You are currently browsing the category archive for the ‘Visuomenė’ category.
Baigėsi formaliai Lietuvoje karantinas, bet išties džiugesio nėra.
Pandemija tęsiasi kitose pasaulio vietose, ir net grįžta atgal pas kinus. Turime dabar sau naują koronavirusą su galima mirtina baigtimi arba plaučių nepakankamumu, ir neturime jam nei ilgalaikio imuniteto, nei skiepų, nei dar sukurtų efektyvių simptomų gydymo priemonių. Skaityti pilną įrašą »
Skaitytojų (būtent tų, kurie dar skaito) prašymu, dabar įdedu net ne tekstą, kuris buvo praeitame podcast (žiūrėti, ar tiksliau – klausyti, štai čia), bet pakoreguotą savo sudarytą šiuo metu reikšmingiausių ar svarbiausių pyarščikų Lietuvoje dešimtuką (ir dar trys papildomame pakete profsąjungos pageidavimu, kaip sako LB vadovas).
Tai tie, kurie klausęsi, gali dabar imti ir smalsumo vedini palyginti pavardes, ar kažko labai neprikaitaliojau, kaip buvo – bet kuriuo atveju, tačiau jūsų pastabos, įskaitant ir dėl paties dešimtuko eiliškumo ar vardų jame, yra priimamos kaip ir anksčiau.
Šįkart lieka nuskriausti tyleniai mano skaitytojai, nes tik audio formatu įrašą gavo PODCAST S01E03 klausytojai youtube:
Ačiū už jūsų komentarus čia, ten ir FB, ir ypač – didelis ačiū mano mecenatams (per čia).
Kaip matau, visame šiame koronaviruso pandemijos atrakcione visi ieško arba laukia vakarykštės dienos – absoliučiai niekas negalvoja apie rytoj.
Mūsų dabartinis pandeminių operacijų feldmaršalas alko-psichiatras Hitleryga, tarkime, susigalvojo švaistyti testus numirėliams, suteikdamas šiems prioritetą prieš gyvuosius.
Vat, klausiu, kam to reikia? Statistiką pasibloginti, kad numirė kažkas ne šiaip nuo plaučių nepakankamumo, bet nuo plaučių nepakankamumo, turėdamas koronavirusą arba nuo koronaviruso sukelto plaučių nepakankamumo?
Ir ką? ©
Už visą šitą organizacinę suirutę dėkokite savo asmeninei neapykantai visuotinei (išties visuotinei, o ne su išlygomis, kurios tampa taisykle!) karinei tarnybai.
Karantinas pratęstas iki balandžio 14 dienos, o su juo tas nerimas laukti, tai kada pagaliau susirgsi, ir baimė, ar sunkiai, ir kiek galėsi pasveikti pats, kiek buities ir mitybos reikalai tuomet spręsis ir kaip (šunininkai supras geriau), ir kiek padės medicina, jei ten tokie patys žmonės, kurie irgi serga, bet rotacinio plano (kariuomenėje tarnavę supras) ir grėsmės minimizavimo procedūrų ir priemonių (fizinės saugos specialistai supras) iš esmės niekas nepritaikė, ir matau, kad viskas palikta senu rusišku metodu авось – per pasiaukojimą ir darymą belenkaip pirmiau už apgalvojimą.
Todėl pasirūpinkite savimi patys, ir neapkraukite profesionalų darbu ir rūpesčiu jumis ten, kur ir be jūsų yra ką veikti. Jūs nesate nei svarbesni, nei kažkuo unikalūs, kad ir ką ten narcizinis socialinių tinklų naratyvas iki šiol pliurpė – ar privilegija įgyti asfaltą iki namuko, ar spjauti į taisykles ir pagarbą užtikrinantiems institucinį saugumą, nes esi Very Important Pussy. Skaityti pilną įrašą »
O va soliariumus – tai be reikalo uždarė, ar ne, merginos?
Virusas gi bijo UV spinduliuotės.
Juk galėtų parduotuvėse pramaišiui su liuminiscenciniu apšvietimu dar ir UV lempas įmontuoti, tai virusus nušvitintų geriau už tą paiką “dvylikos spindulių kuršių saulutę“™.
Aš taip suprantu, kai pono Ušacko suorganizuotu lėktuvu “itališkų slidininkų“ parveš į gimtinę, tai juos pistoletsvaidžiais ginkluoti “kosmonautai“ atskira terminalo rankove į užplombuotą autobusą sugrūs ir taip 14-kai dienų į Pravieniškes į atskirą karantininį bloką išveš?
O jei ne, ar jei pasakius A vardan politinių taškų taip pristatyti dar ir B dalį su tokiu privalomu karantinu (ne savanorišku), tai daug norinčių liktų sugrįžti šiuo lėktuvu, ar vis tik paturistauti smagiau būtų ten, kur savo noru ir žinodami grėsmes patys nuskrido?
Šiandien sueina 30 metų, kai Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba nubalsavo atkurianti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, ir nuo tos Kovo 11-tos Lietuva daugiau nebe tarybinė (nors tarybos, o ne istoriškai seimeliai, vis dar likę savivaldybėse, kai pati Aukščiausioji Taryba persivadino vėl į Seimą), ir nebe socialistinė (nors ir vėl atgimė tas eufemizmu vadinamas “gerovės valstybės“ mitas, o liberalizmas, sietas su laisve veikti individui visuomenėje bei versle, tampa keiksmažodžiu).
O aš jus sveikinu ta proga sulaukus Kovo 11-osios trisdešimtmečio!
Nes man – tai yra šventė ir svarbi diena, nors ją ir pasitikau Maskvoje čebatyne, kur pakliuvau tikrai ne savo noru (savo noru tai aš nuėjau Parlamento jau ginti iškart po Medininkų užpuolimo kitą rytą 1991 metais), bet nuoširdžiai tiek sabotavau “tarnavimą“ SSRSui, kad lietuvis (sic!) seržantas išgrūdo mane ir dar 7 tokius kaip aš “anarchistus“ pirmai progai pasitaikius į Komi ASSR (taip, aš prisižiūrėjęs Šiaurės pašvaistės, jei klausiate), o ten jau mes, po mano agitacinės ir motyvacinės kalbos Vendengos stotyje vos išlipus, dėjome galutinai linksmakočius ant visos tarnybos ir viso saldafoniško bei sovietinio marazmo in corpore (smagiai sužlugdydami ir referendumą dėl SSRS, po ko kai kas buvo patąsytas osobistų iš KGB…), kad jei ne tuo metu vykusi Perestroika, tai mus būtų buvę paprasčiau iškart nušauti kaip Brisių už kampo.
O va ką per šį laiką pavyko pasiekti mūsų šaliai ir Lietuvos valstybei?
* * * Skaityti pilną įrašą »
Darome pertrauką cikle apie Lietuvos vadybos kokybę (pirma dalis – čia), ir trumpai šįkart apie tris Lietuvos politines bei visuomenines naujienas kiek apleistoje, bet besiprašančioje būti nuolatine, rubrikoje VilNews.
* * *
Pirmoji, aišku, visuotinė panika dėl koronaviruso.
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai