Kaip Doncė glušius atkamasutrino

Užsikriokiau iš juoko, kaip vakar POTUS Doncė prasuko ant savo štolco visą šitą glušių karalystę™ su abiem vadovaujančiom merginom – jos didenybe Babce bei jos praimerybe Kvanka.

O taip, lietuviškai dar ir Jungtinė Karalystė bei Anglija irgi moteriškos giminės, jei aršios abiejų lyčių feministės dabar apsiputoję pradėsite straksėti, kaip tie glušiai proteste Londone (bet apie juos irgi žemiau).

Pirma, nu kai durnums šitos tautos, kuri nesupranta, kad po to, kai ES jau pusantrų metų nepabaigia patyčių prieš glušiukus brexitukus, POTUS (President of the United States – jei kam skamba kaip potnas vertakas) Doncė atvyko ištiesti pagalbos ranką.

Reklama

Apie MG Baltic demon(it)izavimą

Iškart privalau deklaruoti savo interesus, nes jų prikaišiojimo neišvengsiu.

Šio įrašo, mano dideliam liūdesiui, o jūsų nusivylimui, deja, bet neapmokėjo MG Baltic koncernas, ir nemanau, kad sumokės man post factum – profesoriaus Liudo Mažylio honoraro pavyzdys parodo, kad su pažadėtais pinigais išsiskirti nėra taip lengva, kaip juos žadėti, net kai jų yra daugiau, nei tūlas lietuvis uždirbs per dešimtmetį (ar netgi visą savo darbingą gyvenimą).

Atsakymai į komentarus prie teksto apie 9 iš 95

Labai gaila, kad ilgesnės diskusijos tinklaraštyje yra itin retos, o ir, galop, tą tikrai patogiau daryti Facebook – vien dėl visokių galimybių spausti like, reaguoti emociškai pagrandukais, pridėti gif ir pan.

Tuomet, kai ta FB neblokuoja – o taip, ilgai netruko.

Apie Sąjūdį, elitą ir kodėl nebus maidano

Jos ekselencija Trepsė trypė kojytėmis, skeryčiojosi rankytėmis ir kvykavo kaip pempė ant dirvono prieš gandrinius valstiečius, kad jei reiks, tai dar ir savaitgalį dirbs, bet čia tie mokestiniai įstatymai tai pro Daukanto aikštės generalgubernatūrą taip paprastai į mases bei kodeksus nepraeis.

Ir ką?

Ogi nieko – tylėdama pasirašė viską urmu, ką jai pakišo, ir tuomet peršasi dvi išvados:

9 iš 95 arba 84, jei apie raudoną vyną, o ne karybą

Apsižiūrėjau, kad čia nerašiau jau pusmetį, ir dar būčiau toliau nieko nerašęs, jei ne FB mano užblokuotos visokios raimondėlės (sako, kad nesikeikčiau, nors lenkiško italų kilmės “su išlinkimais“ žodžio lietuviškas atitikmuo kekšė skamba kaip pupa-uoga, tai va ir kalbėsiu eufemizmais čia jūsų padorioje kompanijoje dabar), kurios randa sau laiko patyliukais sekti mano įrašus kita susikurta paskyra, o po to lėkti FB administracijai stuksenti, kad aš publikuoju kažką pornografiško.

Štai anąkart buvo Youtube klipas su jachta bangose (kas pasakė, kad tai nėra sexy?!), o šįkart ir 4 minučių netruko, kuomet A. Tarkovskis Joninių proga pasirodė nepriimtinas dorai (o, ne ū) kataliko sielai, kas yra ironiška, nes sveikinime buvo palinkėjimas atšvęsti pagoniškai lakant ir krušantis, ir kad laimintų Pizius (Naisių romuvos dievas toks – čia kaip Šventoji Dvasia, kuri nekaltas mergeles apvaisina, jei nežinote apie pagonybę iš bendro išsilavinimo, ir ne, čia ne apie Seimo narį vis dar Petrą).

LondoNews (31): glušdainė Eurovizijai, vienišumo ministerija ir anti-abortų uždraudimas

Dar nesibaigė pirmasis šių metų mėnuo, kaip ir varžytuvės dėl glušos ir glušesnės tautos vardo tęsiasi, įgaudamos naujas aistras ir peripetijas. Šiaip paprastai LondoNews yra trys naujienos iš mano glušių karalystės jūsų piktdžiugai, bet šįkart rezultatas 3:2, nors vis dar pirmauja maniškiai feodalai prieš jūsiškius respublikonus.

Nors jei aną nuorodą aukščiau laikyti apie Aktą, tai santykis susilygintų, nes ten tas minimas nuorašas pas jus jau atkeliavo apžiūrai (ir gal per atostogas ir aš spėsiu jį pamatyti savo kukulakėmis). Bet likime prie vienos rankos pirštų, ir jei ne staliai, tai lankstom visus 5 ir skaičiuojam:

LondoNews (30): negriūnančio griūtis, tolerantiškas ksenofobas ir kokteiliai be šiaudelių

Kad jau priprašytas, tai pratęsiu, ir šis LondoNews įrašas jau kaip ir jubiliejinis, matau, nors formatas, aišku, išliks įprastinis – trys naujienos iš Londės su mano komentarais smagiam pasiskaitymui tautiečiams, kuriems yra truputį smalsu ne vien, kas Vilniuje susprogdino seksualumo bombą, kokie nauji absurdiški draudimai gelbės šalį nuo progreso, ir kaip gera tėvynėje gyventi kasdien vis labiau su kiekviena diena ar po kiekvieno nuėjimo į parduotuvę likus paskutinei savaitei iki algos.

* * *

LondoNews (29): stripbario prognozės, britiški verktiniai ir paponešiai

Aišku, jūsų mirusioje respublikoje™ yra dabar aktualiau ir įdomiau alkofobikų plėšomi užsienietiški žurnalai, už ką talibiškai nubalsavo visi konservatoriai in corpore (valstiečiai, socdemai ir krikdemai), o Trepsė pati įstatymą pasirašė, tačiau pastarieji kažkaip dabar verkia, kaip čia taip anie blogi, bet ne jie patys, kurie balsavo ar pasirašė (ir tai dar viena priežasčių tokią respubliką išties vadinti mirusia – nors gal linksmuoliai pavadintų šizofreniška, ir būtų teisūs, bet juos už tą linksmumą pramintų nelabai gražiais seksualinę mažumą apibrėžiančiais žodžiais, tai mat juos šunes), bet aš jus, pagalvojau, kad pralinksminsiu kokiomis naujienomis iš glušių karalystės.

* * *

#JeSuisBanionis

Šiandien ir aš esu KGBistas, prisipažįstu.

Jei paklaustumėte lietuvių, koks geriausias visų laikų mūsų aktorius, tai bemaž be konkurencijos būtų paminėtas Donatas Banionis. Ir jei infokaro metu reikėtų apdergti dar vieną lietuvių nacionalinį pasididžiavimą (žydšaudžiai, banditai-partizanai, alkoholikų ir savižudžių tauta, vagių parlamentas ir vyriausybė – tik vardink!), tai Donatas Banionis tam tinka kaip niekas kitas, ir vien todėl, kad jau miręs, ir jo dabar nepriversi teisintis, kaip ten ta jo pavardė ranka prirašyta prie sąrašo KGB informatorių.

Apie prokremlišką FB

Pasitaiko, kad kai jau sugalvoji, kad neberašysi, nes jau kone treji metai tuoj, kai aš išvykęs, ir paremigruoti realiai nėra jokių galimybių, nepaisant dabar Seime svarstomo prof. Kęstučio Masiulio pateikiamo Grįžimo [koordinavimo] įstatymo, ir kad prasmingiau tuomet išties daugiau dėmesio skirti mano kitam tinklaraščiui Seiikan, kuris irgi lietuviškas (vis dar), tai va pačios aplinkybės priverčia rašyti, net jei tos aplinkybės, vardu Facebook, realiai nušalina nuo galimybės ką nors publikuoti ir netgi spausti, kad patinka, mane trims paroms.

Ir nebūčiau parašęs, jei ne keletas sutapimų.

Dar pradėjau gilintis, ir pasidarė dar įdomiau. Nors dabar daugumai jūsų atrodys, kad išsigalvoju. Tik kad sakoma, jei vieną kartą, tai atsitiktinumas, jei dukart – tai sutapimas, o jei triskart – tai vis tik sistema. Ir čia buvo trečias kartas, kaip matau, ir sutapimai liečia irgi dar bent tris kitus žmones.

Bet apie viską iš pradžių.

Truputis patriotinio dekonstravimo

Visada žavėjausi profesoriumi Vytautu “Tata“ Landsbergiu – dėl jo gebėjimo vesti tautą į kovą dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

Tiesa, jam kartu su Adolfu “Vanagu“ Ramanausku abiems toli iki tikro Lietuvos Didvyrio™, su ginklu gynusio tėvynę nuo okupantų, Gedimino “Melagėlio“ Kirkilo, bet čia juk kita tema.

Nes tema čia gi bus apie patriotizmą. Ir kai pastarasis apsimelavęs bei apsivogęs šunsnukis patriotizmo kažkaip neprideda, tai tenka va jau ir pirmąjam dėti taip kalbos apie dergimą ir visokias bjaurastis, tarsi šiojo būtų maža. Ir dėti belieka tik patriotiškos kalbos, nes nei sprendimų, kaip tą keisti, nei netgi įsitikinimo, kad tą išvis dar galima pakeisti. Tada belieka apeliuoti į sąmoningumą vardan bendrojo gėrio, bent jau užčiaupiant nepatenkintųjų koseres, ir ačiūdie, kad ne jėga.

Profesoriaus tekstas lakoniškas, glaustas ir labai imlus (vos 172 žodis!) – kas yra dar vienas žavingas jo, kaip politinio lyderio iki grabo lentos, kad ir kokį titulą ten bandytų vieni tarsi memorialinę lentą prie žmogaus-paminklo prisriegti, o kiti trūks-plyš atšriubuoti su atsišriubavusiais savo pamėkliškų protelių varžtukais, būdo bruožas.

Leisiu sau cituoti iš Lietuvos Žinių ir tą jo tekstą dekonstruoti kuo trumpiau, ir gal jums kada gyvenime tie principai pravers (motyvuojant chebrą eiti kitai chebrai malkų pakrauti ar per rinkimus tautai nacionalines idėjas stumiant, ką aš žinau, kokie blėnys jums į galvą šaus?):

Apie didvyrius

Ką aš galvoju apie visą šitą susimovusios pyarščikės Rūtos Vanagaitės sukeltą šurmulį, kuomet nusprendė savo vištos galvos paskvilių rinkinį pareklamuoti skandalu, šmeiždama didvyrį jį nukankinusio budelio melu, po kurio leidykla natūraliai išmetė iš prekybos netekusią paklausos prekę, tai geriausiai iliustruoja šis paveiksliukas:

Apie partijas Lietuvoje 2017 metų gale

Ruduo ateina tėviškės miškais ir kloniais, ir niaukiasi dangus virš derliumi beatsikračiusių laukų. Ne ką kitaip jau ir Lietuvos politiniame kraštovaizdyje, nors medžiai dar vis džiugina savo spalvomis. Beveik poetiškai gavosi, matau.

Ir nors dar matau, kad jums, kaip ir visai Europai, darosi nebeįdomi nuošalėn save įsistūmusi mano šita Brexit glušių karalystė, apie kurią vis dar parašau savo LondoNews rubrikoje, tai pagalvojau, kad bent jau apie lietuviškas partijas derėtų pasidalinti kažkokiu apibendrinimu 2017 metams artėjant į pabaigą – net jei šis įrašas savo paskirtimi daugiau turės vėliau tik istorinės retrospektyvios reikšmės man pačiam, kaip ten pas jus viskas vyko ir nutiko, juolab, kad jums iš vidaus lietuviška demokratija gal jaučiama kitaip, nei man ji matosi iš šalies (vis dar turiu LR piliečio pasą, tad turiu ir teisę reikšti savo nuomonę apie Lietuvos politinę sistemą ir reiškinius ne mažesnę už tų, kurie mielai tą pasą atimtų ne tik iš kriaučiaus Juozuko, bet ir manęs, sakydami: “išvažiavai ir neturi teisės ką nors apie tai sakyti mums!“ – citatos pabaiga).

Partijos yra svarbi sudedamoji demokratijos dalis, ir nuo to, kaip jos funkcionuoja, labai priklauso pačios respublikos, kaip atstovaujamos demokratijos, gyvybingumas. Tad lankstykime penkerius (jei ne staliai) savo pirštus, skaičiuodami rudeninius viščiukus pagal jų garsiausią cypsėjimą:

* * *

LondoNews (28): apsiverkusi praimė, taršos mokesčiai ir arklidės vietoje apartamentų

Apsiverkusi, klūpanti ir maldaujančiai bučiuojanti Junkerso rankytę – tokia “strong and stable ©“ buvo praimė Kvanka, kaip buvo nutekinta atsiliepimas iš savaitgalio vakarienės dėl ES ir Brexit derybų pajudinimo iš mirties taško.

Betrūko, kad dar pasiūlytų nučiulpti, bet po to holivudinio kuilio išviešinimo ES pareigūnai tenkinasi JK sodomizavimu vietoje pietinių malonumų. O tokiu atveju visiškai nesvarbu, kieno tai pasturgalis – Boriso ar Teresės. Vis tik pastaroji išsimaldavo, kad ją ES paliktų kabinete pas katuką Larry vietoje Labradurniaus Boriso, kuris iškeistų į šį savo katuką Palmerstoną.

Torių zombiai – ir neberieda, ir nebedunda

Snukeliu į mišrainę – taip galima konstatuoti bendrą vaizdą po pasibaigusios torių partijos konferencijos Mančesteryje su jos zombiška (dead woman walking, anot darbiečių Nušepėlio) vadove praime Kvanka.

Nors ir mišrainė čia greičiau ne vinaigrette, bet tas jovalas, į kurį dar 2015 metais Jungtinę Karalystę įstūmė elitinis Eaton koledžo Oksforde kiaulės galvos krušlys Deivukas, ir mišrainė jau iki 2017 metų galo gerokai pradėjo rūgti.

Bet į mišrainę – tai vis ne į asfaltą.

Ar jau Brexit kaput?

Patempta britų lūpytė ėmė tirtėti – ir pagaliau glušiai, kuriems linkėjau 2015 metais patirti visus susijusius ekonominius “džiaugsmus“ dėl ksenofobijos priepuolio bei savo arogancijos, nubalsuojant už Brexit, šiek tiek per dvejus metelius, riedant ekonomikai ta kryptimi, kur noksta bananai ir pasaulis yra trečias, atitoko, nes pamatė, kad raudonasis referenduminis dviaukštis autobusas su mistišku pažadu persivesdinėti nuo ES nusuktus jau £350mio sveikatos apsaugai, pasirodo, nevažiuoja.

Tiesa, jis ir taip nevažiavo iš pradžių, nes nebuvo jame degalų.

Tačiau kai aplink jį sutartinai laksto priešinga “važiavimui“ kryptimi UKIP bukagalviai, o toriai autobuso viduje ima į ritmą linguoti tarsi sovietiniame dembelių traukinyje, tai susidaro įspūdis, kad tas autobusas be ratų gal net ir išties kažkaip važiuoja, ir jokie ES stabdžiai, suprask, jau jo nebesustabdys.

Tik kad nevažiuoja, o ir stabdžiai buvo jo viduje belinguojantys ir kvykaujantys Take Our Country Back!

LondoNews (27): apie furšetus su sendvičiais, bratviurcais ir lietuvišką kiaulių jovalą

English, motherfucker, do you speak it?! – ši kultinė frazė iš Quentin Tarantino filmo Pulp Fiction geriausiai apibūdina ES šalių ministrų reakciją (net estų vicepremjero įskaitant – estų, Karlai, ir net vice-premjero!) į praimės Kvankos kalbą Florencijoje tuščiai salei (neįžeidžiant tų furšeto dalyvių kaip tuštučių, kurie ten suėjo paknapsėti ir skystai paploti iki bus prileisti prie nahaliavnų sendvičių ir claret), nes ten nebuvo nei vieno Europos Komisijos nario ir nieko iš ES atsakingų pareigūnų, kurie būtų galėję bent repliką numesti jos suveltų minčių kratiniui.

Niekas ES (nei EK, nei ET, nei EP) taip realiai ir nesuprato, ką ji angliškai pavapsėjo, o EŽT ir taip nepasakė, ką galvoja, kadangi tai yra gerai išauklėti triušiai, anot Mikės Pūkuotuko.

LondoNews (26): Uber, Zigmas ir kanapių dūmelis

Uber neteko licencijos veikti Londone.

Meras ir jo pimpačkiukai dievagojasi Alahu ir jo pranašu Isa, kad čia jie niekuo dėti ir nagų neprikišo prie TfL (Transport for London) priimto sprendimo nepratęsti licencijos, kuri nuo gegužės mėnesio ir taip buvo išduota laikinai iki dabar, o ne penkeriems metams. Black Cab šutvė džiūgauja – konkurencija jų senam, brangiam ir nerangiam servisui panaikinta, nors, aišku, vis dar lieka minicab licencijuoti vairuotojai, tačiau tie iš esmės konkurencijos nesudaro.

Apie grybus

Sako, kad grybai prastai jau dygsta.

Ne tik Facebook, sprendžiant iš apmažėjusių sraute jau nuotraukų su jais, bet ir miškuose grybautojai randa tik persenusius, tai neaišku, ar Antroje Varėnoje grybų šventė tinkamai kalendoriuje sinchronizuota su grybų dygimo ciklu Trečioje Varėnoje. Nežinantiems, tai dabartinė Senoji Varėna buvo I, o Varėna kaip Peterburgas-Varšuva geležinkelio stotis – buvo II, kai vietiniai mišką už šio geležinkelio juokaudami vadina III (kaip Varėnoje būsimo monsinjoro jau a.a. Kazimiero Vasiliausko 1970 metais krikštytas patikslinu, nors nuo manęs duotasis vyksmas mažai tepriklausė, aišku, bet mano, kaip SKAT 1991 metų savanorio sekančią dieną po Medininkų, popieriai per Maskvos Pučą kažkur tuose miškuose iki šiol slapstosi, tai gal grybautojai kokie ir atkas kada nors).

Dar man sako, kad čia viskas ne tik dėl oro, kad, nors ir lyja, bet ženkliai atvėso, ko aš Londone nejaučiu (pas mus šilta, ir lietutis tik drėkina veido odą purškimu – anot Madam Miriam, pissing with a rain), bet labiausiai dėl mėnulio fazės – netinka grybams.

Ne apie malūnėlius

Man sako, kad aš šiek tiek atsilikęs nuo Lietuvos aktualijų, ir ypač tų, kurios sukasi socialiniuose tinkluose. Tai ir gerai – aš ne tik prieš keletą metų išėjau iš G+, bet ir FB dabar iš savo smartfono išsitryniau, kad galvos nekvaršintų ir nestabdytų kitų appsų.

Ir, juolab, kad Lietuva gyvena dviem valandom anksčiau Britanijos, ir dar aš dažniausiai blakutinėju naktimis, dieną parpdamas, tai mano dėmesys sunkiai išties sinchronizuojasi su jūsų tuo metu vykstančiais debatais netgi FB, kuriame, pasirodo, aš rugsėjo 15 dieną švenčiu formaliai kaip ir septynerių metų sukaktį (sveikinimai gal man, o gal ir Cukriniam Morkui, turinčiam sąraŠe vienu lemingu ir sąskaitoje vienu nuliuku daugiau – tas atvejis, kai šiaip nulis išties tampa svarbiu nuliu, ir apie ką tekstas žemiau).

Tad taip jau sutapo, kad Jurgos Lago įrašą pastebėjau jau gerokai išpurslojus emocijoms.