You are currently browsing the tag archive for the ‘admin’ tag.
Tikiuosi, kad jau atsipaipaliojote, mano mielieji girtuoklėliai, nes šiemet 2022-ųjų ir 2023-čiųjų metų sandūra išpuolė savaitgaliui, tai va jau, žiū, pirmadienis, kuris dar ir pirmasis metų darbadienis.
Nuoroda į PODCAST S01E41 yra teksto apačioje:
Sveiki ir gyvi, išgyvenusieji šias kamerines pandemines Kalėdas!
Jeigu vis dar turėtume litus, o ne eurus, tai sakyčiau, kad šitų dvigubų maironių (nors išties kunigą-poetą derėjo dėti ant deskaus, o bendro Lituanica namų ūkio vienalytę porelę ant dvidešimtinės, bet tai koks dabar skirtumas, kai tautinė valdžia žarsto sau mūsų vardu netautinius fantikus?) tie du po dvim metai jau pagaliau eina į galą, ir tuo pačiu tradiciškai čia jau metas suvesti balansą šios paskutinės metų savaitės paskutinįjį reguliarųjį publikavimo pirmadienį.
Bėda, kad kalendoriškai šie metai jau baigiasi, tačiau, deja, taip “ačiū“ Kinijos kompartijai ir Uhanio gurmanams, dar vis ne toks tas šiųmetis visas marazmas, kurį turėjome, ir kurį, bent jau pirmąjį ateinantį kitų metų ketvirtį, vis dar irgi turėsime tarsi košmarišką šių metų deja vu, nes ir būna tas deja vu, kai nenorima mokytis iš istorijos arba patirties, bet vis norima grįžti ir grįžti atgal į tą praeities menamo komforto iliuziją.
Metai jau baigiasi, ir gera tradicija, kaip ir pernai, yra įvertinti, kas tokio svarbaus nutiko pasaulyje bei Lietuvoje, ir kas šio tinklaraščio požiūriu buvo verta dėmesio, kad čia buvo šiemet aprašyta ar pakomentuota: pirmoji pusė teksto – apie tai, o antroji – nuorodos į metų įrašus tinklaraštyje (todėl realiai teksto nėra tiek daug – neišsibėgiokite, skaitymo aristokratai!).
Tad pradėsiu šįkart nuo brangiosios tėvynės.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Jei šiomis dienomis (ar netgi ateinantį mėnesį) nustebsite gavę pluoštą pranešimų apie naujus įrašus, tai, prašau, neišsigąskite, nes ir tie įrašai paprastai bus apie 2014 metus, kuomet aš rašiau ne į tinklaraštį, o į G+ platformą.
Anuomet atrodė, kad blogofermos miršta, o socialiniai tinklai yra ateitis. Iš dalies taip ir nutiko, tik… Google savo Plus uždarinėja, o Facebook ir kitos socialinės platformos tapo nebetinkamos tinklaraščiams (dar mane neaktyvų galite rasti Instagram) – ypač, kai net man pačiam nebeišeina jose paieškoti senesnių archyvinių įrašų, o šie labai dažnai tampa įdomūs ne tik istorine prasme, tačiau ir savo aktualijomis (tarkime, bus serija įrašų apie praeitus prezidentinius rinkimus – taps aktualu jau kitąmet, tiesa?). Ir dar tinklaraštyje patogiau duoti nuorodas į ankstesnius tekstus bendro konteksto suvokimui.
Todėl aš iš G+ perkeldinėju į čia, o jūs gaunate pranešimą tarsi būčiau kažką naujai parašęs. Rašysiu ir naujai, aišku.
Darkart atsiprašau už techninius nesklandumus.
Ir ačiū, kad skaitote!
Kadangi įrašų publikavimas rugsėjį aprimo, tai kyla skaitytojams natūralus klausimas: kas gi nutiko šio tinklaraščio autoriui?
Pirmiausia, tai noriu padėkoti visiems rėmėjams, kurie peipalino ir ne tik – pirmasis etapas įvykdytas sėkmingai, ir aš dabar jau persikėliau į Lietuvą. Tiesa, dar gitaros, knygos ir kai kurie asmeniniai daiktai nepersikraustė, bet laukia supakuoti parvežimo.
Mane, įsitikinusį ES federalistą, kuris norėjo ES paso (vieningo, o ne kiekvienos ES šalies nacionalinio), renkamos tiesiogiai federacinės valdžios, valstybinės, o ne simbolinės ES vėliavos (kurią gali savo jachtoje iškelti laivagalyje, o ne kaip signalinę stiebo kairėje pusėje) ir himno, kaip ir vieningos valiutos ir vieningos bendros kalbos (anglų, aišku), britų sprendimas išeiti iš vokiečių federacijos nenustebino, bet nuliūdino būtent dėl ES ateities, kurios jau tiek buvo sukurta, kaip matote iš sąrašo.
Toliau mane skaityti bus galima mano asmenraštyje Skipper_LTU, nes į jį sukelsiu ne tik Punkonomics, bet ir kitus dvejus. Be abejo, paieškos sistemos visus senesnius įrašus ras ir čia, bet tęsiu tinklaraščio rašymą tik ten.
Ačiū visiems, kurie skaitėte, ir ačiū, kurie skaitysite ten!
Jums gal sunku įsivaizduoti, kad kovo 24-osios įrašas yra parašytas kovo 3-čią dieną.
Šiandien yra paskutinė šio mėnesio darbo savaitės diena, ir todėl manau, kad gera proga man suvesti mano eksperimento rezultatus.
Eksperimentas iš pradžių atrodęs būti tik savaitės trukmės iš tiesų nusitęsė visam mėnesiui. Esmė buvo įmesti po vieną įrašą tinklaraštyje kiekvieną darbo dieną. Gerai, kad spausdinu sparčiai, o mąstau dar sparčiau – ilgai įrašui laiko nesugaišdavau (kitąkart iliustracijos paieška užimdavo daugiau laiko, betgi ne visi raides pažįsta, kitiems reikia būtinai paveiksliukų).
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai