Lengvai ir nesiparink arba S novym godom, Raša 2.0!

I have a dream, – sakė toks Martin Luther King Jr, bet ne tau, Martynai, kaip dainuojama antinų dainoje, iš kurios žodžių neišmesi, nes aš turiu ne svajonę ar viziją, o strateginę ilgalaikę prognozę, kas laukia pačios Rusijos, dabar prieš mus maskatuojančios nuvytusiu 70-mečio veterano pasididžiavimu.

Aš jau pergyvenau dvejus Ruskyno žlugimus (net jei vienas vadinosi SSRS griūtis, o kitas Rusijos default, šalis vis tiek ta pati su tuo pačiu iškrypėlių mentalitetu, mušantis kinkongiškai į krūtinę “v čiem syla, brat?!“ – da nie brat ty mnie, gnida černožopaja, – atsakant amžinai girtam ruskiui jo mėgstamo filmo ta pačia citata).

b.d.?

…pradėkim iš naujo. Kol nepraradom vilties, aha – Marijonas dainuoja

* * *

Šio tinklaraščio rašymą užmečiau daugiau nei prieš metus, bet gal dabar vis tik atnaujinsiu, tik reguliarumo nepažadu. Kaip nepažadu ir visko perkelti iš FB ir G+, kur rašinėdavau trumpadieniškai, bet ką rasiu, tą prie progos ir sukelsiu ir čia. Tad nieko ir nežadu.

Tik gal nebesiplėsiu tiek tekstuose, nes ne visos kaukuolės pajėgios tą spaudos ženklų apimtį savyje supakuoti.

Kraukitės tinklaraštį į RSS srauto kaupykles ir skaitykles, tai nepražioplinsit įrašo, nors aš juos anonsuosiu savo socialiniuose tinkluose, kas ten seka, o nepasirūpino iš Google Reader persikelti į kokį Feedly.

(iki šitos vietos spaudos ženklų skaičius buvo 666, tai kaip ir būtų galima baigti, bet mano nuoširdus pamaldumas verčia parašyti nors vieną žodį viršaus)

Na, tai “už Lietuvą, vyrai!“ ©