Pobieda – ar jau įmanoma diskusija?

Aš nemanau, kad mes šiandien jau esame subrendę adekvačiai diskutuoti Antrojo Pasaulinio karo pabaigą mums, kaip tautai ir mūsų šaliai – ypač šiandienos karinių įtampų mūsų regione ir vykstančių karinių veiksmų Ukrainoje kontekste, kada tiesiog stovime ant trečiojo pasaulinio karo slenksčio, jei optimistiškai laikysime, kad jis dar tarsi ir nevyksta, nes, suprask, gi “ne branduolinis kaip turėtų (sic!) būti“ (nepaisant to, kad ukronacikai pleškina į Zaporožės AE, o naglosaksai šiems dar ir “nusodrinto“ urano sviedinių parūpino).

Tūlas dar ir nusistebės – o kam išvis ta tema diskutuoti dabar reikėtų?

Prognozės 2023-iesiems (3/3) – ir kas išsipildė 2022-aisiais kare Ukrainoje

Užbaigiant pirmoje ir antroje dalyse paminėtą temą, tai tas užsitęsęs karas Ukrainoje realiai jau visiems pasaulyje atsibodęs ir nueina į antrą planą, taip dirbtinai dėmesio centre palaikomas tik Europoje ir ypač pas mus – ir ypač isteriškai ten, kur ypač daug vidinių ekonominių ir socialinių problemų šalyje.

Juolab, kad ir denacifikavimu Vokietijoje užsiiminėjęs JAV seržantas Henry Kissinger bandęs paaiškinti savo establišmento aktyvistams, kad niekas prie smunkančios ekonomikos nekariauja! Biskutuką, mažum, tę da i lukterėkite, kap JAV atsispirs nuo dugno ir vėl ims atsigauti, o jau tada – kaaaaaaip!…

Žolininkų teismo sprendimas dėl (nebe) “politkorektiškai nuBUKinto civilinio lėktuvo“

Tai pagaliau tik po aštuonerių metų ir dar keturių mėnesių (sic!) specialiai tam reikalui tada suburtas teismas įteisintų narkotikų, prostitucijos ir eutanazijos užliejamų žemažemių karalystėje dabar priėmė (čia prašosi žodis – politinį) sprendimą byloje dėl nuBUKinto Malaizijos boeingo MH-17 reiso virš Ukrainos 2014 metų liepos 17 dieną, kurio metu žuvo 298 žmonės, įskaitant tame skaičiuje ir 15 įgulos narių.

Kaip jau labai nuoširdžai piktinausi anuomet iškart kitądien publikuotame po šios įvykio savo įraše “Apie politkorektiškai nukaltą civilinį lėktuvą“, tai tyrėjams ir teisėjams žodis formuluotoje crashed (“sudužo“, aha) absoliučiai nekliuvo tuomet, kaip ir nekliūna dabar – teismas čia persekiojo tuos, kas už šitą “avariją“, suprask, yra atsakingi.

Anglijos soste – perversmas?

Kuomet rašiau prieš mėnesį apie galimus pokyčius Britanijos politikoje, pasikeitus monarchui Anglijos soste, kurį savu pripažįsta tos Jungtinės Karalystės vis dar Škotija (iki kitų metų spalį vėl numatomo referendumo dėl nepriklausomybės), kronprincinis Velsas (kas jų klausia…), nesurespublikonintas dar Ulsteris ir visokie kitokie Kornvaliai, kurių hercogienė Kamila jau tampa ir karaliene Ramune (gi monarchų vardai adaptuojami – nors ji yra tik konsortė, be abejo), tai jau tada faktiškai sudėliojau, ko galima laukti ir tikėtis.

Tik aš net nemaniau, kad tas įvyks gerokai sparčiau!

Suprasti V. Putiną

Suprasti – nereiškia pateisinti.

* * *

Šis įrašas visumoje jau buvo parengtas publikavimui prieš daugiau nei pusmetį mano Patreon paskyroje išskirtiniams abonentams, kuriuos ir stalius ant pirštų ten susiskaičiuotų, dar tą pačią pirmąją karo Ukrainoje dieną 2022-02-24, kuomet rašinėti realiu laiku žinutėmis paskiriems pašnekovams man pasidarė per dideliu apkrovimu, nors ištraukas pakelui vienam ar kitam esu jau permetęs.

Karas dėl Taivanio atidėtas iki…?

Šį pirmadienį, ko gero, pats įdomiausias klausimas yra – tai ar numuš kinai tą lėktuvą prie Formozos, atsiprašau, Taivanio salos su sene ragana Peloske, ar vis tik, amerikiečių didžiam liūdesiui, taip ir grąžins ją atgal į tėvynę gyvą ir sveiką su kinų naikintuvų palyda, nors kiek iš baimės ir apsitriedusią?

Nors ten ne tiek besidraskanti turistinei kelionei kvaiša yra tuo toksiniu balastu, kiek jos į kompaniją pasikviestas buvęs prie POTUS Donald Trump CŽV Direktoriumi ir JAV Valstybės Sekretoriumi branduolinis Mike Pompeo, kuris faktiškai yra Kinijos paskelbtas kaip nepageidautinu subjektu per šūvio atstumą prie bet kurių kinų krantų.

Blokuotas tranzitas – per žingsnį nuo karo Lietuvoje?

Labai tikiuosi, kad šitas mūsų sorošėkų šaikos išprotėjusių savižudžių kompradorų karo su Rusija sukeltas eskalavimas ir siekis perkelti jau į Lietuvos teritoriją ne tik išsikvėpė, bet pagaliau nors kuriam laikui ir apsiramins, gal taip net ir pagaliau sulaukus oficialaus EK “leidimo“ nebepuldinėti tranzitinių krovinių iš Rusijos į Rusiją.

Kiek dar bus prezidentinių pranešimų?

Apie jau trečiąjį metinį LR Prezidento pranešimą kalbėti nelabai yra ką.

Nebent tai, kad dar du tokie skaitalai jam telikę atvargti, ir jau galės prisijungti prie prezidentinių rentininkų būrelio, dirbdamas lygiai tą patį, ką ir dabar, t.y. ir toliau nieko, bet nors streso bus jam mažiau, o garbės, įskaitant ir priklausantį aukštam ir gražiam statusui VATinuką, liks lygiai tiek pat.

Nes ką tam politiniam nuliui pasamdyti rašeivos tezių kratiniu raiškiam perskaitymui iš Seimo tribūnos surašė – tą jis ten ir perskaitė kaip savo (gi ne Batka ir Huilo, kad patys improvizuotų, taip formuodami savo valstybių strateginį trendą).

Nepaskelbtas karas Ukrainoje – tik dviejų rusų tautų vidaus reikalas?

Šiandien, kai mano uošvės gimtadienis šitai rašau ir publikuoju savo paskyroje Patreon, tas nepaskelbtas karas Ukrainoje jau vyksta 35-tą dieną, bet net kai skaitysite šį įrašą tinklaraštyje, tai šitas karinis konfliktas, matyt, vyks ir toliau jau 40-tą dieną – tačiau vis tiek karo nei viena pusė kitai pusei taip ir nebus vis dar paskelbusi.

Iš pradžių mane šitas Ukrainos delsimas tą Rusijos “spec.operaciją“ įvardinti karu pagal visas JTO procedūras ir tarptautines konvencijas išties stebino – aš dar suprasčiau tą Ukrainos valdžios pasimetimą pirmomis invazijos dienomis, tačiau juk tikrai neišlėkė tarsi akis išdegę URM ministeris su savo vykdančiaisiais pareigūnais į frontą skubiai atsišaudyti, nes net simboliškam ir visiškai teisiškai beprasmiam (neišspręsti teritoriniai ginčai!) prašymui priimti Ukrainą kandidate į ES to laiko kažkaip surado (kurio “nesuradę“ nuo Euromaidano laikų)?

Ne? O tai ko iki šiol tą karą pagaliau paskelbti Rusijai Ukraina delsia?

Dar mažai žuvusių, per mažai sugriovimų ir atimtos teritorijos, kurioje nebėra Ukrainos įstatymų?

* * *

Karas Ukrainoje – ir apie mus pačius?

Dar pačią pirmą karo Ukrainoje dieną aš pradėjau rašyti, kaip visa tai vertinu, ir po daugiau nei 7000 žodžių supratau, kad nebeturiu tam žodžių, kaip visa tai pakomentuoti…

Galima, aišku, iš ukrainiečių skausmo ir mirčių sau nuolatinį dėmesį susikurti – tarsi visi tie mūsų dėmesio ištroškę narciziukai mirusiais vaikučių veidukais, apsimetantys “ekspertukais“, kurie net taikos metu apgailėtinai (!) išsisuko nuo tarnybos savo kariuomenėje, dabar pezantys keliais frontais kaip veteranai pliurpalogijos generolai, dar vakar įsivaizdinę virusologais, epidemiologais, politologais, sociologais ir ekonomistais, nors jokios kvalifikacijos nei vienoje srityje realiai neturi.