Prognozės 2023-iesiems (2/3) – ir kas išsipildė 2022-aisiais JK bei JAV

Pernai, kaip ir pirmoje dalyje paminėtasis emeritas popiežius, taip pat anapilin, nors ir nelabai aiškia kryptimi, iškeliavusi reptiloidų mamka pravardžiuota senutės Anglijos ilgaamžė karalienė Elžbieta II, mačiusi britų imperijos išformavimą, ir šitaip pati dabar užsibaigusi angliškąją Vetinų dinastijos atšaką, jos sostą užėmus šios sūnui jau pagal tėvą Pilypą iš Oldenburgų dinastinės atšakos, nors abu jie ir vadinami jau dabar trečioje kartoje bendrai Vindzorais pagal esamo karaliaus Karolio III senelį Jurgį VI.

Atrodytų, kad toks pasikeitimas yra visiškas menkniekis.

Anglijos soste – perversmas?

Kuomet rašiau prieš mėnesį apie galimus pokyčius Britanijos politikoje, pasikeitus monarchui Anglijos soste, kurį savu pripažįsta tos Jungtinės Karalystės vis dar Škotija (iki kitų metų spalį vėl numatomo referendumo dėl nepriklausomybės), kronprincinis Velsas (kas jų klausia…), nesurespublikonintas dar Ulsteris ir visokie kitokie Kornvaliai, kurių hercogienė Kamila jau tampa ir karaliene Ramune (gi monarchų vardai adaptuojami – nors ji yra tik konsortė, be abejo), tai jau tada faktiškai sudėliojau, ko galima laukti ir tikėtis.

Tik aš net nemaniau, kad tas įvyks gerokai sparčiau!

Ką žada mums ateinanti epocha prie naujo Anglijos karaliaus?

Ilgai cinikų lauktas įvykis pagaliau Anglijoje (nors jei tiksliau pagal Balmoro pilies vietovę, tai Škotijoje) nutiko: Jungtinės Karalystės kronprincu arba, jei formaliai, tai Velso princu, tapo Kembridžo kunigaikštis Viljamas, o šio tėtukas iš Čarlzo jau pavirto į Karolį III “pereinamąjį“.

Gal tas trečias kartas ir nemeluoja, ir į gerą, kaip sakoma: I-masis tiesiogine prasme begalviu tapęs demokratiją užsižaidusių religinių radikalų dėka, po ko Anglija netgi iš karalystės respublika buvusi, o va to po to sūnus jau II-asis – tai yra pirmasis istorijoje žinomas buriuotojas, surengęs užfiksuotą pirmąją jachtų, kurias pamėgo tremtyje Nyderlanduose, regatą Temzėje nuo “žaliakaimio“ Greničo (angl. Greenwich) iki Kapagalio (angl. Gravesend), prieš savo nuobodylą brolelį Jorko kunigaikštį Džeimsą, kai pastarąjį jau Jokūbu II po to iš karaliaus sosto (nes linksmasis karalius, pravardžiuotas Merry King, Karolis II turėjo daug meilužių, kurių vardais savo jachtas vis pavadindavęs, bet nei vieno sosto paveldėjimui vaiko su nuosava teisėta žmona) dar anglų oligarchai vėlgi praspirė tos Šauniosios Revoliucijos (angl. Glorious Revolution) metu, pasisodinus tris karus priešais buvusių olandų turėtą karalių Vilių iš apelsininių Nassau (beveik mano pavardė…) dvaro su to angliška žmona Maryte, buvusia Jokūbo dukryte.

Giminiški turtelių dalybų sąmyšiai, žinote, ne tik lietuviams būdingi, ir ko jūs, manote, taip visa karališka šeimynėlė į tą apsamanojusią Škotiją ne tik iš apipelėjusios Anglijos sulėkė?

Koks šalies elitas – tokia ir valstybės ateitis?

Įrašas su tinklalaide (podcast S02E26) publikuotas Patreon nuo 2021-04-26:

---

Prisipažinkite, dešinę ranką pridėję prie širdies: jums, kaip pilietiškiems ir patriotiškiems savo tėvynės demokratiškos valdžios jūsų atstovų rinkėjams bei mokesčių į klaidingai vadinamos valstybės iždą mokėtojams, labai neretai juk kyla toks įtarimas, kad jus kažkaip kažkokiu būdu tie mūsų politikai vis tik apgaudinėja, ir jums dėl to gal net sukyla ir visiškai pelnytas pasipiktinimas, o kaip gi čia taip nutinka.

Aš neduosiu čia dabar instrukcijos, kaip jie tą padaro, tai ir jūs taip pat galite padaryti jiems ar kitiems. Bet gal padėsiu prasklaidyti tą miglą, jums į akis pučiamą, ir kas paprastai pavadinama gaslighting. Nes ne apie politinio manipuliavimo metodologiją čia kalbu, tačiau dabar padėsiu patiems suprasti, kodėl taip vyksta ir kaip nutinka.

Žvelkime tiesiai ir giliau – tas šalies politinis elitas yra toks, koks jis yra… dar ir kitose šalyse.

Nedelikačiai apie delikatumą

Praeitą savaitę bedarant nedidelį vertimą iš 1903 metų Erskine Childers knygos The Riddle of the Sands, kas bus publikuota mano kitame tinklaraštyje po mėnesio kovo 12 dieną, prisireikė man išversti žodį “delikatus“, tačiau tame pačiame sakinyje “subtilus“ jau irgi buvo, ir man norėjosi lietuviško atitikmens.

Aš jo neparinkau.

Nes banaliai net nesuradau tokio – žodynas siūlo tuo pačiu subtiliu (kuris savo ruožtu lietuviškai išverčiamas tuo pačiu žodžiu arba rafinuotu) arba švelniu versti, bet dėl pastarojo juk visai kita reikšmė, sutikite. Juolab, kad delikatus žmogus, veikiantis subtiliai, nebūtinai yra švelniu – jis gali būti tarsi plieninis kumštis aksominėje pirštinėje, apie ką palyginimas buvo toje pačioje pastraipoje.

Kažko delikataus mūsų tautos mąstyme pritrūko – taip pagalvojau. Nes juk kalba yra mąstymo (ir tuo pačiu tautos mentaliteto) atspindys. Ir apie tai – šio įrašo temos.

Išsibreksitinęs markizas

Brexit means Brexit. ©

Tad kaip ir prognozavau šiems metams, Jungtinė Karalystė pagaliau jau išstojo iš Europos Sąjungos penktadieniui pasibaigus Europos (sic!) laiku, arba valanda jiems anksčiau, o mums – valanda vėliau.

Nors JK išstojo iš esmės be jokios sutarties (nelygu kurios pusės breksitinių glušių dabar klausysitės – kvanktelėjusių, kuriems gaila savos Teresės suderėtos kad ir belenkokios, bet vis tik sutarties, ar durnavotų, kurie apsimeta nepastebintys savo Boriso pasirašytos vis tik kad ir belenkokios, bet vis tik sutarties), tačiau jokia apokalipsė kol kas nenutiko.