Kur tie lietuviški bent “vienarankiai“ ekonomistai?

Įrašas Patreon publikuotas savaite anksčiau, o kaip podcast S02E25 yra šio teksto apačioje!

---

Garbanotą tiktokinį barškutį ekonomikos ministerijos rūsyje paliekant, taip anądien man kilo toks gana rimtas klausimas, dėl kurio atsakymo problemos, panašu, nei vienas lietuvių politikas nemato.

Bet tame ir yra problema, kad dėl šito turime ir problemų ekonominėje politikoje – ypač, kai ja rūpintis pradeda visokie diplomuoti pliurpalogijos magistrai, nepadirbę ir dienos privačiame versle, bet labai turintys daug nesveiko entuziazmo tą verslą su visa šalies ekonomika pareguliuoti ir patvarkyti, kas paprastai ir baigiasi kita žodžio “patvarkyti“ sodomine prasme.

Antai JAV Prezidentui Harry Truman, nors anekdote priskiria ir Ronald Reagan, reikėjo bent jau vienarankio ekonomisto į ekonomikos politinius patarėjus, kuris nesakytų, o va iš kitos pusės (on the other hand…).

Žaiskite – nereikia jums skaityti

Prasideda mokinukams eilinės atostogos, ir kol dar aš pavaduojantis anglų kalbos mokytojas provincijos mokykloje, tol tų atostogų cikliškai teikiamais privalumais irgi naudojuosi.

Ne, tai ne tai, ką pagalvojote, kad ir man atostogos – kai įrašas publikuojamas, aš riedu link Vievio (sic!) į seminarą su kolegomis, ir tai yra mano darbo dalis, nes mokytojai neturi atostogų, o užimtumo (projektinės veiklos ar privalomojo kvalifikacijos kėlimo) jiems prigalvoja visi vadovaujantys bei kontroliuojantys organai (įskaitant ir tokius, kuriais dauginasi primatai).

Ir, ko gero, tame yra sovietmečio paveldo mūsų mentaliteto ir Darbo Kodekso problema, kad algos skaičiuojamos mėnesiui, o ne paskaičiuojamos metams kaip įprasta Vakaruose, todėl ir atsiranda visokie nesusipratimai su kontaktinėmis ir nekontaktinėmis valandomis ir “trečių kišenių“ apmokėjimais, o koks nutėkštas prezimentas™ Buratinas peza, kad tie mokytojai pusę dienos gi išvis nedirba, o lemingai kinkuoja pritariamai galvutėmis, kad taip taip, jie dar ir atostogų antai kiek daug turi, aha.

Kaip bebūtų, atsirado vis tik mano dyko laiko šiam įrašui ir jo temai – apie skaitymą, ir kaip baisu, kad vaikai dabar nebeskaito: kas kaltas, ką daryti, ir kam išvis reikia skaityti, jei jau kaltų neradome, o ką daryti dėl to nežinome.

O gal ir daryti nieko net nebereikia, nes juk visi ir taip šiais laikais raštingi?

Tik kad raides mokykloje išmoko, tai dar ne faktas, kad jie moka be gramatinių klaidų parašyti žodžius ir iš jų kažkokią rišlią mintį su tariniu ir veiksniu sudėlioti, kaip dar ir tame faktas, kad ne visi jau geba mano tekstus perskaityti, nes tekstai čia yra kaip plačiajuostis internetas, daugiakanalė transliacija ar lygiagretus elektros schemos jungimas vietoje nususinto portaluose naratyve nuoseklaus, kur, vienai lemputei perdegus, visa grandinė nebeveikia.

Tačiau ir vėl aš čia hiperbolizuotomis alegorijomis nuo generalinio kurso laviruotėse į vėją nuklystu, ar ne?

Grimasos rinkoje ar kur?

Kartais Facebook pamėtėja temą, kai atsakymas komentare gali būti per ilgas – tai štai turite įrašą Punkonomics. Štai dr Liutautas Degėsys savo paskyroje 2017-03-19 rašo:

“kai docentėlio atlyginimas yra 700 į rankas, kai už dvejus metus rašytą romaną gausi honoraro (jei parduos) – 800, ir kai už 1 val. paskaitą (Keynote speech) užusienio konferencijoje gauni 600 – supranti, kad tai yra kapitalizmo grimasos…“

Aišku, su filosofu ginčytis, kaip su pliku pešiotis (no pun intended!), bet kas pasakė, kad aš ieškau lengvų kelių?

Nupešti studentai

Praeitą savaitę (ar prieš kelias?) pašlemėkų koalicinės vyriausybės švietimo ministeris pradėjo viešumoje jau brukti visuomenės pagromuliavimui idėją, kad už studijas derėtų susimokėti visiems studentams, o ne tik tiems, kurie nepatenka pagal sąrašus į valstybės finansuojamas vietas.

Tokios idėjos nupešti studentus racionalizavimas gali būti pats įvairiausias, pradedant kokia nors ciniška poza, kad jei visi moka, tai ir tu mokėk (tegyvuoja, suprask, lygiava), o jei ne, tai atidirbsi vėliau valstybei už šią locką studijuoti skolon (mylima Vytenio Iljičiaus idėja ištremti už skolas daktariukus į provinciją – tremtinių šeimoje gimęs, matomai, kitokių santykių kaip pagal sovietinės diedovščinos modelį net nepajėgus suvokti, taip reikia siūlymą suprasti?).

Grupiokas mato 2K draugystės išdavimą

Publikuota gyvžurnalyje 2009-11-06

Nesenai LNK paliesta tema turi pratęsimą:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tvm-inicijuos-gkirkilo-diplomo-anuliavimo-procedura.d?id=25436805

Labiausiai prajuokino “grupiokas“:

aš esu šiuo požiūriu ramus, nes žinių vis tiek neatimsi. Nežinau, ką jie mėgina daryti, nes aš nemanau, kad kažkokių klaidų padariau įsigydamas diplomą.

Tikrai sunku atimti tai, ko neturi.

Netgi dėstytojų pavardžių nesugebėtų pavardinti – gi nestudijavo iš viso.

Bet už tai ciniškai atviras – klaidų, mat, jis nepadarė. Tikrai: ne jis pirmas – ne jis paskutinis.

Niedvaras dabar pridenginėja TVMe sėdimąją tokiu “anuliavimo procesu“, ir šiek tiek turėtų būti gėda. Jei sąžinė yra, aišku.

Negi jie iš tikro “konceptualiai durni“ ar tik tokiais apsimeta? Gi problema tikrai ne priėmimo proceso pažeidimuose – šie iš viso trečiaeilis dalykas.

Paskutinė instancija 2009-09-29 per LNK – apie diplomuotus premjerus

Publikuota gyvžurnalyje 2009-10-02

Rūta Grinevičiūtė (tai “brand-as“, o jo savininkė dabar Rūta Janutienė) laidą skyrė mano “grupiokui“, buvusiam premjerui Gediminui Kirkilui.

Tiksliau, per jo “išsilavinimo“ klausimo kėlimą pakapstė link dabartinio ministro Gintaro Steponavičiaus “terbukinės“ reformos ir planuojamų machinacijų buvusio bankininko Niedvaro, vadovaujančio dabar minėto grupioko Alma Mater ir prie minėto grupioko, buvus jam premjeru, spėjusio pavadovauti liūdnos šlovės LEO LT (dar viena įdomi laidoje parodyta sąsaja: dabar TVMe esanti mecenatų… Vilniaus prekybos auditorija – tuomet dar TVMas bazavosi II Saulėtekio rūmų viršutiniame aukšte, tad man laimės joje pastudijuoti neteko).