You are currently browsing the tag archive for the ‘bedarbystė’ tag.

Aš vis daugiau apie politiką, ar, geriausiu atveju, apie Lietuvoje (nebe)egzistuojančią politekonomiją (čia kai SSRS uždraudė genetiką, tai iškart taip ir sumažėjo genetinių apsigimimų, aha), bei, kartais, nors dabar ir mažiau, apie glušių karalystės™ Britanijos salose Brexit sąlygotas nesąmones. Beje, rašiau, kad britų pakraštys Europoje čia varžosi su mano mielos tėvynės kvailybėmis, tai kitąkart išties įdomu vesti palyginimus esant čia apie ten ir atvirkščiai.

Vis tik šįkart mano klausimas yra bendrai apie Lietuvą globaliu mastu – o kokia mūsų, kaip lietuvių ir šalies, vieta pasaulinėje ekonomikoje? Kas mes tokie toje pasaulinėje rinkoje?

Skaityti pilną įrašą »

Reklama

Kalafiorų erzelio metu Mykolas Pleskas, d.ž.k. Kleckas, pasidalino savo optimistinėmis įžvalgomis, kaip jauni ir aktyvūs sugeba per keletą darbų varyti, frylanceriauti ir visaip kaip stengtis uždirbti eurų, kad ne vien kalafiorams nepritruktų.

Iš vienos pusės, tai jo įrašas išties geras ir turintis pagrindo – stenkis, ir tau bus atseikėta, amen.

skaityti toliau

Что-бы не работать, лишь-бы не работать – sako rusų leudėsœ™ patarlė, kurią lietuviškai geriau versti ne būsimuoju laiku ar bendratimi, o būtuoju:

ko tik nedirbau, svarbu, kad nedirbau.

Ir tas būtasis laikas, sakyčiau, suteikia tam tikrą ir laiko bei istorijos perspektyvą: sovietinis socializmas praėjo, tad dabar jau dirbama iš peties, nes kaip dirbi – taip ir moka, o ne kaip sumoka, taip ir atidirbi, ar ne?

skaityti toliau

Bolševikų vadas Leninas sako kalbą proletarams:
– Kai mūsų revoliucija nugalės, visi dirbs po 8 valandas per dieną ir 5 dienas per savaitę!
– Valio!… – džiūgauja minia.
– O po to visi dirbs po 7 valandas per dieną ir 4 dienas per savaitę!
– Valio!!… – minia toliau džiaugsmingai ploja.
– O dar po to visi dirbs 3 valandas per dieną ir 2 dienas per savaitę!
– Valioooooo!!! – minia iš džiaugsmo kraustosi iš proto.
O Leninas pasisuka į greta stovintį Gorkį ir sako:
– Na, ką, Maksimičiau, aš ir sakiau? Gi nei velnio tie rupūžės dirbti nenori!

* * *

Šį anekdotą prisiminiau, kai spaudoje išgarsėjusio Lietuvos Bedarbio Nr.1 apsimetėlis klonas Zenonas Zebkinas paliko dar 2013 metų rugpjūtį komentarą pas mane FB (kopijuoju, paryškinta mano):

skaityti toliau

Jei jums rytas dar be mano tinklaraščio prasideda ir Verslo Žiniomis, tai vakar paskelbta naujiena apie tai, kad Maxima mažina kainas, neturėjo būti nepastebėta. Nors kas čia tokio, gal pasakysite – ar pirmąkart apie kokią akciją skelbia, o čia dar ir net ne nuo pirmadienio.

Kodėl antradienį? Nes apie viską pagalvojusioje™ paprastai visos kainos ir akcijos yra pradedamos antradieniais (kad pirmadienį išvakarėse pasiruoštų). Bet ne tame esmė.

Straipsnis, kuris iš esmės yra viešųjų ryšių akcija (PR skelbimas, kuris kaip reklama kainuoja mažiau, nei tiesioginė reklama – gi sakau, kad apie viską pagalvota, ne?), iš tiesų bent jau man yra įdomesnis povandenine savo ledkalnio dalimi, nei tuo, ką matome viršuje.

skaityti toliau

Aš apsižiūrėjau, kad įdarbinimo ir darbuotojų atrankos klausimais per mažai diskutuojama ir per mažai rašoma, o mano tinklaraštyje ta tema išvis buvo palikta nuošalyje. Šiuo įrašu pradedu, nes manau, kad metas paknebinėti visus cėvėšnykų ir eičarų tarpusavio karus, santykius, kelius ir jų klystkelius.

Nes aš buvau ir darbuotoju (šiaip ir vėl esu, kaip ir atviras pasiūlymams), ir darbdaviu (turiu netgi darbų saugos pažymėjimą kaip darbdavio atstovas, kas paprastai išduodama tik konkretiems fiziniams asmenims, nes juridinis asmuo tokios fukcijos vykdyti pagal įstatymą negali, nors ir yra faktiniu darbdaviu), ir dalyvavau atrenkant personalą, ir personalo patikrose tiek pagal kompetenciją ir kvalifikacijas, tiek pagal atitikimą saugumo reikalavimams, tiek lietuviškose ir užsienio įmonėse, tiek privačiose ir biudžetinėse.

Tad kaip ir dabar lemtis tokia, kad imsiuosi dabar jau kartkarčiais ir šitos CV temos, nes karma is a bitch and works both ways. Kadangi blėnių ir kliedesių apstu, o pasišaipyti jau iš to ne tik smagu vardan pramogos, bet ir tampa būtina, kad gal užkirstume kelią kvailybės plitimui.

skaityti toliau

Pirmoje dalyje aptariau, kas laukia mūsų, kada prasidės kampanija dėl trumpesnio prekybcentrių darbo laiko, motyvuojant socialiniu rūpesčiu dėl persidirbusių kasininkų ir tuščių kasų. Šią dalį skirsiu tam, kokios kvailystės jau dabar vyksta paties prekybos tinklo viduje, sprendžiant darbuotojų trūkumą.

Neminėsiu prekybos tinklo, nes panašiomis kvailystėmis perserga, persirgo arba persirgs artimiausiu metu absoliučiai visi pas mus veikiantys prekybos tinklai (beje, ne tik šie pradeda tokius vajus per savo procesus, tad labai piktai nedžiūgaukite). Daug smagiau pažiūrėti, kas daroma, ir kas paprastai iš to gaunasi.

skaityti toliau

Kažkaip bežiūrėdamas į vis didėjančias eiles prekybcentrių kasose ir kasininkų jose trūkumą manau, kad ne mes geriau gyventi pradėjome, o kad greitu laiku sulauksime viešosios nuomonės formavimo vajaus “Nepirk per išeigines!“.

Ir, kaip jau įprasta, už šios socialinės akcijos, neva, siekiančios išlaisvinti vargšes kasininkes jų darbo vietose, kad šios šeimoje pabūtų, kyšos pačių prekybcentrių lobistų ausys. Nes būtent prekybos centrams reikia jau artimiausiu metu susimąžinti vis didėjančias darbo užmokesčio sąnaudas, sprendžiant ir problemą, kaip apsieiti su vis mažėjančiu norinčių už realiai pagal perkamąją galią menkstančią algą darbuotojų skaičiumi.

skaityti toliau

Nesu tikras, ar daugiau nei metus nieko čia nerašius, imti ir sugrįžti su nauju įrašu yra išvis gera mintis. Visą tą laiką karts nuo karto prisireikdavo kokią mintį pratęsti socialiniuose tinkluose, tai pastebėjau, kad kitąkart geriau įdėti tiesiog nuorodą į save (na, iš kuklumo, kaip ne vien Arkadijus Vinokuras pastebėjo, aš nemirsiu, bet kai yra kitų priežasčių iškeliauti Anapilin, tai kam apsisunkinti dar viena, ar ne?).

Bet gana čia apie mane beletristikos – verčiau pažiūrim, už ko šiandien akis kliūna, išskyrus rublio lėkimą į tartarus, kur jam, tiesą sakant, visą laiką ir buvusi vieta su visa ta “teroristine valstybe“.

Man vat užkliuvo akis už Delfi straipnio per BNS malonę: Bausmės, kurios privers susimąstyti dirbančius nelegaliai.

skaityti toliau

Šįryt naujienos FB sraute pralinksmino:

Pirmiausia Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paul Krugman nusprendė pasišaipyti NYT nuomonių skilties savo tinklaraštyje iš Estijos : maždaug, o tai kur čia tas estų ekonominis triumfas, jei matau BVP smukimą, o šis dar neatsistatęs iki buvusio lygio?

Ne žodelis “dar“ buvo svarbiausias, nes mintis čia yra apie bereikalingas “estų rapsodijas“ dėl griežtos ekonominės politikos (taupumo ir išlaidavimo mažinimas) veiksmingumo. Nu kamon, Paul?!

skaityti toliau

Darbo duokit! Duokite darbo! Noriu panosoniko ir šarpo! – “Bedarbis“ (“Antis“)

* * *

Nesiliauju “žavėtis“ Kubiliaus II-rojo Vyriausybės talentu kiršinti žmones.

Aš suprantu, kad kai PR šlubuoja abiem kojom, tai nusprendžiama siekti tikslų kitais būdais, iš kurių dažnai pasirenkami ciniškiausi (o tai nemažai parodo ir apie pačių valdančiųjų moralines nuostatas), o būtent populiarusis (?) – “skaldyk ir valdyk“. Jau nei juoktis, nei verkti, bet iškyla senas Lietuvos Nepriklausomybės priešų sueiliuotas dvieilis “ar ilgai dar tas SąjŪdis mūsų darbo liaudį pjŪdys?“

tęsinys

Publikuota gyvžurnalyje 2009-11-20

…tai man, diagnozuoju internetu, nes terapeutai, sako, užimti šios šalies kiaulėmis ir ne tik, ir dar kuo jos užsikrėtę, chroniškas mizantropijos priepuolis (Naktinės mizantropų draugijos prezidentas lokyz šiuo atveju nėra kaltas!), kuris užsitęsė (dažniausiai būdavo prieš gimtadienius, o ne po).

Pasnigtų, ar ką?…
tęsinys

Papeipalink rublį!

Įveskite savo el.paštą ir užsiprenumeruokite šio tinklaraščio naujienas.

Prisijunkite prie kitų 1 507 pasekėjų

Kategorijos

2018 m. gruodžio mėn.
S Pr A T K Pn Š
« Lap    
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031  
Reklama