Sociopatijos ministerija: “kas trečias ukrainietis…“ arba kodėl tu esi mulkis

Perfrazuojant šmaikštuolio Mark Twain mintį apie melą, tai Lietuvoje mulkiai (škot. ežeras) yra paprastai šeriami trimis melo rūšimis:

1) akiplėšišku melu, tolokai pažengusiu per mentalinių “valstiečių“ ir psichopatinių “konservatorių“ valdymą nuo vietinių “socdemų“ šliundrinimo į akis, teigiant apie lijudrą;

2) dar nuo tulpių paštininkės laikų, kai LSD įsakmiai buvo partškolinės dukart ekselencijos nurodyta paskaičiuoti surašytus gyventojus mirusiomis dvasiomis Marijono šlagerio leitmotyvais, pareguliuojama euroleftistinė statistika su džiugiais kvykavimais palydinčiais bankinių propagandonų kokaininiais ir LSD suaudrintos vaizduotės komentarais bei

3) šaikos pišdurnių bobiausybiniais pranešimais, lydimais kažkokio pataloginio gazlaitingo, kai neslepiama prievarta ir institucinis smurtas yra vadinama laisve bei globa plebsu, kalbant ne tik apie prievartinius masinius eksperimentus su feikinėmis vakcinomis, legalizuojamas policines represijos priemones bei karinės “nepaprastos“ padėties įvedimus visuomenės nepasitenkinimams užspausti.

Tai kodėl manote, kad visų šių dūzgių neatsiejama dalimi esanti sociopatijos ministerija turėtų elgtis kažkaip kitaip?

* * *

Šiandienos krizelė™ Lietuvoje: “nukritęs“ nedarbas, “stabilios“ vartojimo išlaidos, “pažabota“ infliacija

Įžangai dabar nekukliai pacituosiu save:

Klausimas atrodo tikrai keistas, ir ne tik todėl, kad jau ne tik aš primenu apie pareinančią p**ę ateinančią krizę, bet ir establišmento pyarščikai, prisistatantys bankų ekonomistais, pradeda atsargiai bėdavotis. Tai jų darbas yra ne makroekonominė analizė, o propaganda,[…>

Atrodo, kad rašiau vakar, nes kalbu apie dabar?

Tai va ir ne!

Pandemijos įtaka gamybiniams veiksniams versle (2/3): darbas

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E14 Patreone:

---

Primenu tiems, kas dėl ketvirtą mėnesį besitęsiančio kretininio, atsiprašau, karantininio apribojimo judėjimui tarp savivaldybių pavėlavo į čia vykstančias dūzges, kad savo trijų dalių (gi tik jūsų patogumui, nes kas tiek dėmesį išlaiko!) įraše aš aptariu pandemijos įtaką verslo požiūriui į gamybinius veiksnius, kurie, žinia, yra trys, sąlyginai vadinami ekonomikoje kaip: žemė, darbas, kapitalas.

Pradėjau nuo ano galo – pirmoji dalis buvo apie kapitalą, kuris neigiamų palūkanų laikmetyje bei sustabdytoje karantinams ekonomikoje paradoksaliai tapo įmonėms pertekliniu ir netgi savotiškai atliekamu. Ir tikrai siūlau įdėmiau peržiūrėti aną įrašą prieš puolat čia iškart piktintis, kad juk “valže babkių viarslui nidoda!“©

Nes duoda.

Tik gal jūs svetimi toje gyvenimo šventėje, kur vyksta puota maro metu, palikusi jus už panosėje taip užtrenktų durų.

* * *

Lietuviškos plyno lauko investicijos

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E10 Patreone:

---

Kalbėdamas apie neigiamą neigiamų palūkanų efektą, aš užsiminiau ir apie taip vadinamas lietuviškas plyno lauko investicijas.

Bet taip tiesiogine prasme plyno lauko, kuomet vidury laukų, kur per pusšimtį kilometrų net nėra jokios potencialios darbo jėgos (dažnai, ir šiaip “gyvų“ žmonių beveik nesurandama), yra pastatoma nemaža gamykla arba didelis logistikos sandėlis (kas iš esmės irgi yra produkto gamybos proceso dalis).

Ir visada taip važiuodamas pro šalį pagalvoju: o tai iš kur jie visam šitam atrakcionui darbuotojų prisišauks?

O gal ten jau tik robotai prie konvejerio dirba?

Darbo rinkoje krizės nesimato?

Nuoroda į PODCAST S01E36 yra teksto apačioje:

---

Kol vis dar jo ekselencijus nebaigė iki galo jo darbo pokalbių su ne jo kandidatais į būsimus Vėlinių raganų koalicijos™ ministerius, ir dar neturime net pasiūlytos 13-tam Seimui tvirtinimui naujosios 18-tosios vyriausybės, tol pažiūrėkime, o kaip šiais niūriais pandemijos laikais mūsų šalies ekonomika pasitinka eilinę ekonomikos krizę darbo rinkoje.

Aš, aišku, ne bankinis pyarščikas maurulis™, melagingai save vadinantis ekonomistu, kuris čirška kaip prisukamas apelsinas pats sukiodamas ir makaluodamas oficialią statistiką pagal jo švediškojo banko ar kažkokio šviestuvų saliono nustatytą pezėjimo kursą bei propagandistinį trendą – jiems už tai gi ir moka pinigus, kad prekinio ženklo žinomumą bei patrauklumą savo blėnimis per jūsų ausis važinėdami stiprintų, priklausomai nuo to, kiek prisišniojo prieš tai stimuliantų.

Apie vilkikų vairuotojus: kai semi rėčiu iš kiauro

Pagal statistiką Lietuvoje vien transporto sektoriuje, nemokėdami iš esmės jokių mokesčių kaip tą priversti daryti vietiniai (realiai, tai darbdavys samdo du darbuotojus, tik dar ir algą sumoka mokesčiais pagal “biuletenį“ tam neateinančiam), nes atvyksta į “komandiruotę“, ir po to išveždami užsidirbtus pinigus į užsienį, dirba 55000 darbuotojų iš trečiųjų šalių (ne ES!).

Nuolatinį vairuotojų “trūkumą“ ištisai iš jūsų sumokėtų mokesčių finansuoja apmokėdami vairavimo kursus UT (anksčiau darbu biržoje prekiavo, o dabar užimtumą aptarnauja), po ko lietuviai jau išvyksta dirbti į ES, pratęsdami čia tą vėl “trūkumą“, nors tuoj pagal išduotą Regitroje CE kategoriją vairuotojų čia “turėsime“ daugiau, nei mobilaus ryšio vartotojų, ko gero.

Pandeminė lyderystė infliacijoje

PODCAST S01E12 – teksto apačioje!

---

Liepa jau baigiasi, bet per šį mėnesį aš kažkaip net pasigedau bankinių maurulių™ ką nors džiūgiai papezant mums apie infliacijos naudą per karantiną patuštintai lietuvio piniginei, kaip ir hanerinis estas™, nemačiau, kad savo nekilnojamomis įžvalgomis būtų su mumis, kvailiukais, jau pasidalinęs.

O ir valstybinės finansų priežiūros institucijos daugiau užimtos pedagoginių maklių tyrimais bei visokių valstybės išteklių nusavinimą privačiam savo versliuko darymui pajungusių lobistų ir tarpininkų pakaišiojimu į daboklę, kad tie pravėstų, po ko jau ataušusiai, tarsi etatiniai zonos senbuviai, teisintųsi esą nekalti tai jau visuomenės sudarytai neigiamai nuomonei paneigti.

Kita vertus, jei jau Lietuva yra pavadinama Švč Mergelės Marijos žeme, tai nekaltumą savo pradėjimuose tiesiog tautiškai prisakė padeklaruoti, nors vis tik ne mūsų šalis, bet oficialiai Estija yra Marijos žemė, turinti ir tokio vardo ordiną (ei, Kirkiliuk, pst, dar tokio nesi nukniaukęs į savo kleptomaninę kolekciją!).

Ir vėl tie estai! – nuoširdžiai ir tradiciškai sušuksite, neaišku ko čia dabar krūpčiojat Arvydui ar Gediminui.

* * *

Pandeminis intravertų sąmokslas

Vienas iš priverstinio karantino privalumų – galimybė permąstyti verslo valdymą bei jo procesų organizavimą.

Ir jei plačiau filosofine prasme – apie tai, kiek esama visuomenės ir ekonomikos struktūra yra tvari ne tiek finansinių krizių akivaizdoje, kiek iš esmės yra išvis tokioje formoje dar prasminga pagal pagal popramoninį organizavimo būdą, žvelgiant iš šalies taip į visą vyraujančią sistemą. Ir net ne vien, kiek dabartinis kapitalizmas skiriasi nuo pramoninio amžiaus, bet ir koks jis turėtų būti jau artimiausioje ateityje.

Ypač, kai virusų, ko gero, daugės ir pandemijos tik dažnės, todėl karantinai ir vartojimo staigus stabdymas rinkoje kartosis nebe force majeure, o kone reguliariu režimu.

Ar atpigo Lietuvoje šiemet darbas?

Iš esmės, tai jau keliskart rašiau apie darbo kainą Lietuvoje, ir kodėl su tokiais antkainiais darbo užmokesčiui dėka manipuliatorių socdemų, kaip ir to niekaip iš esmės nesugebėjusių (nenorėjusių?) keisti konservatyvių krikdemų, net kai jų koalicijoje šmėžavo liberalai, darbdaviai vis likdavę vergvaldžiais išnaudotojais bei šykštuoliais viarslinykais™, kurie gaili paprastam darbo žmogui™ algos (tūlas tų darbdavių yra smulkus verslininkas ir paprastai tenkinasi tik tuo, kas lieka sumokėjus tiekėjams, valstybei ir darbuotojams), o va patys, suprask, tai vagia (iš savęs?) ir išdurdinėja (nes ne kitaip!) darbuotojus, kai biudžete pas mus vis trūksta pinigų dar didesniam iššvaistymui ir didesnio biudžeto išgrobstymo ir korupcijos auginimo BVP perskirstymui, o ypač – socialinei sričiai ir, pridėkime, kad ne vien apie pašalpas taip kalbame (nes dyrpti™, rupūžės, visai nenori, Maksymičiau!), kokį nors fetišizuojamą švietimą (antra biudžeto išlaidų eilutė, Karlai!) arba, jei jau visai tokie entelygentai © esame, tai kultiūrą™.

Bet va pirmadienį po įrašo apie referendumą FB komentaruose anonsavus, kad jau kitą pirmadienį vietoje kiaušinių (margučių ar kišeninių) ridenimo galėsite pradėti skaityti seriją mano komentarų apie šių metų kandidatus į prezidentus, Giedrius Gelžinis pastebėjo, kad turėčiau pakoreguoti savo teiginius, kur kalbu apie darbo kainą ir praimą Saulių Skvernelį – ką ir padariau, ir ačiū jam už tai!

Ačiū Giedriui, ne Sauliui.

Nors, jei taip pagalvojus, gal turėčiau dar ir Sauliui dėkoti? Žiūrime, ką turime:

* * *

Vėl apie pigius lietuvius

Aš vis daugiau apie politiką, ar, geriausiu atveju, apie Lietuvoje (nebe)egzistuojančią politekonomiją (čia kai SSRS uždraudė genetiką, tai iškart taip ir sumažėjo genetinių apsigimimų, aha), bei, kartais, nors dabar ir mažiau, apie glušių karalystės™ Britanijos salose Brexit sąlygotas nesąmones. Beje, rašiau, kad britų pakraštys Europoje čia varžosi su mano mielos tėvynės kvailybėmis, tai kitąkart išties įdomu vesti palyginimus esant čia apie ten ir atvirkščiai.

Vis tik šįkart mano klausimas yra bendrai apie Lietuvą globaliu mastu – o kokia mūsų, kaip lietuvių ir šalies, vieta pasaulinėje ekonomikoje? Kas mes tokie toje pasaulinėje rinkoje?