Chamavotas prezimentas ar tik šiaip verksnių problemos?

“- Bačiulėjate ne dienom, bet valandom!“ – pakomentavo mano nuomonę dėl prezimento Buratino pareiškimo apie verslo tvarumą mėnesio karantino sąlygomis žurnalistas Romas “Grumpy Dzūkas“ Sadauskas.

Nes jau gerokai anksčiau apžvalgininkas Audrius Bačiulis vis gyrė alkoministrą Hitlerygą, kas yra savotiškai ironiška, kada vienas yra užrišęs alkoholikas, o kitas teiraujasi savo sekėjų, kame blogis gerti konjaką rytais (turint omeny pasakymą iš kino filmo “Brilijantinė ranka“, kad rytais šampaną geria tik aristokratai bei degeneratai).

Apie ką aš?

Darkart apie antrąją biudžeto išlaidų eilutę

Jums pasisekė, kad aš pasiėmiau (kaip neimsi, kai iš kroksų griūni, nors kroksų ir neavi?) nedarbingumą šios savaitės galui – pradrybsojęs paslikas trečiadienį, o ketvirtadienį kiek atkutęs jau ir padirbėjęs prie lenkų ir lietuvių projekto Dviejų kultūrų veidrodyje, kuriam verčiau lenkų (sic!) pjesę Eglė, Žalčių karalienė arba Šiurpilio legenda, kur neabejotinai įdomiausias personažas yra Vyras-Dievas (taip, jo vardas Žaltys, o šaukinys Zilvin) tame kontekste, kad moterys Lietuvoje jau šiemet mini 100 metų jubiliejų, kai turi teisę balsuoti (palyginimui: Lenkijoje ir glušių karalystėje metais anksčiau, o Laisvų ir Drąsių Žemėje – metais vėliau už mus), tai gavau progą parašyti jums savaitgaliui dar vieną skaitinį dalinai praeita liberalizmo ir švietimo tema.

Tiesiog mano FB skaitytoja Skirma Serbentė pašiepė manyje tūnančio anarchisto, apsimetančio liberalu, pareiškimus – cituoju originalą:

Kam išties parišo Kęstutį Tubį?

Šįkart apie policiją ir politikavimus, bet nesusijusius su vakarykščiu mano įrašu ir manimi.

Nors kaip pažiūrėsim, aišku.

Turiu omeny faktą, kad STT sulaikė Anykščių rajono merą Kęstutį Tubį.

Einamoji politika: o davaj parėkaujam!

Apsikask tu po pernykščiais lapais! – sako vienas iš lietuviškų nedraugo pasiuntimo už akiračio būdų, o aš šiurenu jau demisezoniniais batais auksaspalvius klevų lapus po Vilniaus grindinį (#šimašeu!) ir galvoju, kai toks gražus tas sezoninis intarpas rudenį, vadinamas bobų vasara pas mus, o indėniška – anapus Atlanto, tai va tuomet pats sveikiausias dalykas yra “neskaityti bolševikinių laikraščių“, anot profesoriaus Preobraženskio iš Michailo Bulgakovo romano “Šuns širdis“ patarimo jo kolegai daktarui Blumentaliui.

Vairuotojo pažymėjimas – ne asmens dokumentas?

Komentarą teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui praplėčiau (kadangi Ostapą užnešė ant literatūrinių viražų šią sekmą dieną Viešpaties Apsireiškimo paminėjimo išvakarėse), nes aktualu ne tik man, ir kas daugiau mūsų, liberalų iš kaulų smegenų, yra kitas lobistas ir globėjas Seime, jei ne Klecko brolis?

Kalba ne tiek apie Regitrą ir problemas joje.

Regitrą tai galiu tik pagirti – viskas ten puiku, o kad tenka palaukti (ne vien diedų su rankinukais, bet ir visai simpatiškų būsimųjų vairuotojų, mot.lyt., draugijoje), tai, matomai, tik tiek pagal paslaugos kainą darbuotojų šiai įmonei atsiperka (aš, ko gero, būčiau linkęs primokėti už ekspreslainą, tačiau valstybinėje įmonėje visi turi būti lygūs be lygesnių, ir mane, kaip egalitaristą, tas irgi tenkina).

Kad ir kitos institucijos taip dirbtų kaip šioji, tai betruktų tik topless kavos nachaliavu, bet aš ir vėl nuklystu… Nepamenu, husarai, jos vardo – per ausines Marijos Radiją klausiausi, nu!

Bimbamchlamstatybinė kognityvizacinė registratūra

Praeitą penktadienį buvo vieno iš mano skaitomo G+ vartotojo, vardu Goda, pasidalinta nuoroda apie nuo gegužės 1-osios (taip, tokia yra proletarų šventė, kas nežinot ir dar gal nepastebėjot, kad LSD partija dabar valdžioje, kuri šiuos ir gina, ir šventę tokią įteisino) įsigaliojusį kalbainišką (nes kalbininkišku vadinti liežuvis neapsiverčia ir spausdinant pirštai pinasi, štai taip: !@#$%^&) įstatymo nuostatą, uždraudusią nelietuviškai vadinti įmones, ir kaip viena va ėmė, ir ramiai apėjo.

Ačiūdiev, jau tuomet galvojau, kad spėjau dar įsiregistruoti įmonę (tiksliau – pavadinimą aš pasiūliau, įmonę registravo ir aš paskui ją nupirkau sau), skirtą tarptautinėms eksporto ir importo operacijoms (todėl iš savininkų inicialų dalyje pavadinimo yra prancūziškas žodis “gerai, puiku!“) iki šio įstatymo įsigaliojimo, nors anksčiau, ir be šito rūpestėlio lietuvių kalbos grožybe bei išlikimu, aš kitas dvi registravau tikrai tik visiškai lietuviškai: vieną naglai, nes antras žodis “rinka“ (kuris, žinia, juk labai “lietuviškas“), o kitą – puikiu naujadaru, kuris, tikiuosi, kada nors taps bendriniu (burvedys, jei ką).

Nieko nenustebinsiu ir pasakęs, kad nuopelnai už šitą idiotišką (ar turite kitokį vertinimą?) sprendimą priskirti liūdnai pagarsėjusiai energoūkio ministerei Atvėsaitei.