You are currently browsing the tag archive for the ‘brexit’ tag.
(Pabaiga, o pradžia – čia)
* * *
Trečia, savo problemas derantis su DUP, kurie kol kas dabar užblokavo pirmojo ministro pavaduotojo (vietos vicepremjero) paskyrimą, kol nebus aiškiai atsakyta dėl tolimesnio likimo Jungtinėje Karalystėje, jau Sinn Fein todėl ir bando užslėpti tik “patriotiniais“ pareiškimais, kurių vienas nuo seno šią partiją ir tradiciškai taip vis dar įvardina kaip nacionalistinę – tas Šiaurės Airijos nepriklausomybės siekis, kuriam ir priešinasi š.airių DUPcės, nes Sinn Fein prezidentė Mary Lou McDonald pareiškė apie per artimiausius penkerius metus surengtinus referendumus abiejose Airijose.
Net ir Labradurnius, pats su savo torių partija prapylęs dabar net “karališkoje“ Vestminsterio apygardoje neseniai irgi įvykusiuose Anglijos vietiniuose rinkimuose, jau pirmadienį skubiai susitinka Belfaste su šių nugalėtojų lydere, sureagavęs į jos pergalę ir sekusius separatistinius pareiškimus, taip kartu ir paburbėjęs, kad verčiau Sinn Fein susitelktų į savo žmonių regiono ekonomines ir socialines problemas – ką jis pats pristatė ir Jos Didenybei savo programoje, kur akcentuojamas britų žmonių gerovės išlaikymas prie esamos ekonominės krizės bei visokie kiti Brexit privalumai (net jei jie ir yra vis labiau tik menami).
(Tęsinys, o pradžia – čia)
* * *
Ir jei jums, dabar skaitant aukščiau apie IRA, taip staiga pradėjo per jau suformuotą makaulėse naratyvų matricą pjauti kažkokiu deja vu “tas jausmas“ ir dėl karo Ukrainoje, kad klišės ir naratyviniai standartai kažkaip vėl iškilo MI-6 stiliumi copy/paste (net iki tipiškų britų uniforminių sagų pačių ukrainiečių uniformose!), tai tame nėra nieko nuostabaus – juk šioji slavų šalis yra britų elito, kurių frontmenu dabar vis dar skeryčiojasi Labradurnius, geopolitinis projektas.
(Tęsinys, o pradžia – čia)
* * *
O dabar grįšiu irgi į pernai metus – taip maždaug į balandžio 11-tąją ar keliomis dienomis anksčiau, kai norėjau išsisaugoti šiam dabar jūsų jau skaitomam įrašui tezes, dabar tiek papildytas platesniu kontekstu apie tai, kas ten išties vyko tuomet ir vyksta šių dienų mums aktualiame kontekste.
Ir apie ką privačiai mes tada padiskutavome su “tikroje“ Airijoje gyvenančiu jau čia anksčiau paminėtu Senojo Testamento žinovu Tomu, taip Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje savo pareigą tėvynei atlikusiu ne žodžiais ir šūkiais, kaip dabartiniams mūsų patriotėliams būdinga, o karine tarnyba tuomet dar motodesantiniame Geležiniame Vilke (t.y. “konkurencinėje firmoje“ man, kaip iš SKAT operatyvinio būrio, tapusio vėliau YPT ir pasekoje mūsų SOP Aitvaras).
(Tęsinys, o pradžia – čia)
* * *
Pasakyti, kad tokia “meilė ir taika“ nebuvo abipusė, tai faktiškai sumeluoti.
O tuo jūs ir taip esate gausiai ir kasdien čia šeriami, kaip jau pradžioje įrašo paminėjau, taip dar užtektinai ir mūsų iš žiniasklaidos virtusioje tik masinėje propagandoje, kur jau gerą dešimtmetį yra mirusi toji žurnalistika su savo buvusiais faktų patikrinimais (“jei mama sako, kad tave myli, tai būtinai vis tiek pasitikrink!“) bei “nu davaj išklausykime kitą pusę, ką toji turi pasakyti“ – “nežmonių“ nuomonė yra a priori tik neteisinga.
Pas mus apie tai gal net ir nerašo bei nekalba (jau gi sakiau, lietuviškų portalų tapo nebeįmanoma skaityti, kaip gerokai anksčiau tas nutikę su televizija) – ir ne todėl, kad toli tas Europos užkampio britiškasis užkampis aname krašte nuo mūsų.
Bet kad pagal užsakymą ukroisterikuojančiai propagandinei šunaujai nebuvo suformuluota ši užduotis dabar sutartinai amsėti bei klišomis klišėmis paremtas melagienas į smegenis lemingams siautulingu domkratu apie tai lieti. Tik jei jau ketveri metai aš tame amžino rudens ir juodojo pelėsio krašte negyvenu, tai nereiškia, kad tos jų dūzgės manęs nebedūzgina – ypač, kai ne tik mano Patreon rėmėjų yra dar ir iš ten (apie ką truputį žemiau).
Kaip bebūtų, bet gal viena meškos nulaipiota ausimi vis tik girdėjote, kad prieš savaitę Šiaurės Airijoje nacionalistinė Sinn Fein (t.y. “mes patys“, jei taip gėliškai – ša, husarai, L, o ne J!) partija laimėjo daugiausia vietų vietos, atsiprašant už tautologiją, parlamente, pasiimdama 27 iš 90.
Jei jau taip po antrosios dalies dabar kalbant apie žemumas, tai ilgai juokinusi ES savo derybų neįgalumu JK pagaliau išsibreksitino, kaip tą aš pernai ir prognozavau: Skaityti pilną įrašą »
Nuoroda į PODCAST S02E02 teksto apačioje:
Jei pirmoje dalyje kalbėjau apie JAV, ir ką pokyčiai jose reiškia mums, tai dabar metas pažiūrėti, o kas nutiko mūsų bendroje mieloje leftistinių technokratų valdomoje Europos Sąjungos konfederacijoje, ir kas mums iš to – ir kalbėsiu irgi apie Brexitaniją™, dar žinomą kaip kol kas Jungtinė Karalystė, nors beveik šimtą metų jau kaip nebe Didžioji, bet vis dar kažkiek Britanija.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Brexit means Brexit. ©
Tad kaip ir prognozavau šiems metams, Jungtinė Karalystė pagaliau jau išstojo iš Europos Sąjungos penktadieniui pasibaigus Europos (sic!) laiku, arba valanda jiems anksčiau, o mums – valanda vėliau.
Nors JK išstojo iš esmės be jokios sutarties (nelygu kurios pusės breksitinių glušių dabar klausysitės – kvanktelėjusių, kuriems gaila savos Teresės suderėtos kad ir belenkokios, bet vis tik sutarties, ar durnavotų, kurie apsimeta nepastebintys savo Boriso pasirašytos vis tik kad ir belenkokios, bet vis tik sutarties), tačiau jokia apokalipsė kol kas nenutiko.
Kas jau vakar perskaitė pirmąją atėjusiųjų metų tradicinių prognozių dalį apie JAV, tiems įdomu, kas svarbaus laukia JK ir ES santykiuose.
Skirtingai nuo POTUS rinkimų rezultato, Brexit įvykimo galimybė šiais metais jau turėtų viršyti 90 procentų – po 3 atidėjimų, manau, taip triuškinančiai laimėjęs rinkimus Labradurnius išties būtų durnius, jei iš ES neišsigrūstų net ir be sutarties ar su belenkokia, kad turėtų kuo pamosuoti glušavotam savo breksitiniam rinkėjui tarsi 1938-aisiais po Miuncheno pirmtakas Neville Chamberlain. Skaityti pilną įrašą »
Jūs mane žinote: aš esu ES federalistas, ir tai, kas darosi Europos šiaurės vakarų salose esančioje glušių karalystėje™, mane irgi liečia, net jei ir nebūčiau ten pusketvirtų metų pragyvenęs – Anglija taip ir liks mano dvasine tėvyne, o va požiūris į ją sąlygotas kone 14 metų darbo maištingiems ir laisvę mylintiems buvusiems šių kolonistams, todėl ir įvykius aš ten dažnai vertinu per jankių prizmę, būčiau šalies viduje ar žiūrėčiau iš šalies.
Kiek tame lietuvio ar netgi europiečio požiūrio bei mentaliteto, ko gero, jau tik antraeilis klausimas, panašu. Tad man tai, kas dedasi britų salose, iki šiol įdomu, o jei jums įdomu, tai apie juk irgi čia skaitote, tiesa?
O kadangi ketvirtadienį įvyko neeiliniai Parlamento rinkimai, tai ir mano komentarai žemiau.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai