You are currently browsing the tag archive for the ‘business 101’ tag.
(Pabaiga, o pradžia – čia)
* * *
Kokia nauda iš šito verslo sąnaudų struktūros, išdėstytos taip ant pirštų, suvokimo?
Be to, kad dabar turėsiu į kur vis nuorodą būsimuose savo tinklaraščio tekstuose, aišku, įdėti.
Pirmiausia, tame, kad labai greitai ant pirštų, atsiprašant už kalambūrą, galima susiskaičiuoti, ar apsimoka investuoti savo laiką ir, dažniausiai, svetimus pinigus į vieną ar kitą veiklą – atsipirks ar ne.
(Tęsinys, o pradžia – čia)
* * *
Ketvirtasis – bevardis kaip toji bendrinė valstybė arba žiedelis, kaip neišvengiami mokesčiais įsipareigojimai, pirštas, kuris simbolizuoja visas tas mokesčiais vadinamas sąnaudas, kurios:
(Tęsinys, o pradžia – čia)
* * *
Antra, tai smilius, kuriuo vadovai nurodo darbus, o darbuotojai juo nosis krapšto, beklausydami tų nurodymų.
Šis ekonominis veiksnys yra priešingas rentai, ir vadinamas darbu.
Spūdinau spaudžiant šaltukui, pamenu, dar vasarį per visą šitą Lietuvos teatrų festivalių (taip, dar ir grybų, bet kokie grybai žiemą???) sostinę į geriausius pardavimus kvadratiniam metrui darančią parduotuvę (o kuo išties prekiauja prekybcentriai?), kad dar padidinčiau tuos jų pardavimus, nes taip mano kabrioleto centrinis užraktas (ne spynelės!) tądien užšalo, drėgmės išvakarėse pasigavę (pamenate gi tuos “globalaus atšilimo“ temperatūros svyravimus nuo pliuso iki minuso ir atgal, tai va atgal dar tądien nebuvo, o maisto jau reikėjo), ir tuomet pagalvojau, kad jau parsiniogęs atgalios sudėliosiu tą komentarą, kartu ir tinklaraštyje čia paaiškindamas ant pirštų – o va jau dabar ir vasarop einame, ir jau aš pats seniai namolio parėjęs, tai gal jau metas apie tai?
Juolab, kad nusprendęs apie nors ir aktualų šiuo metu Antrąjį Krymo karą nerašinėti (užtenka ir 165 komentarų šiam momentui prie to ankstesniojo įrašo ta tema), o va nuo 2020-02-20 jau pasaulyje prasidėjusiu (ne, ne nuo šių metų vasario 24-osios!) ekonominiu sunkmečiu apsaugoti nuo kvailysčių tuos, kurie dabar taip pripuolamai griebiasi kažkokių verslų, yra teigiamai vertintina socialinė misija, manyčiau.
Visada džiugina skaitytojų pastabas ir klausimai, kaip ir matote, kad visada atsakau į komentarus.
Šįkart komentaras prie praeito įrašo apie dvi matricas ir nuorodos facebook:
Žinau, kad šią koncepciją koks nors rinkodaros ar vadybos studentukas nukniauks ir padarys jei ne diplominį, tai kursinį darbą.
Būtų džiugu, kad interpretuodami ir tobulindami šį modelį nurodytumėt, iš kur traukėt, nors iš tiesų šitas matricas ne aš sugalvojau, tik jas čia dabar paderinsiu tarpusavyje.
Gana čia jau tų šiam kartui istorinių pasažų, kaip būta praeitą savaitę, tai grįžkime dabar jau arčiau kasos ir piniginių reikalų – verslo.
Dar iki šventės tvarkydamas savo archyvus ir perrinkdamas knygas šeimynos išsikraustymui rudeniop, radau knygą, kurią iš tiesų rekomenduočiau perskaityti norintiems nuosavo verslo, jį pradedantiems arba jau einantiems vadovų pareigas. Na, kaip visada, tai kas tam neturi laiko, tai ima ir čia perskaito esmę. skaityti toliau
Aš suprantu, kad šaipytis iš gyvenimo nuskriaustų yra negerai, nepaisant to, kad glušą ir bažnyčioj muša, sakoma. Ir suprantu, kad sovietinio agropromo prichvatizuotojams dabartinės rusiškos ir antirusiškos prekybos sankcijos yra skaudus smūgis ne tik pelnams, bet ir bendrai jau gresia bankrotu, nes per tiek laiko taip ir neišmoko gyventi Europoje, o ne Rusyno pakraštyje, atsainiai iškišdami tiek mūsų pirkėjams savo greitai gendančią antrarūšę produkciją, tiek ir grūsdami ją į besotę gazodoleriais aptekusių, bet dirbti taip ir neišmokusių, barbarų rinką.
Iš čia ir desperatiški bandymai kažkaip keisti tą prastėjančią įmonių vidaus situaciją, ir tame tarpe noras gauti stebuklingų visų galų specialistų už žemesnę, nei rinkos kainą. Na, jei jau praeitą kartą nagrinėjau peckelių skelbimą, tai čia, panašu, gal ir ta pati įmonė (skelbime nebuvo nurodyta, ir šįkart jau ieško per agentūrą), kurią pavadinkime tiesiog Mėslita, nors iki originalios ir netraukia.
Tad tęsiam darbo skelbimų skaitymą?
Ne visi mano skaitytojai dirba prekyboje, bet man malonu, kad seka ir skaito mano įrašus, o iš čia ir kyla klausimai. Šiandien kaip tik trumpai atsakysiu ne vien Joriui, kuris ir uždavė vieną tokių klausimų – o kuo skiriasi supermarketų formatai.
Tema apie dvi kainų strategijas, skaičiuojant nuo pasiūlos (tą daugmaž visi supranta: prie savikainos pridedi savo antkainį ir parduodi; arba ne) arba nuo paklausos (kada reikia palįsti po kliento nustatoma jo pirkimo kaina), sukėlė, kaip matau, ne tik susidomėjimą, bet ir klausimą dėl pastarosios skaičiavimo – nesuprasta, kaip ten tas Petras tam Antanui suskaičiavo.
Kęstutis, antai, netgi bemaž pripažįsta, kad esąs maniakas, nes niekaip neatstoja, neva, aš ne taip suskaičiavau. Nuraminsiu – ne gal, o iš tiesų jis maniakas.
Naujausi komentarai