You are currently browsing the tag archive for the ‘darbo skelbimas’ tag.
Apie Ukrainos įvykius rašyti ir toliau man nėra čia jokios prasmės, bet va pas mus artėja sostinėje ir vėl eilinis kompiuterinių paikenų pasismaukymo festivalis “Įsilogyk! (arba – rąstas jau ten)“, tad infočigonai internetuose stumdo visokias sėkmingas sėkmes nulinkedinintiems lemingiukams, ką vadina įžvalgomis (jei taip išvertus trendus beigi vizionieriškas prognozes).
Senokai, matau, jau nesijuokėme čia iš klajojančio lietuviškų darbdavių cirko chapiteau su jų nejuokingais HujaRo eičaro klounais.
O vertėtų, kai šaikos marionečių sociopatinė PIŠ bobiausybė pokyčiais po pokyčių vis giliau stumia šalies ekonomiką nuo krizelės link niekada taip gerai ir negyvenimo lygio, įskaitant ir faktiškai jau sužlugusią darbo rinką, kurioje voltižiruotojai susikeitė su fokusininkais, bandydami priversti šuoliuoti pastipusį ponį, o lyno akrobatės demonstruoja mirtinai kamasutrinius špagatus jau ant panelio, guosdamos save mintimi, kad fakyrui daro tai, ką angliškai pasako to vardas, bet įgūdžiai ryti kardus gilia gerkle uždirba honorarus įteisintuose linksmuolių barų užkabariuose.
Allez hop!
O štai ir pats darbo skelbimas:
Aišku, pasakysite, ką aš čia kliedžiu – karantinas juk dar nesibaigęs ir šio mėnesiui kone pusei nustatytas!
Bet kad jau sostinės meras Remigijus “Smagu“ Šimašius leido kavinėms staliukus į lauką dykai išsinešti ir miestelėnams čia sėdiniuoti, ir apie tai parašė nuobodžiaujanti pasaulyje spauda, o mūsiškis reivas dėl tokio PR truko tris paras ir dar tiek pat, tai galima sakyti, kad visi mintimis išties jau po karantino.
Verslas irgi. Skaityti pilną įrašą »
Kai žiūri darbo skelbimus, tai visiškai privačiais duomenimis ir paieškų bei užklausų rezultatais “nedisponuojančios“ Big G su FB be I įmeta į srautą reklamą, kurioje būna atitinkamas skelbimas.
Kartais patingiu tokius iš srauto padefautu šalinti, bet va nepatingiu nueiti ir pakomentuoti. Tarkime, kad kokia nauda iš tokių pareiškimų skelbime, kur kreipkitės visais kanalais, jei net į laiškus neatsakinėjate (per savo tinklapį – irgi), ar išvis esate gavę, ne tik kad jau ten apie tai, kad netinki ir pan.
Negali būti! – sako mano anonominiu botu apsimetanti mergaitė aname appso gale. Skaityti pilną įrašą »
Vasara ar ne, bet pirmadieniais neatostogaujantiems prasideda ofisinio lažo savaitė, tai kaip aš jūsų, mieli skaitytojai, negalėčiau dabar nepalinksminti darbine (sic!) tema?
Ir kadangi senokai jau komentavau tinklaraštyje darbo skelbimus, o praeitą savaitę kolega buriuotojas Gintautas mane patrolino pas Vidą Kaupelį (Small Planet Airlines vienas iš Der Grosse Schlangen-fuehrer – apie čingačgukus skaityti čia), atsilygindamas man, rupūžė, dėl diskusijos apie Rusijos karo Gruzijoje dešimtmečio, tai kavos (!) poveikio šiame aplinkybių susimetime mes dabar nekaltinsime, bet jos siūlau pasiimti prieš skaitant ir įsitaisyti patogiau.
Nes, kaip dainuoja indėnų liaudis, seniai aš į rankas neėmiau ilgojo peilio, tad balnok, skvo, mustangą, nes reiks karo taku joti ir skalpų primedžioti.
Aš neberašau verslo temomis, ir tai suprantama – mano patirtis užsilenkus dviem su puse įmonėms Lietuvoje baigėsi dar finale ir mano emigracija.
Bet tai yra patirtis, kurios joks (!) dėstytuvas jums jokiame universitete (ir netgi universiteto verslo mokykloje, kas yra oksimoronas, bet akademikai nenori verslu teršti savo šventos akademinės ekonomikos mokslo terpės, tai fakultetą vadina mokykla, kuri bent jau užsiima ne fundamentaliais, o daugiau praktiniais dalykais, tik aš nukrypstu) nepapasakos, ir dar palinkėsiu, kad tokių patirčių jūs net samdytais dirbdami savo verslo darbovietėse nepatirtumėte (pvz.: klientas iš pradžių, o po to gamintojas dinderį mušė, o paaiškėjo, kad greito sugedimo prekės turėjo būti vėliausiai penktadienį apie viską pagalvojusios™ sandėlyje, persivertei per galvą, aišku, ir jau pirmadienį gal tik vakare bus jos Lietuvoje, tai antradienį, jei pasiseks su veterinarke, spėsite išvežti užsakymui, bet jums sekmadienį štai paskambina, kad va kalnų griūtis nusinešė jas velniop su visu sunkvežimiu, o naujas pagaminti užtrunka 5 dienas nuo pirmadienio, už prekes buvo apmokėta, o ir ne gamintojo reikalas gaminti į skolą jums – kokie jūsų veiksmai?).
Tai gal jaunimui, kuris domisi, kaip čia užkalti babkes su kokiu apsikofeinintu startapu, tekstai šia tema būtų įdomūs, jeigu sugebėtų daugiau trijų sakinių perskaityti, o kam jūs skaitote čia, tai aš nežinau – bet juk yra keistų žmonių, kurie skaito grožinę praėjusių amžių literatūrą, ar ne?
Todėl sakykite, kuria linkme tęsti, ir ta padiskutuosime, o aš savo įžvalgomis pasidalinsiu, gerai?
* * * Skaityti pilną įrašą »
Verslo Žinios kartais parašo ir žinių apie ekonomiką, kaip ir antai apie Lietuvos Turčių Nr. 1 Nerijų “Kontūzytą“ Numavičių, tapusį sugar daddy ir išvykusį su savo nauja žmona ten, kur ir aš dabar, ir kur paprastai traukia visi ruskių oligarchai.
Ne, nu kodėl – įdomios viarslo naujienos.
CVBankas.lt, panašu, pradėjo socialaus marketingo kampaniją, nes be darbo skelbimų ėmė džiuginti ir patarimais darbo ieškantiems.
Vienas va toks straipsnelis apie klausimus darbdaviui irgi linksmina. Nors gal ne viskas – nereikia būti VLKK glušpetriu, kad suprastum, jog klausimo paklausti negali – klausimas nėra būtybė, su kuria komunikuoji. Gal geriau tuomet klausti darbdavių arba tiesiog klausti ar paprasčiausiai užduoti klausimus?
Aš apsižiūrėjau, kad įdarbinimo ir darbuotojų atrankos klausimais per mažai diskutuojama ir per mažai rašoma, o mano tinklaraštyje ta tema išvis buvo palikta nuošalyje. Šiuo įrašu pradedu, nes manau, kad metas paknebinėti visus cėvėšnykų ir eičarų tarpusavio karus, santykius, kelius ir jų klystkelius.
Nes aš buvau ir darbuotoju (šiaip ir vėl esu, kaip ir atviras pasiūlymams), ir darbdaviu (turiu netgi darbų saugos pažymėjimą kaip darbdavio atstovas, kas paprastai išduodama tik konkretiems fiziniams asmenims, nes juridinis asmuo tokios fukcijos vykdyti pagal įstatymą negali, nors ir yra faktiniu darbdaviu), ir dalyvavau atrenkant personalą, ir personalo patikrose tiek pagal kompetenciją ir kvalifikacijas, tiek pagal atitikimą saugumo reikalavimams, tiek lietuviškose ir užsienio įmonėse, tiek privačiose ir biudžetinėse.
Tad kaip ir dabar lemtis tokia, kad imsiuosi dabar jau kartkarčiais ir šitos CV temos, nes karma is a bitch and works both ways. Kadangi blėnių ir kliedesių apstu, o pasišaipyti jau iš to ne tik smagu vardan pramogos, bet ir tampa būtina, kad gal užkirstume kelią kvailybės plitimui.
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai