Vyriausybės trys funkcijos (nesiplečiant)

Revoliucijos – revoliucijomis, bet Advento laikotarpiu gal vis tik grįžkime prie ramesnių temų?

Ir šįkart tebūnie apie tai, kokios yra vyriausybės trys esminės funkcijos.

Aš nenagrinėsiu, atkreipkite dėmesį, kokios yra bendrai valstybės (primenu, tai visuma politinių, ekonominių ir socialinių sistemų) funkcijos, kurių vieni taip jums ant pirštų priskaičiuos gal 6 (gūglinkite savo džiaugsmui ir laimei!), t.y. skaičiuos, kiek ant rankos pirštų ir dar vieną vietoje piršto, kas yra iš esmės kurio nors punkto tas pats, kas ir yra ne pirštas vietoje piršto, o kiti ir visus10 per abi rankas, jei išvis ne kokį tuziną, pridėję tokius blėnis kaip “tvarumas“ (“žalias kursas“ link 14.4098° S ir 71.2990° W) ar rasistinėmis įteisintomis segregacijomis pasireiškianti menama “įtrauktis“ (angl. diversity).

Atmintinė revoliucijas organizuojantiems (2/2): sąlygos ir išdavos

Tekstas žemiau neragina keisti jėga ir prievarta konstitucinę Lietuvos Respublikos santvarką ar imtis kitokių nekonstitucinių veiksmų (nes visuomenės nepaklusnumo akcijos ir protesto demonstracijos taip pat yra demokratiški politinės kovos metodai, neapsiribojant tik dalyvavimu rinkimuose nurodytomis sąlygomis), o turi tik pažintinę ir šviečiamąją paskirtį (todėl teiginiai ir paaiškinimai gausiai iliustruoti istoriniais pavyzdžiais).

Minimas ir cituojamas čia V. Leninas, K. Marksas, M. Bakuninas ar kiti revoliucijas kėlę veikėjai taip pat nėra jokia ideologine agitacija.

* * *

(Tęsinys, o pradžia – čia)

Tai kodėl čia nusprendžiau vis tik pasiremti būtent Leninu?

Atmintinė revoliucijas organizuojantiems (1/2): istoriniai pasažai

Tekstas žemiau neragina keisti jėga ir prievarta konstitucinę Lietuvos Respublikos santvarką ar imtis kitokių nekonstitucinių veiksmų (nes visuomenės nepaklusnumo akcijos ir protesto demonstracijos taip pat yra demokratiški politinės kovos metodai, neapsiribojant tik dalyvavimu rinkimuose nurodytomis sąlygomis), o turi tik pažintinę ir šviečiamąją paskirtį (todėl teiginiai ir paaiškinimai gausiai iliustruoti istoriniais pavyzdžiais).

Minimas ir cituojamas čia V. Leninas, K. Marksas, M. Bakuninas ar kiti revoliucijas kėlę veikėjai taip pat nėra jokia ideologine agitacija.

* * *

Sakyčiau, jau taip čia prisigyvenome, kad man tinklaraščio komentaruose tenka Leniną cituoti...

Kas bendro tarp “generolo“ R. Pociaus ir PIŠiausybės “išvertimo“ skandalų?

Tik Vėlinių raganų IVA+ koalicija ir galėjo šiam Helovynui sukurti iš nieko tokį bardaką (apie šios įstaigos žemos socialinės atsakomybės pagrindines darbuotojas čia užuominų nėra!…), kokį turime dabar viešumoje eskaluojamą ir aptarinėjamą.

Taip trečia savaitė siaučia lygiagrečiai dvi audros stiklinėje:

• dukart nuotaka iš vidaus reikalų niaugiasi su išmestu represinių pajėgų “generolu“,
• o “nežinomi asmenys“ šaika save vadinančioje valdančioje “partijoje“ kėsinasi perjaukti visą totalių glušių vyriausybę, dėl ko markitantė PIŠ sakosi paliksianti Gedimino 11 kalbančios kojinės kėdutę raudona atlasine atkaltėle.

Dabar manęs paklausite: o tai kuo jau taip šie įvykiai dabar susiję, kad juos čia tapo būtina savaitiniame tinklaraščio įraše aptarinėti kartu?

Brazilija – dar vienas sorošėkų maištas vardan “demokratijos“?

Apie Braziliją mūsų pliurpalistai nedaug ką ir tepapasakoja – mes gi EUROOOOOPA!, o ten, suprask, tik kažkokia trečio pasaulio valstybėlė, kalbanti portugališkai (ša, kavianski!), kur “miškuose daug laukinių beždžionių“, jei taip dabar pagal sovietinį filmą su pagrindiniu veikėju drag-queen.

Labiau geografijoje praprusę prisimins gal Rio de Janeiro karnavalą su plunksnuotomis beveik nuogomis samba šokėjomis, stringus ant lotyniškų apimčių prisirpusių pasturgalių, Ostapo svajones apie baltas kelnes ar gaktos periferijos depiliaciją vašku, o angažuoti snobai – girtų pižaminių voliojimąsi ant grindų, vadinant tai brazilišku jiu-jitsu (japoniškai originale romaji transkribuojama kaip jujutsu), ar gal netgi mūsų buriuotojos Europos ir pasaulio čempionės bei olimpinės vicečempionės Gintarės santuoką su žinomiausiu brazilų daugkartiniu buriavimo čempionu Robertu (kai šis uždeginėjo olimpinę ugnį gimtinėje, tai jo žmona nešė mūsų šalies vėliavą, tarp kitko).

Apie sorošėkus

Jūs juk tikrai mylite Lietuvą?

Ir mylite gal ne mažiau už Marijoną, kuris apie tai dainuoja, tiesa?

Ir aš tikrai myliu Lietuvą
Aš tikrai myliu Lietuvą
Aš tikrai myliu Lietuvą
Ar mylit ją jūs?

Aš tikrai myliu Lietuvą
Aš tikrai myliu Lietuvą
Aš tikrai myliu Lietuvą
Tik ar mylit ją jūs?

Atsakykite tuomet labai nuoširdžiai pradžiai sau, prašau, už ką balsuosite per rinkimus:

2022-ųjų Vasario 16-oji – Lietuvos Nepriklausomybės valdiški šermenys?

Nors mano prie Baltijos nulūžusi karta dar pamena sovietmečio galą, po kurio jau SSRS simukliarinė “valstybė“ ir gavo galą, bet net aš, toks prakeiktas “anarchistas“ (ar pankas, jei taip pagal šio tinklaraščio užvadinimą, ir kuo mes vadinome alternatyvinėje, bet gerokai tikresnėje, realybėje gyvenančius “neformalus“, kuriems buvo įdomi roko muzika bei geri eiliuoti tekstai ir protingos mintys knygose, kas sukeldavo intelektinių pastangų reikalaujančią ir gyvą tarpusavio diskusiją apie tai), negalėjau netgi nuspėti tokio šitos visiškų melagių ir begėdiškų grobstytojų bei paikų švaistytojų šaikos valdomos šitos mirusios respublikos, klaidingai vadinamos valstybe, pasiekto degradacijos lygio.

Aišku, totalus optimistas manyje sako, kad čia tikrai dar ne dugnas – ir bus, tikrai bus, dar blogiau.

* * *

Kaip mažuma būna “dauguma“

Gal baikite sapaliones apie “daugumos valią“ – jos tinka šiuo metu tik piktybinėms kvankoms, kurios turi valdžioje faktinę mažumą, tačiau dergiasi tarsi išties turėtų tą įsivaizduojamą daugumą.

Teisybės dėlei pasakius, jei ne tas toksiškas (koks madingas žodis, kuris faktiškai reiškia asmens socialinę ir psichologinę disfunkciją, artėjančią elgsena jau prie realios psichinės negalios, apibrėžiamos kaip sociopatija) šitos bobiausybės elgesys, taip visiškai atitinkantis jas (t.y. “bobos“ gali būti ir vyriškos lyties) išrinkusius tokius pačius šios gobšios, šykščios ir pavydžios tautos rinkėjus, linkusius irgi taip ne mažiau meluoti ir apgaudinėti, niekinant ir tyčiojantis iš socialiai žemesnių už save visuomenės atstovų, tai gal ir galima būtų taip atsainiai išvis ranka numoti, turint gyvenime ir kitų įdomesnių užsiėmimų.

Nes mažuma tarsi dauguma valdo visur, ne tik Lietuvoje.

* * *

Kada sulauksime Vyckos lavono?

Jei dabar į šitą klausimą jums kilo pirmiausia mintis apie gerbiamąjį Profesorių ir nerinktąjį Prezidentą Vytautą “Tatą“ Landsbergį, save vadinusį muzikologu (matyt, dėl taip vadinamo “akademinio parazitavimo“ M. K. Čiurlionio asmenybės ir kūrybos eksploatavime, nors šunauja iš kirmėlyno amsi, kad vis tik jis dėstęs konservatorijoje, kur nebuvo rengiami būsimieji konservatorių šaikos pakalikai, mokslinį komunizmą, į kurį privalu ir anuomet buvo tikėti, kaip ir dabar į propagandą, lygiai taip pat melagingai vadinamą “mokslu“, nors marksizmas politinėje ekonomikoje yra viena iš liberalizmo atšakų, kai šiuolaikiniai “liberalai“, vadinantys save laisvėnais ar progresyviaisiais, tai aršesni neo-marksistai už patį Karlą), tai va jums, kaip landsbergistas ir megztųjų berečių kapitonas (© Audrius Bačiulis) pasakysiu, kad esate, tamstos, vatnykais, kremlinais ir visokiais antivalstybiniais šliaužiančio sąmokslo elementais iš penktosios kolonos!

Ne, aš apie tą kitą Vytautą – irgi taip nekarūnuotą, kaip ir nerinktą prezidentu (sic!), bet irgi de facto buvusį valstybės galva, dar anos imperinės Lietuvos karalių, pramintą ne amžininkų, o propagandistais padirbėjusių 500-tojo jubiliejaus proga tarpukario istorikų mums tuo Didžiuoju.

Nes, matau, tas vis dar skladuky užsivoliojusių karališkų palaikų “identifikavimo“ klausimas kiek užsitęsė.

* * *

Pilnaties amazonės – už maXimalų prasilakimą!

Ketvirtadienį Lietuvoje stojo pilnatis.

Vakarop apie viską (po laiko ir už jus) pagalvojusioje™ ofisiniai čingačgukai (žr. vok.) prisilakė tiek, kad su boltais teko daugumą išvežioti, tačiau vis tiek jie nebuvo jau kitąryt dar fiziškai įgalūs sugrįžti į darbą, todėl ilgasis savaitgalis stojo anksčiau laiko. Nebepaeinantiems ir trūkusiems po stalais jų sugėrovams dabar jau reikėjo buvusiosios, nes išėjusios vietoje meilės ieškoti naujų gyvenimo iššūkių, meidės humanitarinės pagalbos iš jos vadovaujamo vietinio Raudonojo Kryžiaus.

Nes ir vėl (sic!) vokiečių konkurentas suteikė priežastį prisišvęsti iki žemės ir kolegių užpakalių graibymo.