Brazilija – dar vienas sorošėkų maištas vardan “demokratijos“?

Apie Braziliją mūsų pliurpalistai nedaug ką ir tepapasakoja – mes gi EUROOOOOPA!, o ten, suprask, tik kažkokia trečio pasaulio valstybėlė, kalbanti portugališkai (ša, kavianski!), kur “miškuose daug laukinių beždžionių“, jei taip dabar pagal sovietinį filmą su pagrindiniu veikėju drag-queen.

Labiau geografijoje praprusę prisimins gal Rio de Janeiro karnavalą su plunksnuotomis beveik nuogomis samba šokėjomis, stringus ant lotyniškų apimčių prisirpusių pasturgalių, Ostapo svajones apie baltas kelnes ar gaktos periferijos depiliaciją vašku, o angažuoti snobai – girtų pižaminių voliojimąsi ant grindų, vadinant tai brazilišku jiu-jitsu (japoniškai originale romaji transkribuojama kaip jujutsu), ar gal netgi mūsų buriuotojos Europos ir pasaulio čempionės bei olimpinės vicečempionės Gintarės santuoką su žinomiausiu brazilų daugkartiniu buriavimo čempionu Robertu (kai šis uždeginėjo olimpinę ugnį gimtinėje, tai jo žmona nešė mūsų šalies vėliavą, tarp kitko).

Apie sorošėkus

Jūs juk tikrai mylite Lietuvą?

Ir mylite gal ne mažiau už Marijoną, kuris apie tai dainuoja, tiesa?

Ir aš tikrai myliu Lietuvą
Aš tikrai myliu Lietuvą
Aš tikrai myliu Lietuvą
Ar mylit ją jūs?

Aš tikrai myliu Lietuvą
Aš tikrai myliu Lietuvą
Aš tikrai myliu Lietuvą
Tik ar mylit ją jūs?

Atsakykite tuomet labai nuoširdžiai pradžiai sau, prašau, už ką balsuosite per rinkimus:

2022-ųjų Vasario 16-oji – Lietuvos Nepriklausomybės valdiški šermenys?

Nors mano prie Baltijos nulūžusi karta dar pamena sovietmečio galą, po kurio jau SSRS simukliarinė “valstybė“ ir gavo galą, bet net aš, toks prakeiktas “anarchistas“ (ar pankas, jei taip pagal šio tinklaraščio užvadinimą, ir kuo mes vadinome alternatyvinėje, bet gerokai tikresnėje, realybėje gyvenančius “neformalus“, kuriems buvo įdomi roko muzika bei geri eiliuoti tekstai ir protingos mintys knygose, kas sukeldavo intelektinių pastangų reikalaujančią ir gyvą tarpusavio diskusiją apie tai), negalėjau netgi nuspėti tokio šitos visiškų melagių ir begėdiškų grobstytojų bei paikų švaistytojų šaikos valdomos šitos mirusios respublikos, klaidingai vadinamos valstybe, pasiekto degradacijos lygio.

Aišku, totalus optimistas manyje sako, kad čia tikrai dar ne dugnas – ir bus, tikrai bus, dar blogiau.

* * *

Kaip mažuma būna “dauguma“

Gal baikite sapaliones apie “daugumos valią“ – jos tinka šiuo metu tik piktybinėms kvankoms, kurios turi valdžioje faktinę mažumą, tačiau dergiasi tarsi išties turėtų tą įsivaizduojamą daugumą.

Teisybės dėlei pasakius, jei ne tas toksiškas (koks madingas žodis, kuris faktiškai reiškia asmens socialinę ir psichologinę disfunkciją, artėjančią elgsena jau prie realios psichinės negalios, apibrėžiamos kaip sociopatija) šitos bobiausybės elgesys, taip visiškai atitinkantis jas (t.y. “bobos“ gali būti ir vyriškos lyties) išrinkusius tokius pačius šios gobšios, šykščios ir pavydžios tautos rinkėjus, linkusius irgi taip ne mažiau meluoti ir apgaudinėti, niekinant ir tyčiojantis iš socialiai žemesnių už save visuomenės atstovų, tai gal ir galima būtų taip atsainiai išvis ranka numoti, turint gyvenime ir kitų įdomesnių užsiėmimų.

Nes mažuma tarsi dauguma valdo visur, ne tik Lietuvoje.

* * *

Kada sulauksime Vyckos lavono?

Jei dabar į šitą klausimą jums kilo pirmiausia mintis apie gerbiamąjį Profesorių ir nerinktąjį Prezidentą Vytautą “Tatą“ Landsbergį, save vadinusį muzikologu (matyt, dėl taip vadinamo “akademinio parazitavimo“ M. K. Čiurlionio asmenybės ir kūrybos eksploatavime, nors šunauja iš kirmėlyno amsi, kad vis tik jis dėstęs konservatorijoje, kur nebuvo rengiami būsimieji konservatorių šaikos pakalikai, mokslinį komunizmą, į kurį privalu ir anuomet buvo tikėti, kaip ir dabar į propagandą, lygiai taip pat melagingai vadinamą “mokslu“, nors marksizmas politinėje ekonomikoje yra viena iš liberalizmo atšakų, kai šiuolaikiniai “liberalai“, vadinantys save laisvėnais ar progresyviaisiais, tai aršesni neo-marksistai už patį Karlą), tai va jums, kaip landsbergistas ir megztųjų berečių kapitonas (© Audrius Bačiulis) pasakysiu, kad esate, tamstos, vatnykais, kremlinais ir visokiais antivalstybiniais šliaužiančio sąmokslo elementais iš penktosios kolonos!

Ne, aš apie tą kitą Vytautą – irgi taip nekarūnuotą, kaip ir nerinktą prezidentu (sic!), bet irgi de facto buvusį valstybės galva, dar anos imperinės Lietuvos karalių, pramintą ne amžininkų, o propagandistais padirbėjusių 500-tojo jubiliejaus proga tarpukario istorikų mums tuo Didžiuoju.

Nes, matau, tas vis dar skladuky užsivoliojusių karališkų palaikų “identifikavimo“ klausimas kiek užsitęsė.

* * *

Pilnaties amazonės – už maXimalų prasilakimą!

Ketvirtadienį Lietuvoje stojo pilnatis.

Vakarop apie viską (po laiko ir už jus) pagalvojusioje™ ofisiniai čingačgukai (žr. vok.) prisilakė tiek, kad su boltais teko daugumą išvežioti, tačiau vis tiek jie nebuvo jau kitąryt dar fiziškai įgalūs sugrįžti į darbą, todėl ilgasis savaitgalis stojo anksčiau laiko. Nebepaeinantiems ir trūkusiems po stalais jų sugėrovams dabar jau reikėjo buvusiosios, nes išėjusios vietoje meilės ieškoti naujų gyvenimo iššūkių, meidės humanitarinės pagalbos iš jos vadovaujamo vietinio Raudonojo Kryžiaus.

Nes ir vėl (sic!) vokiečių konkurentas suteikė priežastį prisišvęsti iki žemės ir kolegių užpakalių graibymo.

Lenkų Konstitucinio Tribunolo verdiktas – ir mums?

Godžių, šykščių ir pavydžių šalyje, kur per daug svetimų pinigų ir per mažai nuosavo proto, yra labai sunku suprasti kitąkart net mūsų artimiausių kaimynų, susietų ne tik geografija, bet ir istorija, priimamų sprendimų logiką.

Gal todėl ir sunku, kad kaimynai turi kitokias neuronų jungtis smegenyse, ir todėl jie dabar yra tik kaimynais, o ne bendros abiejų tautų respublikos bendrapiliečiais.

A-stanas ir B planas

Ketinau JAV ir sąjungininkų, tame tarpe ir mūsų, tą epišką, nors ir ne pirmą istorijoje, sprukimą iš Afganistano 9/11 proga pakomentuoti kaip tik ironiškai rugsėjo 1-mai, prisimenant, kaip ir sovietai išsinešdino iš mūsų teritorijos net anksčiau, nei apleido jų okupuotą Rytų Vokietiją (aha, “galėtumėt pakartoti“, jei galėtumėt – tik tą pasitraukti tegalite pakartoti, ir daugiau, bet ačiū, šiuose kraštuose nebesivalkioti, ir taip nuo žodžio išvis jo abiem prasmėm).

Bet pagalvojau, kad kai jau visi sofos ekspertai A-stano klausimu išsipurslos ir visiems jų besiklausantiems lemingams trumpos atminties dėmesio sutelkimas nukryps į kitus dalykus, tai, toms informacinėms drumzlėms nusėdus, jau ir mano išmanūs skaitytojai ramiai galės čia pasiskaityti, pasiėmę espresso puodelį smagumui pastiprinti (keistai aš čia užrašiau cognac, sutinku).

Juolab, kad tame viešumą užpildžiusios isterijos ir propagandos karių teiginiuose buvo, mano galva, labai daug mitų ir legendų, kurie turėjo vienaip ar kitaip sustiprinti jų pareiškimus, nors akivaizdžiai nelaikė vandens. Ne pirmas gi kartas.

Tai ir ne pirmas kartas, kada kviečiu pažiūrėti kitu kampu, o šįkart – jau į Afganistaną.

* * *

Elitų karai dėl Baltarusijos

Įrašas su tinklalaide PODCAST S02E31 buvo iš anksto publikuotas 2021-05-31 Patreon:

---

Kartais bandau suprasti mūsų šalies užsienio politiką artimiausių kaimynų atžvilgiu – ypač gudų atveju, kai ne be apšepusios nediplomatijos ikonos, vis spurdančios ant nusiraminimo kėdutės, pastangų eskaluojamam Lietuvos ir Baltarusijos šaltajam karui, dabar jau šie kaimynai tapo dar labiau mums viešojoje nuomonėje aktualūs.

Darbo pasiūlymų tiek daug, o visi bedarbiai – tik tinginiai!

Įrašas su tinklalaide PODCAST S02E30 publikuotas 2021-05-24 iš anksto Patreon paskyroje

---

Yra tokia kategorija “verslininkų“, kurie verkia nuolat dėl darbuotojų trūkumo prie bedarbių, suprask, pertekliaus.

Ir nepriklauso nuo to, ar ta ekonomika kyla, ar krenta – verkia ir verkia, kokie aplink juos vien tik netikę pašalpiniai ir tinginiai, kad neina pas juos, geradarius, dirbti.

O, atsiprašau, algą mokėti bandėte?

* * *