You are currently browsing the tag archive for the ‘demokratija’ tag.
PODCAST S01E06 klausymui – eiti į apačią ir spausti ant klipo vaizdo.
Praeita savaitė buvo įdomi pasaulyje establišmento kova dėl valdžios ir įtakos: pas mus STT dėka areštuoti neteisėti lobistai, vadovavę lobistinėms (sic!) organizacijoms, jau paleisti iš sulaikymo, jų taip ir neįkalinus, o JAV tęsėsi demokratų partijos rėmėjų organizuotos riaušės ir prekybos vietų pogromai per Antifa smogikų brigadas, kurios turėjo atgarsį ne tik Londone, kuriame policija yra ir neginkluota, ir bendruomenės paslaugų tiekėja, bet ir Vilniuje.
Aš prie šio epizodo dar grįšiu kitąkart, nes tiek škotiško kiemo, tiek ir mūsų agurkiniai buvo nuoširdžiai nustebę gavę aršius kaltinimus dėl buvimo privilegijuotais europidais arba “rasistais“ kaukazoidais ir dar dėl kažkokių užjūrio negridų žudymo. Ir netgi ypač turėjo patyliukais dantimis griežti tą vietinių dūdelių klūpojimą su Instagram adaptuotais angliškais plakatėliais prižiūrėję lietuvių pareigūnai, palaidoję prieš keletą dienų savo kolegą, žuvusį einant tarnybines pareigas Mažeikių rajone, kada atrodė, jog visuomenė lyg ir yra jų pusėje – ir še tau, Antanina, obuolių kraitelė pašventinimui po mišių pas klebonėlį.
Bet va ta STT akcija ir mūsų lobistais neregistruotiems, bet einantiems senu papratimu tas pareigas, buvo nesirišanti savo logika. Skaityti pilną įrašą »
PODCAST S01E04 foloveriai skrolina apatyn ir faindina paklikinimui įeneiblintą linką su skrynšotu.
Kartais į bevykstančių ir, atrodytų, nesusietų tarpusavyje veiksmų politikoje visumą norisi pažvelgti iš šalies ir, skirtingai nuo kokio banko kotletinių ekonomistų™, pabandyti sugaudyti jų logiką ir kontekstą.
Ir todėl man pasirodė įdomus pagalbos verslui įstatymų paketas, apie kurį pranešė finansų ministerija gegužės 6 dieną – jūs gi žinote, kad “pagalba verslui“ iš esmės nieko nereiškia, kuomet nenurodomas konkretus gavėjas: ar tai būtų darbuotojas, ar tai būtų darbdavys, ar tai būtų vartotojai, kurie už gautus pinigus, talonus ar vaučerius patys balsuotų, kuriam verslui už ką ir kiek atiduoti – verslas, kaip privati organizacinė sukurtų produktų ir lėšų mainų bei perskirstymo sistema, juk išties visada yra tik apie žmones.
Todėl kaskart išgirdę tą valdžios pažadą ką nors duoti verslui, paklauskite šių kostiumuotų šarikovų™: kam konkrečiai duosim ir iš ko atėmę?
* * * Skaityti pilną įrašą »
Praeitą savaitę mes stebėjome įdomią situaciją – ketvirtadienį Seime posėdžiavo mažuma, save vadinanti opozicija.
Kadangi pastarieji turėjo ir degeneratą renegatą spykerį, įsikibusį kaip erkė į Vieno Iš Trijų™ sostą, kurios per daug iškrapštyti nepersistengė kultūringo komiteto dabar jau buvęs pirmininkas, kad tą kėdę vietoje šio baltojo klouno Pjero užtūptų bebrinis dukart didvyris vogtu magistro diplomu, tai labai jie patys sau eteryje džiaugėsi, kaip jie protingai diskutuoja tarpusavyje.
Pakeliui į šį išplėstinį frakcijos posėdį užklydo lietuviškas žirinovskis Petras, negalėjęs apsispręsti kaip ta beždžionėlė iš anekdoto, ar jam prie gražių, ar prie protingų, bet neužilgo pasirinko pagal pavardę ir išėjo.
“Čiuožk ten, kur ripka bus, o ne kur ji buvo“
– Wayne “The Great One“ Gretzky, legendinis 20 metų NHL pražaidęs rezultatyviausias ir čempionų Stanley taurę 4 kartus pelnęs kanadietis.
* * *
Sakote, dabar vėl gąsdinsiu dar karantinui nesibaigus, kaip visi mirsime, ir džiugina, kad ne aš vienas?
Ne.
Bet pradžiuginsiu, kad prasukus laikrodžius valanda pirmyn į vasaros laiką, tai karantinas gi ta valanda sutrumpėjo (no pun intended)! Valio! Skaityti pilną įrašą »
Tai, apie ką aš iš esmės perspėjau dar vakar ryte (rašiau išties tai sekmadienį vakarop), įvyko tos pačios dienos vakarop (nors išties jie susiderino viską dar iki sekmadienio) – Lietuvoje de facto įvyko taikus pučas.
Nereikia savęs guosti, kad taikus ir be kraujo praliejimo, nes tai iš esmės vis tiek yra nedemokratinis būdas uzurpuoti valdžią – kitaip tariant, valstybinis perversmas.
Prasidėjo antroji formalaus neva-karantino savaitė, ir visi intravertai visą praeitą savaitę realiu laiku stebėjo kikendami nesibaigiantį tragikomišką serialą, kaip ekstravertai iš pasiutimo, kad nebegali siurbti energijos iš vargšų intravertų, jau laipioja sienomis, nežinodami ko dar griebtis, nes jie gražūs sau tik tuomet, kai gauna žavėjimąsi iš kitų, o ne dvasiškai savipatenkina (sic!), kaip tą sugeba intravertai.
Aišku, visas intravertų legionas, perdresiruotų į ekstravertus dėl to, kad toks buvo iki šiol spaudimas visuomenėje, šventeiviškai dėl kompanijos (sic!) apsimeta, kad turi apsčiai empatijos ekstravertų dvasinėms kančioms ir, suprask, jie irgi dėl to labai kenčia ir visų ofisinių tauškalų, penkiaminučių, korporatyfkių bei kavagėrių su stalo futbolu ar be, yra labai labai išsiilgę.
Darome pertrauką cikle apie Lietuvos vadybos kokybę (pirma dalis – čia), ir trumpai šįkart apie tris Lietuvos politines bei visuomenines naujienas kiek apleistoje, bet besiprašančioje būti nuolatine, rubrikoje VilNews.
* * *
Pirmoji, aišku, visuotinė panika dėl koronaviruso.
Esu rašęs apie virkaujančią policiją dar kone prieš septynetą metų, ir per tą laiką prasisuko iš esmės trys kadencijos generalinių komisarų – nuo dabartinio prezimento Buratino per instagraminę tuštutę™ iki neseniai patvirtino, pasidomėjus, tokio paties uniforminio eismo prižiūrėtojo, sugebėjusio pasėdėti pasienyje prie šlagbaumo.
Ir išties nerašyčiau apie tą lietuviškos teisėsaugos dekadensą vien todėl, kad prieš pusantrų metų į Londės džymus pasitobulinti savo taip ir neišmoktos darbo metu už asmeninėms reikmės iššvaistytus mokesčių mokėtojų pinigus yngliš šnektos išvykęs steroidinis nebūtų akivaizdžias policijos sistemos drumzles iškėlęs savo akis badančia nekompetencija 911 kabinete Saltoniškių 19, dėl ko glušiai man gali dabar priekaištauti, kad čia aš, suprask, asmeniškumus demonstruoju ir sąskaitas, neva, suvedinėju, nors tos prarasto pasitikėjimo sąskaitos nei vienas mentu iš policininko, pamiršęs duotą pareigūno priesaiką saugoti, ginti ir padėti, tapęs (o gal visada ir buvęs?) instragraminis, bobinas ar matonėlis neapmokės.
Aš nuoširdžiai tikiu, kad tiems Grindos įmonės darbininkams, kuriems buvo liepta nulupti šeštadienį paryčiui atminimo lentą Jonui “Generolui Vėtrai“ Noreikai nuo Vrublevskio bibliotekos sienos, sumokėta už viršvalandžius. Nors gal jie pamaininiai, ir jiems išties nusispjauti, kad teko tą jų pamainai atlikti – kad ir kokios tautybės jie būtų. Bepigu teisti, kai pats ten nedirbi ir tokių nurodymų nereikia vykdyti, ar ne?
Tai aš ir neteisiu jų. Man tik Darbo Kodeksas rūpi, o ir šita akcija gal kainavo papildomus mokesčių mokėtojų pinigus – iš pradžių 1997 metais kabinti, o po to jau 2019 metais nulupti (juolab, kad originalioji lenta buvo visai neseniai dar ir sudaužyta vieno tokio teisininku prisistatančio progresyvisto, tai juk teko tą lentą dukart gaminti ir kabinti, ir tai pačiai Grindai ir jos darbininkams).
Tai jau aplankė didi šventė abi glušavotas karalystę ir respubliką skirtingose ES pakraščiuose: kaip ir prognozavau britai gavo į praimus savo seniai pažįstamą Labradurnių Borisą, o lietuviai – seną naują pertvirtintą Prezimentą Saulių.
Kadangi vidurvasaris, tai visi taip vangiai ir džiūgauja, manau.
Tai, kad rinkimuose sumuštas praimas dabar grasinasi įvesti NT ir automobilių mokesčius nuo kitų metų, rodo, jog jį kultūrgenosė jau yra visiškai nurašęs – ateinantiems Seimo rinkimams kitais metais jis tai lizingo partijai nebereikalingas.
Ko gero, dar ir taip patyliukais Sauliukas Ramūniukui kiaulina. Kas jam, žinant tą jo karjeros darymo kelią, būtų labai tipiška, ir dėl ko man negaila, nes va tokia jau ta “partija“ – ten jų paniatkės ir jų papročiai.
Derėtų pakoreguoti mūsų Seimo rinkimų tvarką pagal anglišką principą, kad Seimas perrenkamas pagal poreikį, bet ne rečiau, nei kas 4 metus – tada ir naujam prezidentui nereikėtų teikti formaliai atsistatydinusio premjero kandidatūros darkart tvirtinti, kai net ekselencijai, akivaizdu, nemalonu tokį darbą dirbti: pasiūlė Seimui ir išvyko, tarsi rankas nuo brudo nusiplaudamas.
Dėkojame Vyriausybei, kad krizę dėl pajamų mokesčių perdėliojimo stumtelėjo iš šių metų galo bent pusmečiui į kitus (mano prognozė buvo šių metų galas arba kitų pirma pusė, bet rinkimams praimas gerai pinigų į ekonomiką įliejo).
Ir laukiame kitų metų rinkimų – nieko ypatingo neturėtų įvykti, nors… su vidaus politikos lyderiu psichopatu bei manipuliatoriumi, tai balažin, ir nebūčiau dėl to tiek tikras.
Nepasitaręs, matyt, ir vėl su žmona save irgi apmokestins – pono buvusio kelių policininko iš algos pirktas 30 arų sklypas su priklausiniais ant Neries kranto šalia Vilniaus (foto iš laisvaslaikrastis.lt, nes oficiozinė spauda tokiais dalykais gi nesidomi)
Aišku, tie nauji mokesčiai dar kažkiek ir turėtų papildyti iždą, kuris dabar nedagauna už GPM sumažinimą, o ir papudruotas lavonėlis™ Sodra, nukuodinusi PIFus, tuoj prašysis einamųjų dotacijų. Tai mūsų vyriausiasis vykdomosios valdžios komisaras kaip ir alibi turi – ne, ne kerštas tai, atsisveikinant su jo atveju aukščiausiu karjeros tašku, o fiskalinė valstybės politika ir pan.
Tai, kalbant apie mokesčius, įmokas ir fiskalinius dalykus, ačiū už jūsų paramą čia: paypal.com/punkonomics
Tai kol aš čia vasara mėgaujuosi, susidomėjęs šunininkyste, bei su vaiku žiūriu 3D apie voražmogį ir holograminę matricą Venecijoje, Prahoje ir mano mylimame Londone, tai Didysis Manipuliatorius™ iš Naisių kaimo, matau, nemiega ir duoda politinio džiazo.
Trumpiau: praimo kėdę laikinai užsėdęs panaudotas gandonas™ apsižiūrėjo, kad yra tik gandonas (o jis kada kuo nors daugiau buvo?), o dabar jau ir panaudotas, todėl bando lizingo partijos savininką pašokdinti, kol tas su priskretusiu šūduku Seimo maršalkos kėdėje aiškinasi.
Jau šį savaitgalį pagaliau iš dviejų kandidatų pasirinksime prezidentę, tai man belieka jus paraginti:
- Tą ir padaryti.
- Pabalsuoti savo piniginiais ženklais už šį tinklaraštį čia per PayPal.
- Apturėti gerą ir smagų savaitgalį.
Net jeigu nesugebate atlikti pirmojo veiksmo, o juolab, antrojo, tai bent trečiuoju save pradžiuginkite!
Anksti ryte išlėkiau į bendrą lenkų ir lietuvių jaunimo mainų projektą “Dviejų kultūrų veidrodyje“ Bartoszyce Rytprūsiuose Lenkijoje, tai jums taip ir nespėjau parašyti, ką aš galvoju apie pirmo turo prezidentinių rinkimų rezultatus.
O per savaitę jau viskas susikratė, pirminė euforija aprimo, ir dabar jau žvelgiama į ateinantį sekmadienį, ir todėl iš esmės vienu tarpiniu antrojo turo įrašu rašau apie abu įvykius.
O jūs balsuojate per PayPal, ir aš jums už tai dėkoju.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Jei praeitame įraše aną trijulę pavadinau pagal jų idėjas Atgal į praeitį, tai šiai trijulei geriausiai tinka zombių pavadinimas – tokie politiniai lavonai, manantys, kad jei jie vaikšto, tai yra gyvi.
Ir jų nebe legionas, ačiūdie, o tik kokia kuopa – su visais rinkėjais ir prijaučiančiais. Netgi vos parašus surinkęs kandidatas Naglis Puteikis vadovauja per šiuos savivaldos rinkimus atkutusiai partijai, ir šiaip jis gana gyvas dar einamojoje politikoje, tai į šį ešeloną kol kas dar nepatenka. Skaityti pilną įrašą »
Jau savo prezidentinius vertinimo kriterijus aprašiau pirmosios trijulės atveju (ką būtina paskaityti čia), tai dabar pereiname į antrąją, sudėliotą pagal pavardes abėcėlės tvarka, kurią aš pavadinčiau Atgal į praeitį
Kas gal juos ir jų gerbėjus paguos, kad pavadinimas irgi iš A raidės, nors ir ne A lyga:
* * * Skaityti pilną įrašą »
Kalbant buriuotojų sąvokomis, tai pagaliau VRK užbaigė atgalinę atskaitą ir davė startą regatai, ir priešstartinėje atskaitoje laviravę bei bandę užimti geresnę poziciją šiam startui, laivės kirto bujos ir teisėjų laivo traversą bei pasileido pilnomis burėmis link pirmojo posūkio ženklo.
Kitaip tariant, VRK pervedė pretendentus į kandidatus, ir šiems dabar reikia iki gegužės 12 dienos, t.y. per mažiau nei mėnesį (!), baigti galutinai įtikinti rinkėjus, kad bus tinkami užimti vadovo krėslą Daukanto a. pastate, turinčiame labiausiai britų policininkų numyžtą kampą visame Vilniuje.
Jau penktadienį, kada jūs skaitėte mano įrašą apie pedagogikos išskaidrinimą, pagaliau Vyriausioji Rinkimų Komisija patvirtino galutinį sąrašą pretendentų į kandidatus į prezidentus, perėjusių į kandidatų į prezidentus lygą, ir todėl jau bus galima ir čia aptarti jų visų netinkamumą darbui, kaip tą dariau per praeitus rinkimus.
Nes – o tai ko ten kalbėti apie tinkamumą, apie ką jie ir patys pakalba, nes jei nemanytų, kad yra geriausiai tinkami, tai gal išvis nekandidatuotų.
Nebent koks jedinstvininkas pan tovarišč Waldemar Tomaszewski, kuriam rinkimai yra kaip kaimo klebonui pamokslai parapijos davatkėlėms apie šunkeliais velniop nuėjusį jaunimą, tuo iš jų entuziazmo pasimelsti už šias nevidonų sielas po to susirenkant po euriuką kitą jei ne teslai, tai bent jau mersiukui.
