You are currently browsing the tag archive for the ‘emigranto užrašai’ tag.
– Ketinu kišti pirštus į rozetę.
– Gal nekvailiok – ji ne tam skirta.
– Bet tai nepabandęs – nesužinosi!
Žinot, man truputį kainavo pastangų ir užtruko laiko, kol išmokau atskirti, kur yra pas mane arba pas mus, suprask, čia, Londone arba Jungtinėje Karalystėje, ir kur yra jau nebe mano, pas jus arba jūsų.
Vieno dalyko, tiesa, dar neišmokau, tai nebesidomėti Lietuvos reikalais. Vis dar kartais skauda ar yra apmaudu, kad jums ten nelabai sekasi kažkas, ir kad man vis dar norisi, nepaisant to, kad išvykau, jog Tėvynėje būtų geriau, nors pas jus grįžti nebeketinu.
Sako, ko neparašai apie aktualijas – jau seniai laikas būtų.
Vasara, atsakau.
Ypač pas mus – temperatūra saloje aukštesnė už Saharos. Ir kai šį tekstą skaitysite jo pasirodymo dieną, aš, greičiausiai, tuomet būsiu Braitono Byče, tik ne JAV, o originaliame: Brighton Beach – man traukiniu vos dvigubai daugiau, nei iki darbo, ir Lietuvoje prie jūros taip nuo namų greitai nebūčiau nuvažiavęs, net jei lėktuvą turėčiau arba Brundzą vairuotoju.
Taigi, kas įdomesnio?
Lietuvoje kalafiorgeitas įvyko. Tikras kalafiorlyksas. Gi kalafiorai pabrango, ir netgi labai.
Nežinau, kaip jums, bet man kažkodėl kyla nevalingas noras kikenti, kada skaitau apie britų teisėsaugą kad ir šituo atveju, kada du vagys paspruko į Rusiją (kas nestebina, tai kad ten yra banditų prieglauda – nuke the fuckers, I say).
Atsižymėjęs savo austrę (Oyster – Londono e-bilieto pavadinimas) įlipu į vamzdį (Tube – Londono metro). Jau ne pirmąkart pastebiu Londone viešąjame transporte reklamą:
Magna Carta: Law, Liberty, Legacy
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai