You are currently browsing the tag archive for the ‘ES’ tag.
Praeitą pirmadienį nebuvo įprastinio įrašo tinklaraštyje ne todėl, kad neturiu ką pasakyti – juk ir apie labiausiai visiems iki šiol aktualų karą Ukrainoje sąmoningai pasirinkau nerašyti, tuo kažkiek, matyt, nuskriausdamas čia jus, nes nepateikiu man įprastai tos priešingos propagandiniam naratyvui bei artimesnės realybei savo nuomonės bei įžvalgų, tačiau aš vis dar visada mielai ir išsamiai atsakau į komentarus prie paskutinio įrašo ta tema, kur šiai dienai komentarai ten perkopė jau 420, ir tai ne galutinis skaičius, kiek suprantu.
Nerašiau ir ne todėl, kad užgėriau kaip greituko politologas pagaliau įsibėgėjo šį mėnesį vasara, iki tol nuosekliai merkusi lietumi šią mūsų šalį, kurios pavadinimas to tiesiog gi prašosi, bet kad savaitgalį teko dalyvauti krikštatėvio laidotuvėse, ir, manau, visiškai suprantama, kodėl joks įrašas čia ir nepasirodė – juk prioritetai buvo kiti.
Godžių, šykščių ir pavydžių šalyje, kur per daug svetimų pinigų ir per mažai nuosavo proto, yra labai sunku suprasti kitąkart net mūsų artimiausių kaimynų, susietų ne tik geografija, bet ir istorija, priimamų sprendimų logiką.
Gal todėl ir sunku, kad kaimynai turi kitokias neuronų jungtis smegenyse, ir todėl jie dabar yra tik kaimynais, o ne bendros abiejų tautų respublikos bendrapiliečiais.
Nuoroda į PODCAST S02E02 teksto apačioje:
Jei pirmoje dalyje kalbėjau apie JAV, ir ką pokyčiai jose reiškia mums, tai dabar metas pažiūrėti, o kas nutiko mūsų bendroje mieloje leftistinių technokratų valdomoje Europos Sąjungos konfederacijoje, ir kas mums iš to – ir kalbėsiu irgi apie Brexitaniją™, dar žinomą kaip kol kas Jungtinė Karalystė, nors beveik šimtą metų jau kaip nebe Didžioji, bet vis dar kažkiek Britanija.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Kas jau vakar perskaitė pirmąją atėjusiųjų metų tradicinių prognozių dalį apie JAV, tiems įdomu, kas svarbaus laukia JK ir ES santykiuose.
Skirtingai nuo POTUS rinkimų rezultato, Brexit įvykimo galimybė šiais metais jau turėtų viršyti 90 procentų – po 3 atidėjimų, manau, taip triuškinančiai laimėjęs rinkimus Labradurnius išties būtų durnius, jei iš ES neišsigrūstų net ir be sutarties ar su belenkokia, kad turėtų kuo pamosuoti glušavotam savo breksitiniam rinkėjui tarsi 1938-aisiais po Miuncheno pirmtakas Neville Chamberlain. Skaityti pilną įrašą »
Jūs mane žinote: aš esu ES federalistas, ir tai, kas darosi Europos šiaurės vakarų salose esančioje glušių karalystėje™, mane irgi liečia, net jei ir nebūčiau ten pusketvirtų metų pragyvenęs – Anglija taip ir liks mano dvasine tėvyne, o va požiūris į ją sąlygotas kone 14 metų darbo maištingiems ir laisvę mylintiems buvusiems šių kolonistams, todėl ir įvykius aš ten dažnai vertinu per jankių prizmę, būčiau šalies viduje ar žiūrėčiau iš šalies.
Kiek tame lietuvio ar netgi europiečio požiūrio bei mentaliteto, ko gero, jau tik antraeilis klausimas, panašu. Tad man tai, kas dedasi britų salose, iki šiol įdomu, o jei jums įdomu, tai apie juk irgi čia skaitote, tiesa?
O kadangi ketvirtadienį įvyko neeiliniai Parlamento rinkimai, tai ir mano komentarai žemiau.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Jau šį savaitgalį pagaliau iš dviejų kandidatų pasirinksime prezidentę, tai man belieka jus paraginti:
- Tą ir padaryti.
- Pabalsuoti savo piniginiais ženklais už šį tinklaraštį čia per PayPal.
- Apturėti gerą ir smagų savaitgalį.
Net jeigu nesugebate atlikti pirmojo veiksmo, o juolab, antrojo, tai bent trečiuoju save pradžiuginkite!
Pirmosios dalys buvo čia (apie JK) ir čia (apie JAV), o šiandien apie mieląją mūsų senutėlę Europą.
Nepamirškite papeipalinti euriukų – ačiū!
* * * Skaityti pilną įrašą »
Apsiverkusi, klūpanti ir maldaujančiai bučiuojanti Junkerso rankytę – tokia “strong and stable ©“ buvo praimė Kvanka, kaip buvo nutekinta atsiliepimas iš savaitgalio vakarienės dėl ES ir Brexit derybų pajudinimo iš mirties taško.
Betrūko, kad dar pasiūlytų nučiulpti, bet po to holivudinio kuilio išviešinimo ES pareigūnai tenkinasi JK sodomizavimu vietoje pietinių malonumų. O tokiu atveju visiškai nesvarbu, kieno tai pasturgalis – Boriso ar Teresės. Vis tik pastaroji išsimaldavo, kad ją ES paliktų kabinete pas katuką Larry vietoje Labradurniaus Boriso, kuris iškeistų į šį savo katuką Palmerstoną.
Snukeliu į mišrainę – taip galima konstatuoti bendrą vaizdą po pasibaigusios torių partijos konferencijos Mančesteryje su jos zombiška (dead woman walking, anot darbiečių Nušepėlio) vadove praime Kvanka.
Nors ir mišrainė čia greičiau ne vinaigrette, bet tas jovalas, į kurį dar 2015 metais Jungtinę Karalystę įstūmė elitinis Eaton koledžo Oksforde kiaulės galvos krušlys Deivukas, ir mišrainė jau iki 2017 metų galo gerokai pradėjo rūgti.
Bet į mišrainę – tai vis ne į asfaltą.
English, motherfucker, do you speak it?! – ši kultinė frazė iš Quentin Tarantino filmo Pulp Fiction geriausiai apibūdina ES šalių ministrų reakciją (net estų vicepremjero įskaitant – estų, Karlai, ir net vice-premjero!) į praimės Kvankos kalbą Florencijoje tuščiai salei (neįžeidžiant tų furšeto dalyvių kaip tuštučių, kurie ten suėjo paknapsėti ir skystai paploti iki bus prileisti prie nahaliavnų sendvičių ir claret), nes ten nebuvo nei vieno Europos Komisijos nario ir nieko iš ES atsakingų pareigūnų, kurie būtų galėję bent repliką numesti jos suveltų minčių kratiniui.
Niekas ES (nei EK, nei ET, nei EP) taip realiai ir nesuprato, ką ji angliškai pavapsėjo, o EŽT ir taip nepasakė, ką galvoja, kadangi tai yra gerai išauklėti triušiai, anot Mikės Pūkuotuko.
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai