You are currently browsing the tag archive for the ‘facebook’ tag.

Drybsau tingiai kaip katukas aną vakarą pas draugę ant sofos po to, kai jau raudonu (!) vynu suliejau jos baltus (!) kailinius užtiesalus, ir spoksau į kabelinės televizijos transliuojamus nubukėjimo (kuo aš su likusiu bordeaux kiekiu ir užimtas, praskalbtam kailiui, turiu omeny ne savo, o užtiesalo, džiūstant vonioje) serijalus.

It’s a Sony! – kažkur pasąmonės gelmėse man atsišaukia iki sąmonės pusrutulių vėpsomo kanalo pavadinimas su įkaltu per reklamas kokybišku (sic!) prekiniu ženklu.

Kanalas tai Sony, filmas anglų gamybos, nors ir pagal rusų grafo romaną “Karas ir taika“, bet kažkodėl manyje pažadinamas anglų kalbos mokytojas:

– Kodėl aš šitą brexitinių glušių už jų mokesčių mokėtojų pinigus BBC suklijuotą muilo operą, teatleidžia man grafas Storulis, dabar turiu žiūrėti rusiškai?!

Skaityti pilną įrašą »

Reklama

O žinote, kodėl indėnai pralaimėjo baltam žmogui?

Ne visai dėl technologijų. O ir ką reiškia technologijos tokiu atveju? Trys muškietos prieš 300 plunksnomis apsikaišusių plikašiknių su smailintais kuolais (no pun intended)? Tai ir Europoje tuomet po vieno pykštelėjimo ilgi kotai su metaliniais smailais antgaliais eidavo į pasibadymą, ir daugiau nusmeigdavę, nei nušaudavę.

Tai gal ne ta prasme technologijos?
Skaityti pilną įrašą »

Pasitaiko, kad kai jau sugalvoji, kad neberašysi, nes jau kone treji metai tuoj, kai aš išvykęs, ir paremigruoti realiai nėra jokių galimybių, nepaisant dabar Seime svarstomo prof. Kęstučio Masiulio pateikiamo Grįžimo [koordinavimo] įstatymo, ir kad prasmingiau tuomet išties daugiau dėmesio skirti mano kitam tinklaraščiui Seiikan, kuris irgi lietuviškas (vis dar), tai va pačios aplinkybės priverčia rašyti, net jei tos aplinkybės, vardu Facebook, realiai nušalina nuo galimybės ką nors publikuoti ir netgi spausti, kad patinka, mane trims paroms.

Ir nebūčiau parašęs, jei ne keletas sutapimų.

Dar pradėjau gilintis, ir pasidarė dar įdomiau. Nors dabar daugumai jūsų atrodys, kad išsigalvoju. Tik kad sakoma, jei vieną kartą, tai atsitiktinumas, jei dukart – tai sutapimas, o jei triskart – tai vis tik sistema. Ir čia buvo trečias kartas, kaip matau, ir sutapimai liečia irgi dar bent tris kitus žmones.

Bet apie viską iš pradžių.

Skaityti pilną įrašą »

Aš suprantu, mane galima vadinti durniumi.

Arba varganu emigrantu, kas iš esmės yra bemaž sinonimas, nes koks gudrašiknis glušpetris turėtų iš tėvynės emigruoti? Arba išties nevykėliu, kad jau emigravau. Arba varguoliu, nes kas esu emigracijoje per metus – sargas? Ne, ne mokykloje jau, o hi-tech įmonėje, kuri leidžia į kosmosą ryšių palydovus, bet tai nuo to vis tiek sargas, o ne kosminis inžinierius, ar ne?

Ir tuomet pelnytas kyla lūpos patempimas – kas aš toks, kad čia aiškinčiau!

Žr. aukščiau, kas aš toks. Kartoti tiek kartų, kol patirsite erekciją arba nirvaną.

skaityti toliau

Pirma reakcija, išgirdus apie numuštą virš Ukrainos oro erdvės, esančios virš nekontroliuojamos teritorijos, Malaizijos lėktuvą, kuris šįkart mistiškai (kol kas – bet dar ne vakaras) neprapuolė, yra labai natūrali: fuck.me.running

Bet kai natūralus pasipiktinimas atlėgsta, ateina šaltas suvokimas ir kartu nusivylimas: ogi nieko nebus. Numušė. “Jis paskendo“ – kaip mestelėjo CNN eteryje Huilo savo frazę apie “Kurską“.

Lėktuvas?

Skaityti pilną įrašą »

Vairuojant vakar per radiją pranešė, kad ši savaitė yra paskutinė apsispręsti dėl savo taupymo pensijos labui, bet iš tiesų paskutinė diena bus pirmadienis, gruodžio 2-oji. Kadangi jau keletas klausėte asmeniškai, ką galvoju, tai atsakau visiems, kurie ir neklausė, ir kuriems iš tiesų kaip katukams šįryt tos pensijos yra dzin.

Prašau mano nuomonės čia nelaikyti raginimu ar finansiniu konsultavimu – visai nenoriu senatvėje sulaukti tarpuvartėje kurio nors su netikėtu pasiūlymu pirkti plytgalį (nes jau visos plytos pensininku būdami gal nepakelsit) ar perskaičiuoti mano protezus (prosenelis tokius nakčiai į stiklinę pasimerkdavęs – manau, kad labai praktiška, ir nereikia šepetuku daug brūžinti, ir retkarčiais indaplovėje galima perskalbti, bet aš įsisvajojau).

Ką čia spręsti, nesuprantu?

Skaityti pilną įrašą »

Vakar dukra sako, einam į kiną, seniai buvom.

Gerai, išrink.

Išrinko pagal savo motyvus (amžiaus apribojimas buvo nesuprantamas, tačiau tsss apie tai!), bet tikrai nesigailiu filmą žiūrėjęs (antraip, argi čia rašyčiau?).

The Internship (liet. Praktikantai).

skaityti toliau

Jeigu Zuokas būtų Užkalniu, tai dabar pamptų nuo spragėsių, beskaitydamas komentarus apie Vilniaus viešojo transporto reformą delfyje.

Andriui reikia gerokai pasistengti, kad tiek gautų, o Artūrui – štai jums, prašom, tik dirbk savo darbą, ir jau turi prakeikimą iki aštuntos kartos, įskaitant penkias reinkarnacijas.

skaityti toliau

Gal tik man taip sutapo, kad kažkada (o, beveik prieš dešimtmetį!) rašiau magistro tezes, remdamasis pensijų reforma ir privačiais investiciniais fondais (juos vadina platesne prasme PIFais, nors pas mus vadina vis tiek siauriau tik “pensijų privačiais fondais“), ir kaip tik užtaikiau ant šitos AMBalinės socdraudimo sistemos reformos (knieti dėti kabutes, bet reforma buvo, tai susilaikysiu, nors sarkazmą, manau, supratot).

Tąkart apsižiūrėjau visu pusmečiu anksčiau spaudos (prabudusios tik prieš Kalėdas), kad Sodra jau virš 8 mėnesių nepervedė nei cento į PIFus, nors jūs įmokas darėte, o fondą buvot išsirinkę, svajingai gododami, kaip jūsų mokesčių pinigėliai ten teka upeliu ir virsta pinigų kriokliais.

Skaityti pilną įrašą »

Papeipalink rublį!

Įveskite savo el.paštą ir užsiprenumeruokite šio tinklaraščio naujienas.

Prisijunkite prie kitų 1 507 pasekėjų

Kategorijos

2018 m. gruodžio mėn.
S Pr A T K Pn Š
« Lap    
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031  
Reklama