Teisingumas pa-harliawsku

Turbūt, kad be rašymo pradėjimo žodeliu “turbūt“, dar blogiau yra metus užbaigti niekaip nesibaigiančia ta pačia jau kelinti metai per visas žiniasklaidos priemones eskaluojama ir nuolat tampoma kedofiline tema.

Nors ir ne pagrindinė, bet viena iš priežasčių ir yra būtent ši – kuo labiau riboti sau šito violetinio purvo srauto prasiskverbimą, pilamą visais lietuviškais TV ir internetinės spaudos kanalais (popierinę skaitau retokai – švino, sako, yra dažuose, o ir rankas suodžiai nuo raidžių tepa; be to, tai dar labai medelių gaila, nebent įrodytumėte, kad laikraščiai iš tualetinio popieriaus, o ne atvirkščiai, yra gaminami).

Bet tai kur nuo to, žmogau, dėsiesi? Gi ne vakuume gyveni, ir vis kas nors ir kaip nors prasismelkia iš tų nuolatinių kedenimų. Todėl mano nuomonė yra labai ribota – tikrai nesėdėjau ir tyčia nesigilinau į kiekvieną bylos ir šitos istorijos niuansą ar niuansų interpretavimą (lyg daugiau neturėčiau ką veikti).