Ko verkia prokurorės Nidos pušys?

Kai pamačiau virkaujant, kaip anksčiau mūsų nuskurėlių mentūra, dabar jau generalinę prokurorę Nidą Grunskienę, tai iškart prisiminiau 1946 metų Merle Travis dainą “16 tons“ (mano laisvas vertimas):

…Kasdien tik pasensti, ir į skolą – gilyn,
Šv. Petrai, dar manęs nesišauk, nes atvykt negaliu –
Mano siela užstatyta kontorai.

Nes – o kaip kitaip (ten pat):

Lietuviškasis skurdo naikinimas per pajamų naikinimą

Gal vertėtų dabar jau aptarti pirmąjį šios Vyriausybės pateiktą ateinančių metų valstybės biudžeto projektą (šiuos valdymo metus vis tik pildė pirmtakių palikimą, todėl “nesiskaitė“), bet jame, užmetęs akį, išties jokių esminių pokyčių po pokyčių ©, anot inovacinio barškučio iš tiktokinio rūsio, nepamačiau, nepaisant kai kurių išimčių, kurios vėstančio oro šį ekonominio rudens sezoną nedaro, tad ir propagandonų krykštavimo sukeltų dūzgių aptarimą aš galiu ramiai sau atidėti kitam kartui.

Vis tik man į akis krito vienas mano jau irgi paminėtas anksčiau faktas, kurį pastiprino tolimesnės diskusijos apie skurdą ir pajamas.

Darkart apie galvos panaudos apmokestinimą

PODCAST S01E23 vis dar (sic!) youtube bei nuoroda į tai – šio teksto apačioje!

Eilinį kartą, o prieš rinkimus visada tokie kartai padažnėja iš valdančiųjų pusės, kad ir kokie ten valdžioje bebūtų, rinkosi Trišalė Taryba, kuri neatstovauja didesnės dalies dirbančiųjų bei smulkaus ir vidutinio verslo (SVV), aptarti tarpusavyje privalomos minimalios algos kėlimo būtinybės beigi galimybės.