Apie graikų (ne)išėjimą

Praėjusį sekmadienį graikai vėl pasakė oxi (dzūk. ne!) vokiečiams.

Tiesa, pirmąkart buvo prejeras Metaxa (dievaži, tokia pavardė!) ir pasakė fašistams italams, ir, pridursiu, tai buvo pirmoji “geriečių“ sąjungininkų pergalė prieš Ašies “blogiečius“, po ko, kaip ir dabar, neapsikentę naciai vokiečiai keliems metams perėmė Graikiją į savo valdžią, primityviai ištaškydami graikų kariuomenę, kur belaisvių ne karininkų net neskaičiavo, o taip paleido namo pareiti.

Diskusija: Europos federalizacija per graikų skolas

Kam praėjo pagaliau rinkimai savivaldose (iš tiesų, tai savivaldos yra tik keturios, visa kita – potiomkino kaimai), kas pasiilgo Huilo prapuolenio, niūniuodamas naujas dainuškas vietoje Lalala, kas žvelgia giliau ir su nerimu seka hibridinį karą Ukrainoje, kur iš esmės kaunamasi ir už mūsų laisvę, ir retas kuris atkreipia dėmesį į tai, kad mūsų, kaip europiečių, likimas iš tiesų dabar sprendžiasi Graikijoje.

Ir čia vėl jų finansų ministras Yanis Varoufakis, tikras vizionierius, bando kantriai europiečiams paaiškinti, ką derėtų daryti toliau.

Graikų sirtakis prieš vokiečių biurgerius

Laimėjus kažkokiai šyzos partijai Graikijoje ir premjeru tapus jos lyderiui Cipai, prasidėjo smagumai graikišku stiliumi, kuriuo visi baubinosi dar gerokai iki išankstinių rinkimų.

Nežinau, kaip jums, man tai kaip ir metas spragėsiams atėjo. Aš jau rašiau, kodėl iš esmės laimėjo šitie nacionalsocialistai, anot mūsų ne ką mažiau šlapiu maišu trenkto Prietaiso pareiškimo per radiją.