Apie pašalpas visiems arba visuotinių bazinių pajamų koncepciją

Kaip jau minėjau praeitame įraše “Apie minimalkę“, šįkart jau pratęsiu apie koncepciją, kuri vadinama visuotinėmis bazinėmis pajamomis – arba apie visiems išdalinamus pinigus pragyvenimui iš valstybės. Nukainuotų LiDL bananų, kuriais vokietYs vakar parodė jus esant sovietukais ruseliais, kuriems tas vaisius buvęs sakraliniu, fone tema atrodys gal netgi įdomesnė, kad ir prieš savaitgalį?

Nors kaip pasakytų pseudoliberalizmo nukamuotos makaulės: suprask, tokias pašalpas visiems.

Verslo idėja: kulinarinis Lego

Senokai ką nors apie verslą rašiau, kas yra suprantama – aš dabar juo neužsiimu, esu vargOlis emigrantas. Bet tai nereiškia, kad smegenys temą apeina (šiaip jos, rupūžės, galėtų kitąkart informacines šiukšles apeiti).

Idėja ne mano, Lietuvoje, manau, niekas dar nerealizuoja, o va pasiūlyti didmiestyje padaryti – štai jums ir prašom, galite, man tikrai negaila (o kodėl ir turėtų būti gaila?).

Aš nedarysiu, nors, jei dar gyvenčiau Vilniuje, su savo sulčiavežiu Citroen C1 tikrai prasivažiuočiau per klientus. Netgi žinau, kaip kas turėtų būti padaroma, nors nesu nei Lean, nei Six Sigma konsultantas.

Uždarbis pradžioje bus ne kažin koks, bet nuo ko nors kada nors juk galite pradėti, tiesa?