A-stanas ir B planas

Ketinau JAV ir sąjungininkų, tame tarpe ir mūsų, tą epišką, nors ir ne pirmą istorijoje, sprukimą iš Afganistano 9/11 proga pakomentuoti kaip tik ironiškai rugsėjo 1-mai, prisimenant, kaip ir sovietai išsinešdino iš mūsų teritorijos net anksčiau, nei apleido jų okupuotą Rytų Vokietiją (aha, “galėtumėt pakartoti“, jei galėtumėt – tik tą pasitraukti tegalite pakartoti, ir daugiau, bet ačiū, šiuose kraštuose nebesivalkioti, ir taip nuo žodžio išvis jo abiem prasmėm).

Bet pagalvojau, kad kai jau visi sofos ekspertai A-stano klausimu išsipurslos ir visiems jų besiklausantiems lemingams trumpos atminties dėmesio sutelkimas nukryps į kitus dalykus, tai, toms informacinėms drumzlėms nusėdus, jau ir mano išmanūs skaitytojai ramiai galės čia pasiskaityti, pasiėmę espresso puodelį smagumui pastiprinti (keistai aš čia užrašiau cognac, sutinku).

Juolab, kad tame viešumą užpildžiusios isterijos ir propagandos karių teiginiuose buvo, mano galva, labai daug mitų ir legendų, kurie turėjo vienaip ar kitaip sustiprinti jų pareiškimus, nors akivaizdžiai nelaikė vandens. Ne pirmas gi kartas.

Tai ir ne pirmas kartas, kada kviečiu pažiūrėti kitu kampu, o šįkart – jau į Afganistaną.

* * *

Prezidento rinkimai post factum (2/6): dr A. Maldeikienės kontekstas

Žiūrėjusiems per LRT rezultatų aptarimą iškart po rinkimų, čia žemiau dr. Aušra Maldeikienė šiek tiek paaiškina savo teiginio apie institucijas kontekstą.

Kadangi esu cituojamas, tai irgi priminsiu, kad Jedinstvo atgimsta, ir tai nėra vien tik Kremliaus nuopelnas. Jei nors truputį visokie ultra ir kvazi patriotai pas mus turėtų imperinio (sic!) mąstymo, visokios tautiniu pagrindu sudarytos politinės partijos nueitų natūraliai nebūtin.