You are currently browsing the tag archive for the ‘infliacija’ tag.
Jūs jau praeitą mėnesį spėjote pasidžiaugti maisto kainų augimo ES rekordu Lietuvoje?
Aš taip spėju, nes FB jau kone dveji metai nebesinaudoju, kad po lietuvišką jo segmentą prasisuko štai šitas žemiau pateikiamas infografikas, lyginantis šių metų balandžio mėnesio maisto kainų pokytį po pokyčio link kosTmoso, kaip pasakytų už Lietuvos ekonomiką nei pro kurią vietą neatsakinga tiktokinė lėlė plastikine galva ir sintetinėmis garbanomis – net mane tuo patrolinti spėjo draugas iš Airijos (o kam dar draugai reikalingi, aha), nes mūsų šalys ne tik geografikai skirtinguose Europos galuose, bet ir šioje statistikoje:
Dabar lįsti bent “verslo“ (tik kodėl tuomet ne “namų ūkių ir kitų rinkos subjektų“ arba tiesiog “turgaus“, jei jau durneliukai susigalvojo taip ekonomiką persivadinti?) naujienų pažiūrėti jau į bet kurį lietuvišką melagienų portalą nebeįmanoma per vis stiprėjančią iki šiol nepaskelbto karo Ukrainoje masinę psichozę, kuriai dirvą puikiai išpureno už nusavintus mūsų pinigus apmokama propaganda dar jau primirštos pandemijos metais.
Tačiau kartais vis tiek to man prisireikia – gi aš neturiu kokios nors VBS agentūros teletaipo prenumeratos.
Įžangai dabar nekukliai pacituosiu save:
Klausimas atrodo tikrai keistas, ir ne tik todėl, kad jau ne tik aš primenu apie
pareinančią p**ęateinančią krizę, bet ir establišmento pyarščikai, prisistatantys bankų ekonomistais, pradeda atsargiai bėdavotis. Tai jų darbas yra ne makroekonominė analizė, o propaganda,[…>
Atrodo, kad rašiau vakar, nes kalbu apie dabar?
Tai va ir ne!
Gal trumpam palikime nuošalyje tą mūsų brangią (aukštomis vartojimo prekių ir komunalinių paslaugų kainomis bei žemomis realiomis pajamomis ir darbo vietų pasiūlomis su dabar jau daugiau nei 16 į 1 ir dažniausiai tik fiktyvią) neatgaivinamai mirusią respubliką™, persikeldami į kitame Europos pakraštyje esančią saloje paplėkusią britų karalystę, apie kurią jei ne šiame, tai aname tinklaraštyje vis kažką parašau.
Paklausite, aišku, o tai kas ten jau nutiko tokio svarbaus, dėl ko mums čia dėl jų ir savęs reikėtų susirūpinti? Suprask, tegul dar iš ten po Brexit neišsilakstę vištažudžiai ir rūpinasi.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E09 Patreone:
Į klausimą, kame tas blogis dėl neigiamų palūkanų, galima nesunkiai atsakyti per palyginamąjį ir priešingą tam pavyzdį.
Tiesa, tas faktas, kad ir vėl gaunasi daug teksto, parodo, kad aš nemoku trumpai rašyti tai pasitarnauja dar ir platesniam konteksto bei pasekmių suvokimui.
O tarp mano įrašų sekėjų dar yra, kas pamena Linksmuosius 90-uosius, kuomet Lietuvoje siautėjo infliacija (t.y. 10-12% per mėnesį buvo jau įprastinis pinigų nuvertėjimo dydis, kai pernai metinis, primenu, yra užfiksuotas vos 0.2%), ir atlyginimai, atsižvelgiant į sparčiai kylančias kainas rinkoje, būdavę nuolat indeksuojami Vyriausybės, kurios premjeru buvo ir įsimintiniausias konservatorius Gediminas Vagnorius, nes vietinius laikinuosius priešlitinius porublinius pinigus su įvairių žvėrelių atvaizdais pavadino talonais, o žmonės šituos fantikus tiesiog praminė jo vardu vagnorkomis.
Prie tokios infliacijos, vaizdžiai tariant, atrodė, kad tuomet pinigai tarsi degė rankose!
Nuoroda į PODCAST S02E06 yra tekso apačioje:
Turiu nuojautą, kad tuoj vienas bankinis propagandistas, save klaidingai vadinantis ekonomistu, neteks darbo.
O kažkaip gaila jau būtų, ir ne todėl, kad šiame nuolatinio gerbūvio kilimo šėlsme tokiu vienu jomarko pupų dėde su nutąsytu akordeonu mūsų pramogai mažiau pataps (ir patikslinus – visa toji gerovė juk irgi kyla tai tik establišmente esančiam 10-čiai procentų, o jūs, runkeliai, tai čia kuo dėti?).
Bet kad ir su darbais dabar sunku, kai net apie viską pagalvojusios™ toji vyriausiojo apAčių, bet tikrai ne apačiŲ, genties vado pareigas ėjusi čingačgukė, jankių kaubojų paprastai vadinama sutrumpintai PMC (t.y. professional managerial class), atleista iš to Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos monopolinio dildinimo per tas 51-vieno visai taip ir ne pilko atspalvio linksmybes su šantažais iš savo kūnsargio (kad ir ką tai dabar bereikštų, išdykėliai jūs…), kone metus užtruko, kol vėl darbą galėjo susirasti, nors ir tas gautas dabar vadovavimas humanitarinei dar nepribaigtųjų pagelbėjimo organizacijai Lietuvoje jau pramuša savo ironija naujas ribas profesinės vadybos istorijoje.
PODCAST S01E12 – teksto apačioje!
Liepa jau baigiasi, bet per šį mėnesį aš kažkaip net pasigedau bankinių maurulių™ ką nors džiūgiai papezant mums apie infliacijos naudą per karantiną patuštintai lietuvio piniginei, kaip ir hanerinis estas™, nemačiau, kad savo nekilnojamomis įžvalgomis būtų su mumis, kvailiukais, jau pasidalinęs.
O ir valstybinės finansų priežiūros institucijos daugiau užimtos pedagoginių maklių tyrimais bei visokių valstybės išteklių nusavinimą privačiam savo versliuko darymui pajungusių lobistų ir tarpininkų pakaišiojimu į daboklę, kad tie pravėstų, po ko jau ataušusiai, tarsi etatiniai zonos senbuviai, teisintųsi esą nekalti tai jau visuomenės sudarytai neigiamai nuomonei paneigti.
Kita vertus, jei jau Lietuva yra pavadinama Švč Mergelės Marijos žeme, tai nekaltumą savo pradėjimuose tiesiog tautiškai prisakė padeklaruoti, nors vis tik ne mūsų šalis, bet oficialiai Estija yra Marijos žemė, turinti ir tokio vardo ordiną (ei, Kirkiliuk, pst, dar tokio nesi nukniaukęs į savo kleptomaninę kolekciją!).
Ir vėl tie estai! – nuoširdžiai ir tradiciškai sušuksite, neaišku ko čia dabar krūpčiojat Arvydui ar Gediminui.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai