You are currently browsing the tag archive for the ‘investicijos’ tag.
Karas karu, o pietūs – pagal tvarkaraštį.
Kitaip tariant, palikime tolimesniam aptarimui britų premjero Labradurniaus kiek ankstyvoką net pagal mano spėliones atstatydinimą dėl jo partinio moralės ir etikos prievaizdo amoralaus elgesio prisilakus graibsant anaiptol ne gvardijos husarų pasturgalius, ir kuriam pavymui dar ir britų kontingento prižiūrimos Estijos premjerė sorošėkė iš paskos buvo taip pat praspirta, nes verčiau jau pažiūrėkime, kaip laikosi tie visi finansai Vakarų finansiniame kapitalizme praėjus šių metų pirmam pusmečiui.
Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E10 Patreone:
Kalbėdamas apie neigiamą neigiamų palūkanų efektą, aš užsiminiau ir apie taip vadinamas lietuviškas plyno lauko investicijas.
Bet taip tiesiogine prasme plyno lauko, kuomet vidury laukų, kur per pusšimtį kilometrų net nėra jokios potencialios darbo jėgos (dažnai, ir šiaip “gyvų“ žmonių beveik nesurandama), yra pastatoma nemaža gamykla arba didelis logistikos sandėlis (kas iš esmės irgi yra produkto gamybos proceso dalis).
Ir visada taip važiuodamas pro šalį pagalvoju: o tai iš kur jie visam šitam atrakcionui darbuotojų prisišauks?
O gal ten jau tik robotai prie konvejerio dirba?
Nuoroda į PODCAST S01E40 yra teksto apačioje:
Butai branKZ © pre-2008.
* * *
Antrąkart tvojus dar po pirmo nok-dauno (no pun intended) neatsipaipaliojusiai lietuviškai ekonomikai per pagiringą makaulę kubiliniu kūju verygine rankena, ne vienam kažkaip, pastebiu, kilo toks nustebimas: o kodėl taip sparčiai kyla ne bendrai nekilnojamojo turto, bet būtent gyvenamojo būsto kainos?
Ir ne, tai ne vien tie delfiai, kviečiantys dabar šitą kainų burbulą pučiančiuosius “ekspertais“ savo portaluose iš jų astralų taip papezėti, tą pakilimą pafeikniūsino, nes šitą fiksuoja ir oficialūs registrai.
Savaitgalį savo FB paskyroje turėjau labai smagią diskusiją po I pusmečio rezultatų suvedimo mokykloje sukėlusio klausimo tema, bet va ta tema, manau, parašysiu dar čia atskirai, kai pačiam makaulėje susigulės daugiau tezių.
O dar tą patį savaitgalį per aukso dažnių radiją naujienose buvo žinutė, kad lietuviai, paaiškėjo, rečiausiai Baltijos šalyse keičia savo automobilį nauju. Apie tai rašė ir filadelfijos antros dalies populiariausias šiukšlienų portalas Lietuvoje, per ELTA perpasakodamas Švedbankio užsakytą tyrimą.
Anądien bendravome su apžvalgininku Romu “Grumpy Dzūku“ Sadausku, ir kad jis prieš metus iš manęs, grįžusio iš emigracijos, ėmė tuomet interviu, tai jam pajuokavau, kad aš kur tik atsidurčiau su savo verslo planais – taip tik pyst, ir krizė pareina: ar baigus mokyklą subyrėjo LSSR; ar po sovietų armijos grįžus, kaip ir žadėjau joje zampolitui, subyrėjo galutinai SSRS; ar man atėjus į taupkasę (LTB) ją nupirko skandinavo-estai ir padarė Hansabank (iš akcijų, įsigytų kaip darbuotojas, aš visai neprastai užsidirbau, beje – ar jau galiu vadintis finansiniu vanagiūkščiu, žaidžiančiu krizių metais?); ar vos tik nuskridau į JAV – taip ten ir 9/11 teroristinis aktas (ša, turiu alibi… nors buvau visai šalia, prisipažinsiu: Kartuvių kelias Virdžinijoje JAV sostinės priemiestyje pakeliui link Pentagono); ar vos tik išėjau iš Gosdepo į verslą – taip atėjo Didžioji Recesija; ar kai emigravau į JK, taip va ten jums ir Brexit.
Tai man grįžus į tėvynę, tai ko dar gero galima laukti?
* * *
Tik eilinės krizės, aišku! Skaityti pilną įrašą »
Kad jau vakar buvo pirmoji dalis mano prognozių 2019-iesiems, tai antroji dalis neišvengiamai tebūnie apie supervalstybę JAV, kuri ir toliau nenueis iš spaudos antraščių, juolab, kad niekas JAV prezidentui tviterio neatjungė.
Ta proga primenu, kad vis dar galite paremti tinklaraštį per Paypal čia.
Yra knygų, kurios smagios skaityti. Yra knygų, kurias skaitydamas gali bent tuo metu išeiti už savo įprastinio pasaulio ribų. Bet yra knygų, kurios keičia mąstymą.
Būtent tokia man yra James Rickards 2016 metais išleista knyga The New Case for Gold: Skaityti pilną įrašą »
Viena protinga mergina Sandra, kurios ir katinas Storas skaito namie Keinsą (John Maynard Keynes), sako, kad seniai jau ką į Punkonomics parašiau. Suprantama, jei tai pasakoma šv. Valentino dieną viešai Facebook, kad visi 1836 mano sekėjai matytų (iš kurių gal tik trims ot ne pė iks), tai supranti, kad moters norai – dievo norai, ir dera kažką išties parašyti.
Naujausi komentarai