You are currently browsing the tag archive for the ‘istorija’ tag.

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E09 Patreone:


Į klausimą, kame tas blogis dėl neigiamų palūkanų, galima nesunkiai atsakyti per palyginamąjį ir priešingą tam pavyzdį.

Tiesa, tas faktas, kad ir vėl gaunasi daug teksto, parodo, kad aš nemoku trumpai rašyti tai pasitarnauja dar ir platesniam konteksto bei pasekmių suvokimui.

O tarp mano įrašų sekėjų dar yra, kas pamena Linksmuosius 90-uosius, kuomet Lietuvoje siautėjo infliacija (t.y. 10-12% per mėnesį buvo jau įprastinis pinigų nuvertėjimo dydis, kai pernai metinis, primenu, yra užfiksuotas vos 0.2%), ir atlyginimai, atsižvelgiant į sparčiai kylančias kainas rinkoje, būdavę nuolat indeksuojami Vyriausybės, kurios premjeru buvo ir įsimintiniausias konservatorius Gediminas Vagnorius, nes vietinius laikinuosius priešlitinius porublinius pinigus su įvairių žvėrelių atvaizdais pavadino talonais, o žmonės šituos fantikus tiesiog praminė jo vardu vagnorkomis.

Prie tokios infliacijos, vaizdžiai tariant, atrodė, kad tuomet pinigai tarsi degė rankose!

Skaityti pilną įrašą »

Nuoroda į PODCAST S02E07 yra teksto apačioje:


Kadangi liberaliai konservatyviame paikumo lenktyniavime, kuris ministras, sveikatos ar vidaus reikalų, pasiūlys dar daugiau karantino, laimėjo vapsinčios kalgotkės™ Gedimino 11 versija “tęskime dar mėnesiui iki pavasario, bet po dviejų savaičių peržiūrėsime ir vėl nieko nenuspręsime (nes esame profesionalesni už mūsų kritikuotus buvusius prieš tai profesionalus)“, tai dar vienas, bet šįkart pažintinis ir istorine prasme, įrašas apie stagfliaciją, ir kaip su ja buvo jau tvarkomasi, bei kokius rezultatus tie veiksmai davė, tikrai nepakenks.

Skaityti pilną įrašą »

Nuoroda į PODCAST S01E34 šio teksto apačioje:


Nepriklausomai nuo to, kad praeitą savaitę buvo net trys įrašai, bet šis suplanuotasis šios savaitės pradžiai niekur nedingo.

Tiesą sakant, pats įrašas, pavirtęs į tokią kontekstinę paskaitą (beveik 6000 žodžių!) bendram išprusimui, jau buvo parengtas dar vasarą, nes skirtas paaiškinti nebežinomą arba jau pamirštą labai jau neseną šiuolaikinės Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo istoriją tame baltarusiškų neramumų po jų nebe pirmą kartą suklastotų prezidentinių rinkimų kontekste.

Skaityti pilną įrašą »

Palikime tą mūsų Psichočernobylio™ žiniasklaidos ir politikierių sukeltą tarp jų vertų paikų skaitytojų ir rinkėjų isteriją dėl coronaviruso ir karas-maras-badas eilinio šaršališko būtinumo kruopų atsargų užsipirkimų, ir grįžkime prie svarbesnės ir reikšmingesnės Lietuvos ateičiai temos – ir klausimo, kaip pagal pirmoje dalyje parinktą ir pakomentuotą statistiką, tuomet vertintume Lietuvos ūkio vadybos kokybę?

Juk kalbant apie kokybę, realiai reikėtų dar pradžioje sutarti, ir kokiais kiekybiniais rodikliais ji apibrėžiama. Aukščiau paėmiau keletą jų iš statistikos, tačiau jūs beskaitydami mano komentarus prie skaičių, tikiu, priėmėte su didele doze skepticizmo ir nepatiklumo, net jei jie sušildo mūsų savimeilę, kad mūsų vadyba pagal juos geresnė už rusiškąją (dar smagu palyginti vidaus prekybą, bet šiam rodikliui geriau pasilikti kitą temą).

O jei aš dar jums pasakyčiau, kad kokybė per se gamtoje, kaip ir ekonomikoje bei versle, išvis net neegzistuoja? Skaityti pilną įrašą »

Nors cukermaninis minčių plovimo fabrikėlis ir toliau stumia orvelizmą į mases per savo matricos FB, eilinį kartą mane ir vėl blokuodamas savaitei, nes kažkokiam progresyvistpalaikiui nepatinka vokiečių kalbos ironiškai pacituota patarlė apie darbą ir laisvę komentare, atsakant, kad geriau tie kinai man detalių bankrutavusiam 2011 metais švedų lėktuvui pagamintų, kad iš jankių 2013 metais juos perpirko (tiesa, aparatas vis tik pagamintas buvo suomių italams), bet čia kol kas juk galite skaityti, ir aš čia galiu rašyti tiek, kad ir perskaityti jau neįstengsite.

Kas iškart suponuoja klausimą, o tai kada pagaliau paleisiu verčiau Youtube kanalą, užuot senamadiškai dėliojęs eilutes kringeliais.

Skaityti pilną įrašą »

Aš nuoširdžiai tikiu, kad tiems Grindos įmonės darbininkams, kuriems buvo liepta nulupti šeštadienį paryčiui atminimo lentą Jonui “Generolui Vėtrai“ Noreikai nuo Vrublevskio bibliotekos sienos, sumokėta už viršvalandžius. Nors gal jie pamaininiai, ir jiems išties nusispjauti, kad teko tą jų pamainai atlikti – kad ir kokios tautybės jie būtų. Bepigu teisti, kai pats ten nedirbi ir tokių nurodymų nereikia vykdyti, ar ne?

Tai aš ir neteisiu jų. Man tik Darbo Kodeksas rūpi, o ir šita akcija gal kainavo papildomus mokesčių mokėtojų pinigus – iš pradžių 1997 metais kabinti, o po to jau 2019 metais nulupti (juolab, kad originalioji lenta buvo visai neseniai dar ir sudaužyta vieno tokio teisininku prisistatančio progresyvisto, tai juk teko tą lentą dukart gaminti ir kabinti, ir tai pačiai Grindai ir jos darbininkams).

Skaityti pilną įrašą »

Šiandien yra ne tik rusų imperialisto rašytojo Fiodoro Dostojevskio, amerikiečių humanisto rašytojo Kurt Vonnegut bei aktoriaus ir prodiuserio Leonardo DiCaprio gimtadieniai (iš šios trijulės, tik pastarasis švenčia – kaip ir aš nuosava proga), bet ir Lenkijos Nepriklausomybės bei Pirmojo Pasaulinio karo pabaigos šimtmetis.

Skaityti pilną įrašą »

Jos ekselencija Trepsė trypė kojytėmis, skeryčiojosi rankytėmis ir kvykavo kaip pempė ant dirvono prieš gandrinius valstiečius, kad jei reiks, tai dar ir savaitgalį dirbs, bet čia tie mokestiniai įstatymai tai pro Daukanto aikštės generalgubernatūrą taip paprastai į mases bei kodeksus nepraeis.

Ir ką?

Ogi nieko – tylėdama pasirašė viską urmu, ką jai pakišo, ir tuomet peršasi dvi išvados:

Skaityti pilną įrašą »

Dar nesibaigė pirmasis šių metų mėnuo, kaip ir varžytuvės dėl glušos ir glušesnės tautos vardo tęsiasi, įgaudamos naujas aistras ir peripetijas. Šiaip paprastai LondoNews yra trys naujienos iš mano glušių karalystės jūsų piktdžiugai, bet šįkart rezultatas 3:2, nors vis dar pirmauja maniškiai feodalai prieš jūsiškius respublikonus.

Nors jei aną nuorodą aukščiau laikyti apie Aktą, tai santykis susilygintų, nes ten tas minimas nuorašas pas jus jau atkeliavo apžiūrai (ir gal per atostogas ir aš spėsiu jį pamatyti savo kukulakėmis). Bet likime prie vienos rankos pirštų, ir jei ne staliai, tai lankstom visus 5 ir skaičiuojam: Skaityti pilną įrašą »

Buka tauta – kažkada imliai savo tautiečius įvertino dr Aušra Maldeikienė, dar sakydama, kad visa tokios tautos išmintis pareina iš balos (kaip ir gražumas iš ten pat), ir tai yra pasekmė menko išsilavinimo, siauro akiračio ir negebėjimo mąstyti bei analizuoti faktus. Lietuviškas išsilavinimas yra apie popierius, todėl tvarką įstatymų popieriuose turintys palaikyti apidiplomuoti “teisės“ specialistai tinka, geriausiu atveju, tik Mėslitoje dešroms kimšti.

Skaityti pilną įrašą »

Sovdepijos šalies senų žmonių padavimai pasakoja, kad SSRS vadovas Nikita Kruščiovas (K, nes Hrvatska – kaip sako VLKK), lankydamasis Švedijoje, sušuko, maždaug, kažką panašaus į pavydų susižavėjimą ir apmaudą vienu metu, kad šitiems rupūžėms žuvėdams pavyko išties sukurti šalyje socializmą.

Ir apmaudas jo buvo tame, kad jis suprato, jog Rusijoje ir jos imperiniuose regionuose, vadinamuose socialistinėmis sąjunginėmis Respublikomis (didžiąja, nes VLKK), kliūtys yra ne vien durniai ir keliai – tiek ruskių tauta gerai nutėkšta, tiek ir keliai išklypę (rus. razdolbanyjie). Po to jį Politbiuras, kas buvo tokia politinė bolševikų mafija, nušalino, ir atėjo saviakas Lionia, kuris jau vėliau po insulto senatvėje tapo kretančiu marazmatiku, o šalis paskendo stagnacijoje.

skaityti toliau

Rašiau prieš dvejus metus, tai verta palyti ant Žalgirio parado vėl.

Žalgiris, ir būtent taip išsivertėm 1410 metų liepos 15 dienos mūšį tarp Tanenbergo ir Griunvaldo Prūsijoje, yra vienas stipriausių prekinių ženklų Lietuvoje per visą sovietmetį ir iki šiol: jei tik kokio patriotiško pavadinimo prireikia – taip ir Žalgiris, jei ne Vytautas. Lituanica gerokai atsilieka, nepaisant oro linijų ar degtinių.

Kas tas Žalgiris, paprastai užsieniečiai sunkiai suvokia, nors koks gamintojas netgi ir pagudrautų, sudurtinį žodį išskirdamas į girią ir žalią. Na, žalias miškas, ir ką? ©

skaityti toliau

Ir tai dažniausiai girdėtas ir toks pats paikas argumentas, kaip visa VLKK glušpetrių rekomendacija vardan, suprask, “stilistinių sumetimų“.

O tempora, o more(s) mio, nesikeikiant.

Kad simbolio rašymas prieš skaičių ir be tarpo nėra jokia stilistika, ir kad simbolis nėra tik dar vienas kryngelis, pakeičiantis vardan mandrumo valiutos santrupą, aš jau rašiau.

skaityti toliau

Nespėjo dar euras įsitvirtinti Lietuvoje, o jau, žiū, VLKK glušpetriai atskuba su savo tradiciniais “tautiniais“ blėnimis reguliuoti mums kalbos ir rašybos, tarsi būtume dviejų vingių čeburaškosAndrius Užkalnis).

Ir glušpetriai (kuriuos net bažnyčioje muša, nepaisant to, kad Petras yra Dangaus zakristijonas) – vienintelė, berods, nekatroji giminė lietuvių kalboje, kuri nesibaigia -a, nes Petrė – toks ir moteriškas vardas, itin pritinkantis tai perdžiūvusiai nutrijai machieriniu nutysusiu megztuku, apsigobusiai grindų skuduro spalvos vilnoniu šaliu ir beslepiančiai savo pavandenijusias akutes už praeito tūkstantmečio akinių, tarsi iš Eldaro Riazanovo “kultinių“ kinofilmų apie senmerges-aktyvistes iš partinio aktyvo, visada stropiai suprotokoluojančias susirinkimuose pasisakymus ir pasvarstymus (bet aš nuklystu, kas labai netoli bus jau iki rašliavų kokios Žemaitės, palaidotos Suvalkijoje – true story, Kapsuky akurat priešais pedagoškę, kur buvo ruskių patrankos ant postamentų, jei ką, tai tiek tos Pride of Žmudzia for 1 Litas).

skaityti toliau

Šiandien norėčiau pasveikinti moteris. Kaip bebūtų, tarptautinė moterų dominavimo diena.

Antai day.lt skaitai: Skaityti pilną įrašą »

Gūglas pradėjo žaviai, minėdamas Vasario 16-tą: Baltijos pakrantės smėlis, bangelė, gintarai ir ant šakelės įsmeigta Trispalvė.

In your face, folksdoičės, 1923 metais mes ATVADAVOM Klaipėdos kraštą Lietuvai, antraip, argi kas okupantus aukštintų?

Skaityti pilną įrašą »

Niekas taip nebado akių, kad miestas nėra “mūsų“, kaip toji kvailystė – savo vardo miesto gatvė jame.

Trys atlietuvinti miestai čia pirmiausia ir išsiskiria:

– Vilnius su Vilniaus gatve (turėtų būti Vilnios gatvė – ne taip iš lenkų išsivertė, tai dar gerai, kad Aušros vartai, o ne Aštriabriauniai, nors… kažin, ar geriau?);

– Trakai su Trakų gatve (turėtų būti Totorių arba Totoriškių gatvė, nes tą miestą ne vien karaimai apgyvendino, o šioje gatvė jungia Karaimų su Totoriškių ežeru);

– Druskininkai su Druskininkų gatve (galėtų nuo sankryžos už M.K. Čiurliono gatvės ir toliau vadintis V. Krėvės gatve, o tas apendiksas – Sofijos gatve: Vytauto dukros arba Kymantaitės garbei, nes abi susietinos gatvės šalia).

Įdomu tai, kad šita kvailystė tėra “nulenkintoje“ dalyje – “nuvokintame“ Klaipėdos krašte tokių nepastebėjau. Netgi į paiešką įvedus “Memelio gatvė, Klaipėda“ nurodo Nemuno gatvę (baltiškas Memel ir yra Nemuns).

Vilnius_1-2K5_1938_E8

Kadangi esu pacifistas (o kuo, jūsų nuomone, kol dar nepradėjote kikenti, turėtų būti žmogus, atitarnavęs dviejose priešiškose kariuomenėse?!), tai nelabai esu mėgėjas rašyti apie karybą. Juolab, kai tenka aiškinti, atrodytų, elementarius ir “savaime suprantamus“ dalykus, ir kai man mano dėstytoja dr. Aušra Maldeikienė uždraudė švaistyti laiką kitų, kurie to nenori ir nelinkę mąstyti patys bei šviestis, labui. Pagal patarlę “nemokyk kiaulės dainuoti, nes tai tik ir gyvulį dar erzina“.

skaityti toliau

Blog Stats

  • 299 156 hits

Papeipalink £itukų!

Įveskite savo el.paštą ir užsiprenumeruokite šio tinklaraščio naujienas.

Prisijunkite prie kitų 206 pasekėjų

Kategorijos

Archyvai