You are currently browsing the tag archive for the ‘istorija’ tag.
(Pabaiga)
Pradžia čia, o kam norisi prisėdus perskaityti viską iškart arba tokiomis apimtimis, kuriomis pačiam norisi, tai prašome į Patreon, kur viskas yra jau dabar nuo 2023-01-28 publikuota – ir tuomet dėkoju, kad atsilyginate tokiu būdu už mano triūsą.
Autorius toliau bando pasamprotauti, nors nepanašu, kad šis užsiėmimas jam kada buvęs sėkmingu:
Tačiau abejotina, ar šios atsakomybės perkėlimas gali būti įvykdytas neįvedus tų pačių nesaugumo, dėl kurio buvo sudaryti susitarimai. Taigi, atrodo, kad keinsistinė sistema yra įklimpusi į mįslę, kurią nurodė Bellocas.
Jo darbų neskaičius man čia sunku ką komentuoti, ir kokią mįslę turi galvoje distributizmo įžangą parašęs autorius.
(Tęsinys)
Į šią seriją kartkartėmis būtinai įterpsiu po įrašą kitokia tema, jei tik kas verta mano aptarimo atsidurs akiratyje.
Pradžia čia, o kam norisi prisėdus perskaityti viską iškart arba tokiomis apimtimis, kuriomis pačiam norisi, tai prašome į Patreon, kur viskas yra jau dabar nuo 2023-01-28 publikuota – ir tuomet dėkoju, kad atsilyginate tokiu būdu už mano triūsą.
Bet autorius ankstesnėje dalyje aprašytoje situacijoje vis tik irgi mato problemą:
Praktinis viso to rezultatas – didėjanti darbuotojų priklausomybė nuo valdžios ir korporatyvinių sprendimų. Sveikatos apsauga, nedarbo draudimas ir pensijos išmokos iš asmens kontrolės pereina į korporacijos ar valstybės kontrolę.
Tai vis tik toji “valstybė“ jau nebėra objektyvusis gėris, kaip atrodę iš pradžių?
(Tęsinys)
Į šią seriją kartkartėmis būtinai įterpsiu po įrašą kitokia tema, jei tik kas verta mano aptarimo atsidurs akiratyje.
Pradžia čia, o kam norisi prisėdus perskaityti viską iškart arba tokiomis apimtimis, kuriomis pačiam norisi, tai prašome į Patreon, kur viskas yra jau dabar nuo 2023-01-28 publikuota – ir tuomet dėkoju, kad atsilyginate tokiu būdu už mano triūsą.
Bet gal toliau kažkaip, tikėčiausi, jau atsiras sveikos logikos?
„Kad išspręstumėte kapitalizmą, turite arba atsikratyti ribotos nuosavybės, arba laisvės, arba abiejų.“
Bandžiau suprasti autoriaus mintį, kai supratau, kad jis ir toliau svaisčioja blėnis.
(Tęsinys)
Į šią seriją kartkartėmis būtinai įterpsiu po įrašą kitokia tema, jei tik kas verta mano aptarimo atsidurs akiratyje.
Pradžia čia, o kam norisi prisėdus perskaityti viską iškart arba tokiomis apimtimis, kuriomis pačiam norisi, tai prašome į Patreon, kur viskas yra jau dabar nuo 2023-01-28 publikuota – ir tuomet dėkoju, kad atsilyginate tokiu būdu už mano triūsą.
Ir pratęskime aptariamo autoriaus išvedžiojimus jo įžangoje į distributizmą:
Bellocas manė, kad kapitalizmas niekada negali pasiekti ekonominės pusiausvyros vienas.
Karl Marx įrodė (sic!) neišvengiamą kapitalizmo žlugimą ir komunizmo įsivyravimą.
Bet linksmiausia tame tai, kad po Linksmųjų, atsiprašant už tautologiją, 90-ųjų ir visiško SSRS žlugimo šie jo įrodymai dabar veikiau yra tik nedamuštų marksistų tikėjimo dalyku – tapo tik savotiška jų religija, kas distributizmo ir RKB krikdemiškumo kontekste yra ironiškas nesusipratimas.
(Tęsinys)
Į šią seriją kartkartėmis būtinai įterpsiu po įrašą kitokia tema, jei tik kas verta mano aptarimo atsidurs akiratyje.
Pradžia čia, o kam norisi prisėdus perskaityti viską iškart arba tokiomis apimtimis, kuriomis pačiam norisi, tai prašome į Patreon, kur viskas yra jau dabar nuo 2023-01-28 publikuota – ir tuomet dėkoju, kad atsilyginate tokiu būdu už mano triūsą.
Labai taip laisvu traktavimu, tai distributizmas yra ekonomikos politikoje (nes kalbame ne šiaip apie krikdem) išties savotišku tokiu “katalikišku marksizmu“, ko gero – tik tuomet jau ir pats Karl Marx yra liberalas, ir Adam Smith jei ne marksistas, tai veikiau dar ir distributizmo pirmtakas.
(Tęsinys)
Į šią seriją kartkartėmis būtinai įterpsiu po įrašą kitokia tema, jei tik kas verta mano aptarimo atsidurs akiratyje.
Pradžia čia, o kam norisi prisėdus perskaityti viską iškart arba tokiomis apimtimis, kuriomis pačiam norisi, tai prašome į Patreon, kur viskas yra jau dabar nuo 2023-01-28 publikuota – ir tuomet dėkoju, kad atsilyginate tokiu būdu už mano triūsą.
Šios distributizmo ideologijos pagrindu išties yra RKB popiežiaus Leono XIII 1891-ųjų metų enciklika Rerum Novarum, kuriame šis atkreipė dėmesį į sunkią darbininkų klasės padėtį (ką marksistai jau yra padarę gerokai anksčiau, tuo pačiu pasišaudami pavadovauti tos santvarkos pakeitimui ir proletariato diktatūros sukūrimo labui!), tarsi taip polemizuodamas su paminėtu radikaliu marksistų siūlomu kapitalizmo problemos sprendimo būdu (t.y. “proletariatas – buržuazijos duobkasys“ © bei “nu ir davaj kokią revoliuciją padarom!“) per tuos ekonomikoje esamus antagonistinius (!) kapitalo ir darbo santykius.
Į šią seriją kartkartėmis būtinai įterpsiu po įrašą kitokia tema, jei tik kas verta mano aptarimo atsidurs akiratyje.
O kam norisi prisėdus perskaityti viską iškart arba tokiomis apimtimis, kuriomis pačiam norisi, tai prašome į Patreon, kur viskas yra jau dabar nuo 2023-01-28 publikuota – ir tuomet dėkoju, kad atsilyginate tokiu būdu už mano triūsą (nors žemiau paminėtas Augustas ir teigė komentare, kad aš maudausi šampane, o miegu ant čiužinio, kimšto pinigais, ir todėl nėra ko manęs pinigais gadinti, idant mane lepinančios ir aplink besitrinančios pusnuogės ilgakojės gražuolės nesubarakudėtų).
Jei nuo akademinių tekstų apie ekonomiką užmiegate, tai dar ne faktas, kad būtinai užmigsite ir nuo šito – čia jums ne kokiatais (© AMB) miego klinika (sic!), o rimtai pramoginis tinklaraštis politikos ir ekonomikos temomis!
Arba ne.
Na, mieli mano broliai ir sesės katalikai – ar jau gerai pašventėte šv. Kalėdas ir pasirengėte Naujamiečio sutiktuvėms su draugais beigi artimaisiais, o ir su šildančiais ir putojančiais gėrimais, kaip dera tikriems savo artimus labiau už save mylintiems ir už koloratkės pilantiems krikščioniams?
Su – primenu, sutinkama va taip, kaip aprašiau, o va sveikinti su su, atsiprašant už tautologiją, jei nesate nutautėję kaip ruskiai, tai dera doram lietuviui švenčių progomis bei net ir iškart linkint linksmų Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų. Nes antraip juokingai skamba kaip ir “ai kongratuleit jū viz birzdej“ – Londės šnekta.
Tuo lietuvių kalbos pamokėlę nuo #grammarnazi ir baigsime – nes tarpe tarp šių dviejų švenčių yra dar ir trečioji šiemet proga, kuriai buvome šiek tiek dėti, nors nelabai taip jau savo noru ten į ją padėti.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai