You are currently browsing the tag archive for the ‘istorija’ tag.
(Pabaiga, o pradžia – čia)
* * *
Trečia, savo problemas derantis su DUP, kurie kol kas dabar užblokavo pirmojo ministro pavaduotojo (vietos vicepremjero) paskyrimą, kol nebus aiškiai atsakyta dėl tolimesnio likimo Jungtinėje Karalystėje, jau Sinn Fein todėl ir bando užslėpti tik “patriotiniais“ pareiškimais, kurių vienas nuo seno šią partiją ir tradiciškai taip vis dar įvardina kaip nacionalistinę – tas Šiaurės Airijos nepriklausomybės siekis, kuriam ir priešinasi š.airių DUPcės, nes Sinn Fein prezidentė Mary Lou McDonald pareiškė apie per artimiausius penkerius metus surengtinus referendumus abiejose Airijose.
Net ir Labradurnius, pats su savo torių partija prapylęs dabar net “karališkoje“ Vestminsterio apygardoje neseniai irgi įvykusiuose Anglijos vietiniuose rinkimuose, jau pirmadienį skubiai susitinka Belfaste su šių nugalėtojų lydere, sureagavęs į jos pergalę ir sekusius separatistinius pareiškimus, taip kartu ir paburbėjęs, kad verčiau Sinn Fein susitelktų į savo žmonių regiono ekonomines ir socialines problemas – ką jis pats pristatė ir Jos Didenybei savo programoje, kur akcentuojamas britų žmonių gerovės išlaikymas prie esamos ekonominės krizės bei visokie kiti Brexit privalumai (net jei jie ir yra vis labiau tik menami).
(Tęsinys, o pradžia – čia)
* * *
Ir jei jums, dabar skaitant aukščiau apie IRA, taip staiga pradėjo per jau suformuotą makaulėse naratyvų matricą pjauti kažkokiu deja vu “tas jausmas“ ir dėl karo Ukrainoje, kad klišės ir naratyviniai standartai kažkaip vėl iškilo MI-6 stiliumi copy/paste (net iki tipiškų britų uniforminių sagų pačių ukrainiečių uniformose!), tai tame nėra nieko nuostabaus – juk šioji slavų šalis yra britų elito, kurių frontmenu dabar vis dar skeryčiojasi Labradurnius, geopolitinis projektas.
(Tęsinys, o pradžia – čia)
* * *
O dabar grįšiu irgi į pernai metus – taip maždaug į balandžio 11-tąją ar keliomis dienomis anksčiau, kai norėjau išsisaugoti šiam dabar jūsų jau skaitomam įrašui tezes, dabar tiek papildytas platesniu kontekstu apie tai, kas ten išties vyko tuomet ir vyksta šių dienų mums aktualiame kontekste.
Ir apie ką privačiai mes tada padiskutavome su “tikroje“ Airijoje gyvenančiu jau čia anksčiau paminėtu Senojo Testamento žinovu Tomu, taip Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje savo pareigą tėvynei atlikusiu ne žodžiais ir šūkiais, kaip dabartiniams mūsų patriotėliams būdinga, o karine tarnyba tuomet dar motodesantiniame Geležiniame Vilke (t.y. “konkurencinėje firmoje“ man, kaip iš SKAT operatyvinio būrio, tapusio vėliau YPT ir pasekoje mūsų SOP Aitvaras).
(Tęsinys, o pradžia – čia)
* * *
Pasakyti, kad tokia “meilė ir taika“ nebuvo abipusė, tai faktiškai sumeluoti.
O tuo jūs ir taip esate gausiai ir kasdien čia šeriami, kaip jau pradžioje įrašo paminėjau, taip dar užtektinai ir mūsų iš žiniasklaidos virtusioje tik masinėje propagandoje, kur jau gerą dešimtmetį yra mirusi toji žurnalistika su savo buvusiais faktų patikrinimais (“jei mama sako, kad tave myli, tai būtinai vis tiek pasitikrink!“) bei “nu davaj išklausykime kitą pusę, ką toji turi pasakyti“ – “nežmonių“ nuomonė yra a priori tik neteisinga.
Pas mus apie tai gal net ir nerašo bei nekalba (jau gi sakiau, lietuviškų portalų tapo nebeįmanoma skaityti, kaip gerokai anksčiau tas nutikę su televizija) – ir ne todėl, kad toli tas Europos užkampio britiškasis užkampis aname krašte nuo mūsų.
Bet kad pagal užsakymą ukroisterikuojančiai propagandinei šunaujai nebuvo suformuluota ši užduotis dabar sutartinai amsėti bei klišomis klišėmis paremtas melagienas į smegenis lemingams siautulingu domkratu apie tai lieti. Tik jei jau ketveri metai aš tame amžino rudens ir juodojo pelėsio krašte negyvenu, tai nereiškia, kad tos jų dūzgės manęs nebedūzgina – ypač, kai ne tik mano Patreon rėmėjų yra dar ir iš ten (apie ką truputį žemiau).
Kaip bebūtų, bet gal viena meškos nulaipiota ausimi vis tik girdėjote, kad prieš savaitę Šiaurės Airijoje nacionalistinė Sinn Fein (t.y. “mes patys“, jei taip gėliškai – ša, husarai, L, o ne J!) partija laimėjo daugiausia vietų vietos, atsiprašant už tautologiją, parlamente, pasiimdama 27 iš 90.
Jei dabar į šitą klausimą jums kilo pirmiausia mintis apie gerbiamąjį Profesorių ir nerinktąjį Prezidentą Vytautą “Tatą“ Landsbergį, save vadinusį muzikologu (matyt, dėl taip vadinamo “akademinio parazitavimo“ M. K. Čiurlionio asmenybės ir kūrybos eksploatavime, nors šunauja iš kirmėlyno amsi, kad vis tik jis dėstęs konservatorijoje, kur nebuvo rengiami būsimieji konservatorių šaikos pakalikai, mokslinį komunizmą, į kurį privalu ir anuomet buvo tikėti, kaip ir dabar į propagandą, lygiai taip pat melagingai vadinamą “mokslu“, nors marksizmas politinėje ekonomikoje yra viena iš liberalizmo atšakų, kai šiuolaikiniai “liberalai“, vadinantys save laisvėnais ar progresyviaisiais, tai aršesni neo-marksistai už patį Karlą), tai va jums, kaip landsbergistas ir megztųjų berečių kapitonas (© Audrius Bačiulis) pasakysiu, kad esate, tamstos, vatnykais, kremlinais ir visokiais antivalstybiniais šliaužiančio sąmokslo elementais iš penktosios kolonos!
Ne, aš apie tą kitą Vytautą – irgi taip nekarūnuotą, kaip ir nerinktą prezidentu (sic!), bet irgi de facto buvusį valstybės galva, dar anos imperinės Lietuvos karalių, pramintą ne amžininkų, o propagandistais padirbėjusių 500-tojo jubiliejaus proga tarpukario istorikų mums tuo Didžiuoju.
Nes, matau, tas vis dar skladuky užsivoliojusių karališkų palaikų “identifikavimo“ klausimas kiek užsitęsė.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E09 Patreone:
Į klausimą, kame tas blogis dėl neigiamų palūkanų, galima nesunkiai atsakyti per palyginamąjį ir priešingą tam pavyzdį.
Tiesa, tas faktas, kad ir vėl gaunasi daug teksto, parodo, kad aš nemoku trumpai rašyti tai pasitarnauja dar ir platesniam konteksto bei pasekmių suvokimui.
O tarp mano įrašų sekėjų dar yra, kas pamena Linksmuosius 90-uosius, kuomet Lietuvoje siautėjo infliacija (t.y. 10-12% per mėnesį buvo jau įprastinis pinigų nuvertėjimo dydis, kai pernai metinis, primenu, yra užfiksuotas vos 0.2%), ir atlyginimai, atsižvelgiant į sparčiai kylančias kainas rinkoje, būdavę nuolat indeksuojami Vyriausybės, kurios premjeru buvo ir įsimintiniausias konservatorius Gediminas Vagnorius, nes vietinius laikinuosius priešlitinius porublinius pinigus su įvairių žvėrelių atvaizdais pavadino talonais, o žmonės šituos fantikus tiesiog praminė jo vardu vagnorkomis.
Prie tokios infliacijos, vaizdžiai tariant, atrodė, kad tuomet pinigai tarsi degė rankose!
Nuoroda į PODCAST S02E07 yra teksto apačioje:
Kadangi liberaliai konservatyviame paikumo lenktyniavime, kuris ministras, sveikatos ar vidaus reikalų, pasiūlys dar daugiau karantino, laimėjo vapsinčios kalgotkės™ Gedimino 11 versija “tęskime dar mėnesiui iki pavasario, bet po dviejų savaičių peržiūrėsime ir vėl nieko nenuspręsime (nes esame profesionalesni už mūsų kritikuotus buvusius prieš tai profesionalus)“, tai dar vienas, bet šįkart pažintinis ir istorine prasme, įrašas apie stagfliaciją, ir kaip su ja buvo jau tvarkomasi, bei kokius rezultatus tie veiksmai davė, tikrai nepakenks.
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai