You are currently browsing the tag archive for the ‘jungtinė karalystė’ tag.
Pernai, kaip ir pirmoje dalyje paminėtasis emeritas popiežius, taip pat anapilin, nors ir nelabai aiškia kryptimi, iškeliavusi reptiloidų mamka pravardžiuota senutės Anglijos ilgaamžė karalienė Elžbieta II, mačiusi britų imperijos išformavimą, ir šitaip pati dabar užsibaigusi angliškąją Vetinų dinastijos atšaką, jos sostą užėmus šios sūnui jau pagal tėvą Pilypą iš Oldenburgų dinastinės atšakos, nors abu jie ir vadinami jau dabar trečioje kartoje bendrai Vindzorais pagal esamo karaliaus Karolio III senelį Jurgį VI.
Atrodytų, kad toks pasikeitimas yra visiškas menkniekis.
Kuomet rašiau prieš mėnesį apie galimus pokyčius Britanijos politikoje, pasikeitus monarchui Anglijos soste, kurį savu pripažįsta tos Jungtinės Karalystės vis dar Škotija (iki kitų metų spalį vėl numatomo referendumo dėl nepriklausomybės), kronprincinis Velsas (kas jų klausia…), nesurespublikonintas dar Ulsteris ir visokie kitokie Kornvaliai, kurių hercogienė Kamila jau tampa ir karaliene Ramune (gi monarchų vardai adaptuojami – nors ji yra tik konsortė, be abejo), tai jau tada faktiškai sudėliojau, ko galima laukti ir tikėtis.
Tik aš net nemaniau, kad tas įvyks gerokai sparčiau!
Ilgai cinikų lauktas įvykis pagaliau Anglijoje (nors jei tiksliau pagal Balmoro pilies vietovę, tai Škotijoje) nutiko: Jungtinės Karalystės kronprincu arba, jei formaliai, tai Velso princu, tapo Kembridžo kunigaikštis Viljamas, o šio tėtukas iš Čarlzo jau pavirto į Karolį III “pereinamąjį“.
Gal tas trečias kartas ir nemeluoja, ir į gerą, kaip sakoma: I-masis tiesiogine prasme begalviu tapęs demokratiją užsižaidusių religinių radikalų dėka, po ko Anglija netgi iš karalystės respublika buvusi, o va to po to sūnus jau II-asis – tai yra pirmasis istorijoje žinomas buriuotojas, surengęs užfiksuotą pirmąją jachtų, kurias pamėgo tremtyje Nyderlanduose, regatą Temzėje nuo “žaliakaimio“ Greničo (angl. Greenwich) iki Kapagalio (angl. Gravesend), prieš savo nuobodylą brolelį Jorko kunigaikštį Džeimsą, kai pastarąjį jau Jokūbu II po to iš karaliaus sosto (nes linksmasis karalius, pravardžiuotas Merry King, Karolis II turėjo daug meilužių, kurių vardais savo jachtas vis pavadindavęs, bet nei vieno sosto paveldėjimui vaiko su nuosava teisėta žmona) dar anglų oligarchai vėlgi praspirė tos Šauniosios Revoliucijos (angl. Glorious Revolution) metu, pasisodinus tris karus priešais buvusių olandų turėtą karalių Vilių iš apelsininių Nassau (beveik mano pavardė…) dvaro su to angliška žmona Maryte, buvusia Jokūbo dukryte.
Giminiški turtelių dalybų sąmyšiai, žinote, ne tik lietuviams būdingi, ir ko jūs, manote, taip visa karališka šeimynėlė į tą apsamanojusią Škotiją ne tik iš apipelėjusios Anglijos sulėkė?
(Pabaiga, o pradžia – čia)
* * *
Trečia, savo problemas derantis su DUP, kurie kol kas dabar užblokavo pirmojo ministro pavaduotojo (vietos vicepremjero) paskyrimą, kol nebus aiškiai atsakyta dėl tolimesnio likimo Jungtinėje Karalystėje, jau Sinn Fein todėl ir bando užslėpti tik “patriotiniais“ pareiškimais, kurių vienas nuo seno šią partiją ir tradiciškai taip vis dar įvardina kaip nacionalistinę – tas Šiaurės Airijos nepriklausomybės siekis, kuriam ir priešinasi š.airių DUPcės, nes Sinn Fein prezidentė Mary Lou McDonald pareiškė apie per artimiausius penkerius metus surengtinus referendumus abiejose Airijose.
Net ir Labradurnius, pats su savo torių partija prapylęs dabar net “karališkoje“ Vestminsterio apygardoje neseniai irgi įvykusiuose Anglijos vietiniuose rinkimuose, jau pirmadienį skubiai susitinka Belfaste su šių nugalėtojų lydere, sureagavęs į jos pergalę ir sekusius separatistinius pareiškimus, taip kartu ir paburbėjęs, kad verčiau Sinn Fein susitelktų į savo žmonių regiono ekonomines ir socialines problemas – ką jis pats pristatė ir Jos Didenybei savo programoje, kur akcentuojamas britų žmonių gerovės išlaikymas prie esamos ekonominės krizės bei visokie kiti Brexit privalumai (net jei jie ir yra vis labiau tik menami).
(Tęsinys, o pradžia – čia)
* * *
Ir jei jums, dabar skaitant aukščiau apie IRA, taip staiga pradėjo per jau suformuotą makaulėse naratyvų matricą pjauti kažkokiu deja vu “tas jausmas“ ir dėl karo Ukrainoje, kad klišės ir naratyviniai standartai kažkaip vėl iškilo MI-6 stiliumi copy/paste (net iki tipiškų britų uniforminių sagų pačių ukrainiečių uniformose!), tai tame nėra nieko nuostabaus – juk šioji slavų šalis yra britų elito, kurių frontmenu dabar vis dar skeryčiojasi Labradurnius, geopolitinis projektas.
(Tęsinys, o pradžia – čia)
* * *
O dabar grįšiu irgi į pernai metus – taip maždaug į balandžio 11-tąją ar keliomis dienomis anksčiau, kai norėjau išsisaugoti šiam dabar jūsų jau skaitomam įrašui tezes, dabar tiek papildytas platesniu kontekstu apie tai, kas ten išties vyko tuomet ir vyksta šių dienų mums aktualiame kontekste.
Ir apie ką privačiai mes tada padiskutavome su “tikroje“ Airijoje gyvenančiu jau čia anksčiau paminėtu Senojo Testamento žinovu Tomu, taip Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje savo pareigą tėvynei atlikusiu ne žodžiais ir šūkiais, kaip dabartiniams mūsų patriotėliams būdinga, o karine tarnyba tuomet dar motodesantiniame Geležiniame Vilke (t.y. “konkurencinėje firmoje“ man, kaip iš SKAT operatyvinio būrio, tapusio vėliau YPT ir pasekoje mūsų SOP Aitvaras).
(Tęsinys, o pradžia – čia)
* * *
Pasakyti, kad tokia “meilė ir taika“ nebuvo abipusė, tai faktiškai sumeluoti.
O tuo jūs ir taip esate gausiai ir kasdien čia šeriami, kaip jau pradžioje įrašo paminėjau, taip dar užtektinai ir mūsų iš žiniasklaidos virtusioje tik masinėje propagandoje, kur jau gerą dešimtmetį yra mirusi toji žurnalistika su savo buvusiais faktų patikrinimais (“jei mama sako, kad tave myli, tai būtinai vis tiek pasitikrink!“) bei “nu davaj išklausykime kitą pusę, ką toji turi pasakyti“ – “nežmonių“ nuomonė yra a priori tik neteisinga.
Pas mus apie tai gal net ir nerašo bei nekalba (jau gi sakiau, lietuviškų portalų tapo nebeįmanoma skaityti, kaip gerokai anksčiau tas nutikę su televizija) – ir ne todėl, kad toli tas Europos užkampio britiškasis užkampis aname krašte nuo mūsų.
Bet kad pagal užsakymą ukroisterikuojančiai propagandinei šunaujai nebuvo suformuluota ši užduotis dabar sutartinai amsėti bei klišomis klišėmis paremtas melagienas į smegenis lemingams siautulingu domkratu apie tai lieti. Tik jei jau ketveri metai aš tame amžino rudens ir juodojo pelėsio krašte negyvenu, tai nereiškia, kad tos jų dūzgės manęs nebedūzgina – ypač, kai ne tik mano Patreon rėmėjų yra dar ir iš ten (apie ką truputį žemiau).
Kaip bebūtų, bet gal viena meškos nulaipiota ausimi vis tik girdėjote, kad prieš savaitę Šiaurės Airijoje nacionalistinė Sinn Fein (t.y. “mes patys“, jei taip gėliškai – ša, husarai, L, o ne J!) partija laimėjo daugiausia vietų vietos, atsiprašant už tautologiją, parlamente, pasiimdama 27 iš 90.
Praeitą savaitę geopolitinis turgus dėl Ukrainos pardavimo pasipildė dar vienu prekeiviu ja – dabar jau ir prancūzų Emmanuel, kartu su Jean-Michel bei Frédéric, Macron pabandė įsiūlyti Huilo pasiimti tą visiems ES ir JAV įsiėdusią tik besarmačiu kaulinimu ir gautų dolerių bei eurų išvogimu žlugusią teritoriją.
Kuri net valstybinio vientisumo nei dabar turi, nei kada sugebėjusi jį užsitikrinti (mes bent jau savo istorines “nuo jūros iki jūros“ LDK žemes galime objektyviai įvardinti, kol dar jų galutinai gudų imperialistai sau su visa istorija nepasisavino), nei pati jau turi kažkokią šalies ir tautos ateities vystymosi viziją bei seniai apie tai išdalintus ir galutinai išsemtus pažadus, kad pagal tą viziją ims vykdyti ir atitinkamą nacionalinę strategiją (jei ten dar nacionalinė valstybė išvis kada buvusi).
Gal trumpam palikime nuošalyje tą mūsų brangią (aukštomis vartojimo prekių ir komunalinių paslaugų kainomis bei žemomis realiomis pajamomis ir darbo vietų pasiūlomis su dabar jau daugiau nei 16 į 1 ir dažniausiai tik fiktyvią) neatgaivinamai mirusią respubliką™, persikeldami į kitame Europos pakraštyje esančią saloje paplėkusią britų karalystę, apie kurią jei ne šiame, tai aname tinklaraštyje vis kažką parašau.
Paklausite, aišku, o tai kas ten jau nutiko tokio svarbaus, dėl ko mums čia dėl jų ir savęs reikėtų susirūpinti? Suprask, tegul dar iš ten po Brexit neišsilakstę vištažudžiai ir rūpinasi.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai