Blėnys ir kiti “linkai į linkus“ ©

Iš pradžių prirašiau daug.

Man gi nesunku. Sakoma, neduok pavalgyti, tik duok parašinėti, aha.

IT sprendimų užslėpta reklama VŽ portale – kai plaktuku medvarščio neįkalsi

Lietuviškasis pseudoverslinis tabloidas “Verslo Žinios“ dabar, matomai, jau net nebe honorarus moka (kaip tokia viena jų vabybininkė pareiškusi man, kad ims mano straipsnius dykai, o man už tai bus “garbė ir žinomumas“ – kurio ne tik čia aš ir taip gaunu, ir net naudojimasis FB, kai pastaroji platforma ja naudotis dykai galimybes atiminėja, tapo neaktualia), o tiesiog paprašo susimokėti, jei nori ką nors publikuoti, idant jiems tai atrodo kaip product placement.

Naivu būtų ieškoti ten kokios nors makroekonominės analitikos, net nepaisant to visuotinio bukumo ekonomiką vadinti “verslu“ – jokios analitikos, aišku, seniai tame leidinyje nėra, nes šito gėrio kartais bent jau čia rasite dar ir pramoginiame įvalkale (smagumas tame su sąlyga, kad smegenys neatbukę skaitymui, nes visas “raštingumas“ dabar tėra tik idiograminiai idiotų paveiksliukai).

O kai per savaitę pasaulyje nieko verto mano apžvalgos čia neįvyko, tai ir nuobodžiaujantis žvilgsnis nukrypo bent jau pasmalsauti jūsų palinksminimo dėlei pasižiūrėti, o tai kuo užimtas minėtasis suportalintas (nuo žodžio – paverstas portalu) leidinys, kai kitų propagandinių portalų išvis net atsidarinėti neverta.

Apie Ukrainą – ir mus pačius (5/5): už Kijevą, vyrai! ©

(Pradžia – čia)

---

Ukrainiečiai praeidinėjo ir vis dar praeina lygiai tuos pačius procesus, kaip ir mes – skirtumas tėra tik gerokai įvairesnė etnosų (mentaliteto arba bendrų socialinių instinktų) gausa vienoje bendrinėje tautoje toje didelėje teritorijoje ir tuo pačiu gerokai gausesni nacionaliniai aktyvai (ir sunkioji bei technologinė pramonė ten buvo geriau išvystyta, ir ten žemės yra gerokai derlingesnės bei klimatas palankesnis).

O ir jie išties bandė tą visą savo oligarchinę korupcijos sistemą pas save pakeisti – du maidanai yra irgi apie tai.

Apie Ukrainą – ir mus pačius (4/5): valdžia už bananus ar bananų valstybė? ©

(Pradžia – čia)

---

Šiaip sprendimai visuomenės mastu, apie ką esu rašęs ir anksčiau ne kartą, yra iš esmės du:

• išorinis – tai karas ir šalies okupacija, kuri jėga taip permaltų visą establišmentą pagal atėjūnams parankias visuomenės sistemos normas ir principus, sukuriant naujus socialinius liftus ir atrankos sistemą pagal kitus meritokratinius kriterijus;
• vidinis – tai revoliucija, jei dalis elito susiformavę yra pagal kitus smegenų selekcijos principus ir jiems reikia tą establišmentą patiems jėga permalti vardan “pokyčių po pokyčių“, sukuriant naujus socialinius liftus ir atrankos sistemą pagal kitus meritokratinius kriterijus.

Ir ne, be to prievaizdo “šlubo vokiečio su lazda“ – joks formalus įstojimas į jokias europines sąjungas savaime persiauklėti ar performatuoti sociumą neveikia.

Apie Ukrainą – ir mus pačius (3/5): o dirbs – Puškinas? © [nepolitkorektiškas!]

(Pradžia – čia)

---

Bet tuomet kyla natūralus klausimas ne tik Tomui, jei jau kalbam apie pasikartojančius teritorinius socialinius algoritmus – o tai koks tam yra sprendimas?

Na, be to, kur organizmą per galvą patrumpinama, aišku.

Apie Ukrainą – ir mus pačius (2/5): godumas yra gėris ©

(Pradžia – čia)

---

Tomas tuomet liūdnai konstatavo, kad čia jau tokia “teritorinė algoritminė būsena, ir tu jos nepramuši?“

Bet aš kiek patikslinsiu: išties yra ne teritorinė, bet kultūrinė ir socialinė aplinka, kuri formuoja ten gyvenančių žmonių taip vadinamus socialinius instinktus iki 7-8 metų, o paskui jau – ir jų moralę iki lytinės brandos pradžios, ką aš apie mūsiškių einamąją valdžią tą jau rašiau štai čia (Amoralios valdžios moralinė dilema).

Ir kitokie ukrainiečiai nebūtų jau ukrainiečiais – pamąstykite apie tai minutę.

Apie Ukrainą – ir mus pačius (1/5): visos sesės yra broliai ©

Mielas mano Patreon rėmėjas Tomas iš Airijos, turintis keistą muzikinį skonį ir pomėgį cituoti Senąjį Testamentą, tai ir vėl man pasakys, kad esu nuobodyla – nes o kam jam taip antrąkart iš esmės tą patį skaityti, kai jau asmeninėse žinutėse gavo išsamius atsakymus į šiuos jį sudominančius klausimus?

Bet kadangi aš ir vėl į galą rašydamas jam pats iš savęs pasišaipiau, kad čia taip eilinį kartą savo tinklaraščio vertą straipsnį surašau, tai po to dar ir pagalvojau, kad ir jums, švento Piziaus nedorėliai, šykštintys jei ne abonentinio mokesčio ten, tai bent atsiliepimų prie įrašo čia, išplėsta toji tema gali irgi pasirodyti įdomi, nors ir visiškai ne pagal įprastinį skleidžiamą propagandinį naratyvą apie tą rusėnų tautą, savo tautiniais simboliais pasiėmusią mūsų Abiejų Tautų Respublikai priešiškas švediškos dinastijos vėliavos spalvas bei mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Gediminaičių Stulpus, bizantiškais ornamentais paverstus Trizūbcu.

* * *

Kimerikai kaput?

Šis įrašas iki Evergrande aptarimo čia buvo visumoje parašytas dar 2021-09-26, o šia apimtimi iš anksto publikuotas Patreon 2021-11-13:

---

Tai, kas ne pirmi metai bręsta Ramiojo vandenyno pietryčių Azijos dalyje, mažai kam čia rūpi.

Nekalbant net apie mūsų durnačioku paskiepytą glušiuką URMe, kuris ir į valstybės tarnybą pateko anaiptol ne dėl savo kokių nors analitinių ar administracinių gabumų, o privačiam verslui išvis nebetinka (sakoma, kad jau ant vaikų gamta ilsisi, tai šiuo atveju – ne tik į pensiją išėjo, bet dar ir keršija), ir apie ką pašaipiai atsiliepė net jo uošvis, dukrelės godžiomis rankutėmis nusavinęs šiai “jaunai ir remtinai šeimai“ (citata) sklypą sostinėje už euriuką, kurį toji įkeitė “estams“ už 8 milijonus, gaudama paskolą už 12 milijonų.

Nes – o kodėl ir ne?

Jei viskas logiška, arba kaip sakoma, vsio zakonno, nors mano patirtis su VMI buhalterijos praktiniame taikyme versle sako priešingai – kas taip pat reiškia, kad trūksta man “gabumų“ prasisukti per tai, kas klaidingai čia iš inercijos vis dar vadinama valstybe (uošvis, berods, dar vadovavo ir tai skandalingai, neva, žemės ūkio “valstybinei“ agentūrai, kur atlyginimai viršijo prezidentinę algelę tris ar keturis kartus?).

Daugiau nuopelnų iš titulinio anūko nėra, išskyrus pradėtą dar vieną šaltąjį karą, tik šįkart su kažkokia, pamanykite, ki-ki-ki, anot jo senelio juokučio, Kinija.

* * *

Amoralios valdžios moralinė dilema

Sakykite, o kuriais metais jums buvo 10 metų?

Ne, palaukite, ne taip dabar paklausiau.

Faktiškai šis įrašas buvo parengtas kaip tik prieš mėnesį (draugai privačiuose susirašinėjimuose per žinutininkus jau prisijuokė dėl mano šitų “horoskopų“), bet aš dabar matau gal netgi labiau dera šį įrašą vis tik publikuoti Visų Šventųjų (sic!) proga, ir kaip tik simboliškai šiai mirusiai respublikai™ – Vėlinių išvakarėse.

Tad iškart dabar imame ir taip perkratome einamąją nuo 2020-ųjų gruodžio 11 dienos šiuo metu Lietuvos Respublikos 18-tąją vyriausybę (pagal jos ministerijų abėcėlinę tvarką), kuomet gi jiems ir joms buvo 10 metų amžiaus plius-minus 3:

Pilnaties amazonės – už maXimalų prasilakimą!

Ketvirtadienį Lietuvoje stojo pilnatis.

Vakarop apie viską (po laiko ir už jus) pagalvojusioje™ ofisiniai čingačgukai (žr. vok.) prisilakė tiek, kad su boltais teko daugumą išvežioti, tačiau vis tiek jie nebuvo jau kitąryt dar fiziškai įgalūs sugrįžti į darbą, todėl ilgasis savaitgalis stojo anksčiau laiko. Nebepaeinantiems ir trūkusiems po stalais jų sugėrovams dabar jau reikėjo buvusiosios, nes išėjusios vietoje meilės ieškoti naujų gyvenimo iššūkių, meidės humanitarinės pagalbos iš jos vadovaujamo vietinio Raudonojo Kryžiaus.

Nes ir vėl (sic!) vokiečių konkurentas suteikė priežastį prisišvęsti iki žemės ir kolegių užpakalių graibymo.