You are currently browsing the tag archive for the ‘kainodara’ tag.
Brangioje [maisto ir pragyvenimo kainomis] tėvynėje Lietuvoje jau pagaliau įsiveisusioje pagal nuopelnus pažadėtoje gerovės valstybėje mūsų tautiečiai pradėjo taip gerai gyventi tarsi Švedijoje, kad net švedpalaikių bankiniai propagandistai netikėtai nušoko nuo palaimingojo jiems pabarstyto takelio iš baltų miltelių ir ėmė pypauti, kad gal tiems prekybiniams tinklams būtų metas apsiriboti patiems (sic!) savo antkainius, nes tie naujieji varguoliai nebeturi iš ko ir kam sutaupyti.
Be abejo, pas mus gi laisva rinka, tiesa?
O kad jau prakalbau pirmoje dalyje apie struktūrą kylančių kainų kainodaroje, atsiprašant už tautologiją, tai irgi skaitėte ankstesnį mano įrašą, kur taip pat ant penkių pirštų paaiškinau apie verslo sąnaudų struktūrą.
Ir pagal tai – galima pasvarstyti, ar ne tik makroekonominiu, bet ir mikroekonominiu požiūriu galima kažką įtakoti ir pakeisti teigiama linkme.
Įrašas su tinklalaide PODCAST S02E33 buvo publikuotas 2021-06-14 Patreon paskyroje:
Žinia, kad Rūpintojėlio šalyje nuolat dėl saulės ir lietaus vis verkiantys europašalpiniai mūsų ūkininkai bei palangiškiai rentininkai ir kurortiniai prekeiviai turi dar savo kompanijoje, kuri niewielka, ale bardzo przyjemna, sau tokius pačius etatinius raudotojus, nepriklausomai nei nuo oro, nei nuo ekonomikos ciklo – ar ta ekonomika kyla, ar smunka ir stagnuoja, bet tie vargšiukai darbdaviai vis verkia ir verkia, kad neranda sau darbuotojų.
Nes tiems reikia juk algas mokėti – paverkime ir dėl to. O va darbdaviai yra tokie kilnūs ir geranoriški, mat tiems juk darbo duoda – nors gal pagaliau pradėtų samdyti jų verslo užduotims atlikti, tai mažiau tektų po to verkti.
Lietuvoje kalafiorgeitas įvyko. Tikras kalafiorlyksas. Gi kalafiorai pabrango, ir netgi labai.
Tema apie dvi kainų strategijas, skaičiuojant nuo pasiūlos (tą daugmaž visi supranta: prie savikainos pridedi savo antkainį ir parduodi; arba ne) arba nuo paklausos (kada reikia palįsti po kliento nustatoma jo pirkimo kaina), sukėlė, kaip matau, ne tik susidomėjimą, bet ir klausimą dėl pastarosios skaičiavimo – nesuprasta, kaip ten tas Petras tam Antanui suskaičiavo.
Kęstutis, antai, netgi bemaž pripažįsta, kad esąs maniakas, nes niekaip neatstoja, neva, aš ne taip suskaičiavau. Nuraminsiu – ne gal, o iš tiesų jis maniakas.
Paprastai apie pardavimus kaip verslą pašaipiai “kupi-prodaj“ (iš rus. pirk-parduok) atsiliepia tie, kurie ir savęs kaip darbuotojo nesugeba geriau parduoti ir tenkinasi žemiau vidutinės rinkoje mokamos algos jo profesijai. Nes, anot tokių šmaiktašiknių, gi proto didelio nereikia, kad parduotum brangiau, nei pirkai – tiesiog užsidėk savo 100 proc. (ar du šimtus, ką jau čia…) antkainį ir turtėk be didesnių pastangų ar sąžinės graužaties.
Bet mes šįkart susirinkom ne šaipytis ir net ne aiškintis, kodėl tie šmaikštuoliai nusišneka. Aš verčiau pasidalinsiu dvejomis skirtingomis kainos nustatymo strategijomis, jei esate perpardavėjas, didmenininkas arba tarpininkas (na, grubiai tariant, tas perku-parduodu komersantas, nes ne kiekvienas tarpininkas yra didmenininku, bet tema ne apie tai).
Tiesiog iš to, ką šiek tiek išmanau, tad svajojantiems ar pradedantiems verslą patarimai pravers, nes šių strategijų niekur universitetuose taip paprastai nemoko, kaip ir pavadinimus pagal jų principus daviau aš (čia ne kad giriuosi, o kad dėl šaltinių nepriekabiautų labiau akademinio stiliaus tekstų mano tinklaraštyje norintys).
Publikuota įmonės paskyroje Facebook
Anądien atkreipiau dėmesį, kad paprastai iš aukšto į komerciją žiūri tie, kurie joje nieko nesupranta. Ar tiksliau, jiems taip atrodo, kad nėra ten nieko sudėtingo: perku-parduodu, pelną-investuoju, ikrus-ėdu.
Paprastai jie dar entuziastingai daro bangą prie socialinės verslo misijos ir darbdavių dekalogų [kaip prof. Boguslavas Gruževskis], o viskas jiems susiveda į reikalavimus oraus pragyvenimo ir kuo legvesnio ir trumpesnio darbo, o ne tų pačių ikrų, kuriuos gi taip lengva užsidirbti, valgymą. Dar tinka filosofiškai [kaip dr Leonidas Donskis] rąžyti putnias rankeles, dejuojant dėl matematikos egzamino, nes komercijai, suprask, ir aritmetikos ant pirštų pakanka.
Bet aš ne apie tai. Skaityti pilną įrašą »
Pogrindinio naujienų senienų savaitraščio “The Olds“ korespondentas Nemiras Pumpuraitis kalbino prezervatyvus importuojančios bendrovės komercijos direktorių apie sargių kainos kilimo priežastis.
– Per pastaruosius metus mūsų redakcija gavo ne vieną tokį pasipiktinimo kupiną ir mūsų paguodos prašantį laišką, prasidedantį žodžiais “nu aš (cenzūruota)ėju, gerbiamoji redakcija, bet kad gand(pakeista) sargiai taip brangtų, tai eina na(cenzūruota)!“. Tad tikrai ne vienas skaitytojas pastebėjo, kad sargiai staiga pabrango vos ne dukart prieš bemaž dvejus metus. Kaip jūs pakomentuotumėte šitą faktą?
skaityti interviu
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai