You are currently browsing the tag archive for the ‘kalbainiai’ tag.
Ass manau, kad jau pribrendo reikalas padaryti lietuviuu rassybos reformaa. Nes ne vien apstu buduliuu, kurie rasso de facto be diakritiniuu zzenkluu. Tokiu buduliu buvo ir buvees Vilniaus meras Zuokas, kada tvyrscciojo iss TV studijos savo iPad, atsiprassees, matai, kad jo divaisas yra ssveplas ir neturi lietuvybehs.)
Sakote, jau pradėjau perdėti (kirtis and E, ne Ė, ša, husarai!) antraštėmis kaip mūsų spauda įpratusi pritraukinėti paikus skaitytojus?
Na, baikit, argi aš tokius pigius triukus naudočiau?
Nespėjo dar euras įsitvirtinti Lietuvoje, o jau, žiū, VLKK glušpetriai atskuba su savo tradiciniais “tautiniais“ blėnimis reguliuoti mums kalbos ir rašybos, tarsi būtume dviejų vingių čeburaškos (© Andrius Užkalnis).
Ir glušpetriai (kuriuos net bažnyčioje muša, nepaisant to, kad Petras yra Dangaus zakristijonas) – vienintelė, berods, nekatroji giminė lietuvių kalboje, kuri nesibaigia -a, nes Petrė – toks ir moteriškas vardas, itin pritinkantis tai perdžiūvusiai nutrijai machieriniu nutysusiu megztuku, apsigobusiai grindų skuduro spalvos vilnoniu šaliu ir beslepiančiai savo pavandenijusias akutes už praeito tūkstantmečio akinių, tarsi iš Eldaro Riazanovo “kultinių“ kinofilmų apie senmerges-aktyvistes iš partinio aktyvo, visada stropiai suprotokoluojančias susirinkimuose pasisakymus ir pasvarstymus (bet aš nuklystu, kas labai netoli bus jau iki rašliavų kokios Žemaitės, palaidotos Suvalkijoje – true story, Kapsuky akurat priešais pedagoškę, kur buvo ruskių patrankos ant postamentų, jei ką, tai tiek tos Pride of Žmudzia for 1 Litas).
Naujausi komentarai