You are currently browsing the tag archive for the ‘karyba’ tag.
Užbaigiant pirmoje ir antroje dalyse paminėtą temą, tai tas užsitęsęs karas Ukrainoje realiai jau visiems pasaulyje atsibodęs ir nueina į antrą planą, taip dirbtinai dėmesio centre palaikomas tik Europoje ir ypač pas mus – ir ypač isteriškai ten, kur ypač daug vidinių ekonominių ir socialinių problemų šalyje.
Juolab, kad ir denacifikavimu Vokietijoje užsiiminėjęs JAV seržantas Henry Kissinger bandęs paaiškinti savo establišmento aktyvistams, kad niekas prie smunkančios ekonomikos nekariauja! Biskutuką, mažum, tę da i lukterėkite, kap JAV atsispirs nuo dugno ir vėl ims atsigauti, o jau tada – kaaaaaaip!…
Apie šias šventinio laikotarpio baigiamąsias dieneles toks evangelistas Matas pirmame amžiuje dar ano tūkstantmečio rašęs, kad:
Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų ir klausinėjo: “Kur yra gimęs žydų karalius? Mes matėme Jo žvaigždę Rytuose ir atvykome pagarbinti Jį”. Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė.
Pribūrė ne tik sunerimusiam Erodui su jo visa sunerimusia Jeruzale tie trys gerokai vėliau iš mohelių karaliais pervadinti šarlatanai apie Mesijo atėjimą, taip po savęs Beatlėjuje palikę fizinį Jėzaus egistavimo šioje Žemėje įrodymą, nes tas jų atneštas dovanomis Juozapo ir Marijos šeimai auksas, mira ir smilkalai, lyginant su dvasinėmis vertybėmis, juk yra laike praeinantys ir gana greitai susinaudojantys dalykai, kas yra gana paradoksalu ir labai ironiška bar mitzvah atliekų atveju, aišku.
Suprasti – nereiškia pateisinti.
* * *
Šis įrašas visumoje jau buvo parengtas publikavimui prieš daugiau nei pusmetį mano Patreon paskyroje išskirtiniams abonentams, kuriuos ir stalius ant pirštų ten susiskaičiuotų, dar tą pačią pirmąją karo Ukrainoje dieną 2022-02-24, kuomet rašinėti realiu laiku žinutėmis paskiriems pašnekovams man pasidarė per dideliu apkrovimu, nors ištraukas pakelui vienam ar kitam esu jau permetęs.
Šiandien, kai mano uošvės gimtadienis šitai rašau ir publikuoju savo paskyroje Patreon, tas nepaskelbtas karas Ukrainoje jau vyksta 35-tą dieną, bet net kai skaitysite šį įrašą tinklaraštyje, tai šitas karinis konfliktas, matyt, vyks ir toliau jau 40-tą dieną – tačiau vis tiek karo nei viena pusė kitai pusei taip ir nebus vis dar paskelbusi.
Iš pradžių mane šitas Ukrainos delsimas tą Rusijos “spec.operaciją“ įvardinti karu pagal visas JTO procedūras ir tarptautines konvencijas išties stebino – aš dar suprasčiau tą Ukrainos valdžios pasimetimą pirmomis invazijos dienomis, tačiau juk tikrai neišlėkė tarsi akis išdegę URM ministeris su savo vykdančiaisiais pareigūnais į frontą skubiai atsišaudyti, nes net simboliškam ir visiškai teisiškai beprasmiam (neišspręsti teritoriniai ginčai!) prašymui priimti Ukrainą kandidate į ES to laiko kažkaip surado (kurio “nesuradę“ nuo Euromaidano laikų)?
Ne? O tai ko iki šiol tą karą pagaliau paskelbti Rusijai Ukraina delsia?
Dar mažai žuvusių, per mažai sugriovimų ir atimtos teritorijos, kurioje nebėra Ukrainos įstatymų?
* * * Skaityti pilną įrašą »
Išformuokite šaulius.
Nepaisant net to fakto, kad aš pats pažįstu išties kovinių ir pasirengusių, ne tik gana greitai po šūvių į patį išsigaruosiančiu patriotiniu pasiryžimu, bet pačių susipirkta karo veiksmams reikalinga įranga, ginti tėvynę šaulių, kurie karo metu, matyt, neblogai iškart papildys po KASP jau antriniu rezervu mūsų kariuomenę, arba, nespėjus, tai pereis savarankiškai kariauti diversantais priešo užnugaryje (t.y. partizanauti).
Ir vis tik dabar, vykstant karui Ukrainoje, aš sakau – išformuokite šaulius.
Nes tokia dabartine forma ši organizacija jau nebeturi jokios ne tik moralinės teisės klaidinti visuomenę ir dar švaistyti mūsų visų pinigus.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Dar pačią pirmą karo Ukrainoje dieną aš pradėjau rašyti, kaip visa tai vertinu, ir po daugiau nei 7000 žodžių supratau, kad nebeturiu tam žodžių, kaip visa tai pakomentuoti…
Galima, aišku, iš ukrainiečių skausmo ir mirčių sau nuolatinį dėmesį susikurti – tarsi visi tie mūsų dėmesio ištroškę narciziukai mirusiais vaikučių veidukais, apsimetantys “ekspertukais“, kurie net taikos metu apgailėtinai (!) išsisuko nuo tarnybos savo kariuomenėje, dabar pezantys keliais frontais kaip veteranai pliurpalogijos generolai, dar vakar įsivaizdinę virusologais, epidemiologais, politologais, sociologais ir ekonomistais, nors jokios kvalifikacijos nei vienoje srityje realiai neturi.
Ketinau JAV ir sąjungininkų, tame tarpe ir mūsų, tą epišką, nors ir ne pirmą istorijoje, sprukimą iš Afganistano 9/11 proga pakomentuoti kaip tik ironiškai rugsėjo 1-mai, prisimenant, kaip ir sovietai išsinešdino iš mūsų teritorijos net anksčiau, nei apleido jų okupuotą Rytų Vokietiją (aha, “galėtumėt pakartoti“, jei galėtumėt – tik tą pasitraukti tegalite pakartoti, ir daugiau, bet ačiū, šiuose kraštuose nebesivalkioti, ir taip nuo žodžio išvis jo abiem prasmėm).
Bet pagalvojau, kad kai jau visi sofos ekspertai A-stano klausimu išsipurslos ir visiems jų besiklausantiems lemingams trumpos atminties dėmesio sutelkimas nukryps į kitus dalykus, tai, toms informacinėms drumzlėms nusėdus, jau ir mano išmanūs skaitytojai ramiai galės čia pasiskaityti, pasiėmę espresso puodelį smagumui pastiprinti (keistai aš čia užrašiau cognac, sutinku).
Juolab, kad tame viešumą užpildžiusios isterijos ir propagandos karių teiginiuose buvo, mano galva, labai daug mitų ir legendų, kurie turėjo vienaip ar kitaip sustiprinti jų pareiškimus, nors akivaizdžiai nelaikė vandens. Ne pirmas gi kartas.
Tai ir ne pirmas kartas, kada kviečiu pažiūrėti kitu kampu, o šįkart – jau į Afganistaną.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Nors metų pasikeitimas yra tik kalendorinis formalumas, kuriam tik smagūs girtuoklėliai suteikia šventinę prasmę, nes dar tūlas romėnas metus skaičiavo nuo kovo 1 dienos, kadangi pagal logiką jie ir prasideda nuo kalendorinio pavasario, o ne vidury žiemos per Švč. Mergelės Marijos gimtadienį, bet metų pradžia, matau, suteikė svarbių įvykių, kurio vieno ir šis tinklaraštis negalėjo praleisti nepakomentavęs, todėl įsiterpiu į savo horoskopus (trečioji ir ketvirtoji dalys apie Lietuvą – jau pirmadienį ir ketvirtadienį atitinkamai!).
Ačiūdie ir POTUS Doncei (nepainioti judviejų, nors iš esmės šiuo atveju tapatu), bet šįkart JAV ilgai nesiterliojo ir nepradelsė kaip dėl Osamos “Direktoriaus“ bin Ladeno su jo Al Queda, ir iranėnas Qasem Soleimani, vadovavęs paramilitarinei Quds, susitiko su savo 76 nekaltais rekrūtais pas Alahą, kurie ten jam dabar galės atlikti visas tinkamas džigi-džigi-tų rojaus apeigas. Skaityti pilną įrašą »
Drybsau tingiai kaip katukas aną vakarą pas draugę ant sofos po to, kai jau raudonu (!) vynu suliejau jos baltus (!) kailinius užtiesalus, ir spoksau į kabelinės televizijos transliuojamus nubukėjimo (kuo aš su likusiu bordeaux kiekiu ir užimtas, praskalbtam kailiui, turiu omeny ne savo, o užtiesalo, džiūstant vonioje) serijalus.
It’s a Sony! – kažkur pasąmonės gelmėse man atsišaukia iki sąmonės pusrutulių vėpsomo kanalo pavadinimas su įkaltu per reklamas kokybišku (sic!) prekiniu ženklu.
Kanalas tai Sony, filmas anglų gamybos, nors ir pagal rusų grafo romaną “Karas ir taika“, bet kažkodėl manyje pažadinamas anglų kalbos mokytojas:
– Kodėl aš šitą brexitinių glušių už jų mokesčių mokėtojų pinigus BBC suklijuotą muilo operą, teatleidžia man grafas Storulis, dabar turiu žiūrėti rusiškai?!
Jums leidus, gerbiamieji mano skaitytojai, aš šį įrašą atgalinsiu į tą dieną, kada jam derėtų būti pagal tikrą datą.
Nors valdžia sau irgi šventę pasidarė diena vėliau, nei toji data išties nutiko prieš 100 metų.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai