You are currently browsing the tag archive for the ‘krašto apsauga’ tag.
Drybsau tingiai kaip katukas aną vakarą pas draugę ant sofos po to, kai jau raudonu (!) vynu suliejau jos baltus (!) kailinius užtiesalus, ir spoksau į kabelinės televizijos transliuojamus nubukėjimo (kuo aš su likusiu bordeaux kiekiu ir užimtas, praskalbtam kailiui, turiu omeny ne savo, o užtiesalo, džiūstant vonioje) serijalus.
It’s a Sony! – kažkur pasąmonės gelmėse man atsišaukia iki sąmonės pusrutulių vėpsomo kanalo pavadinimas su įkaltu per reklamas kokybišku (sic!) prekiniu ženklu.
Kanalas tai Sony, filmas anglų gamybos, nors ir pagal rusų grafo romaną “Karas ir taika“, bet kažkodėl manyje pažadinamas anglų kalbos mokytojas:
– Kodėl aš šitą brexitinių glušių už jų mokesčių mokėtojų pinigus BBC suklijuotą muilo operą, teatleidžia man grafas Storulis, dabar turiu žiūrėti rusiškai?!
Ramūno Karabaso-Barabaso lėlių teatras su Buratinu Sauliumi, lenciūginiu (bulg.) Artemonu Veryga, mėlynaplauke (kai žilus jos paprastai taip pasidažo) Malvina Širinskiene, liūdno vaizdo Seimo Pjero Pranskiečiu. Už Arlekiną ten Gražulis ar Skardžius dabar, nepamenu?
Pridėjus opozicinius katiną Bazilijų Palucką su lapiuke Alisa Anūkėliu, tai tik į Kvailių lauką jiems pinigų sodinti traukti – taip ūkiškai, užkasant žemelėje, hipsteriniam targetui tai vardinant kaip plyno lauko arba startuolių investicijas atitinkamai.
Apsižiūrėjau, kad čia nerašiau jau pusmetį, ir dar būčiau toliau nieko nerašęs, jei ne FB mano užblokuotos visokios raimondėlės (sako, kad nesikeikčiau, nors lenkiško italų kilmės “su išlinkimais“ žodžio lietuviškas atitikmuo kekšė skamba kaip pupa-uoga, tai va ir kalbėsiu eufemizmais čia jūsų padorioje kompanijoje dabar), kurios randa sau laiko patyliukais sekti mano įrašus kita susikurta paskyra, o po to lėkti FB administracijai stuksenti, kad aš publikuoju kažką pornografiško.
Štai anąkart buvo Youtube klipas su jachta bangose (kas pasakė, kad tai nėra sexy?!), o šįkart ir 4 minučių netruko, kuomet A. Tarkovskis Joninių proga pasirodė nepriimtinas dorai (o, ne ū) kataliko sielai, kas yra ironiška, nes sveikinime buvo palinkėjimas atšvęsti pagoniškai lakant ir krušantis, ir kad laimintų Pizius (Naisių romuvos dievas toks – čia kaip Šventoji Dvasia, kuri nekaltas mergeles apvaisina, jei nežinote apie pagonybę iš bendro išsilavinimo, ir ne, čia ne apie Seimo narį vis dar Petrą).
Kuomet NATO pajėgumų atkūrimas po truputį sugrįžta į Europą, o į Lietuvą sausio gale irgi atvyksta vokietukai kaip NATO pagalbinis, nors ir simbolinis, “kontingentas“, nuo ES iki Lietuvos atsklinda irgi visokios įdomios idėjos, kaip antai vėl atnaujinta diskusija dėl ES kariuomenės būtinumo.
Kaip ES federalistas, tai aš būčiau už. Klausimas tik, ar tie, kurie siūlo, panašiai įsivaizduoja tos ES kariuomenės reikalingumą kaip ir aš?
Praeitą slunkių kadenciją rašiau, kad LSD pašlemėkams derėtų įsiklausyti į savo idėjinio vado Lenino patarimus imti paštą, telegrafą ir telefoną, pritaikius šiuolaikiškai ir sutelkus dėmesį į komunikaciją socialiniuose tinkluose. Aišku, vietoje to mes gavome tokias kvankas kaip Atvėsaitė, o Prietaiso komunikacija dėl nesusišnekėjimo net jam pačiam su savimi prikūrė daug lūlzų ir veiklos Trolibanui.
Tačiau latifundininkas Karabasas ne toks kvailas, o ir planų turi realiai paskaičiuotų ir apmąstytų – jau po rinkimų vien mano paskyrą paliko netikėtai per vieną naktį virš 100 sekėjų. Ir ne tik vien mano – taip nutiko ne vienam dešinės krypties apžvalgininkui, ir panašu, kad valstiečiai nebuvo tokie žali, kai komunikacijai pasirengė, ir po pasiekto rezultato tiesiog paskyros iš PR agentūros nebebuvo finansuojamos.
Žinot, gal jau galit paskelbti karą Rusijai? Nes kiek laiko trunka šitas apšiktos virvelės tąsymas realios ruskių karo grėsmės fone – dveji ar treji metai?
Ne taip etatinis “rusai puola“, bet realus atsitokėjimas, kad gali, žinai, ir užpulti, ir gali tekti gintis, ir be šitų juokelių “chi-chi, su kuo kariausim“ ar debiliško “o kas mus puls“ – va jau ukrainiečiai prisikikeno ir su kaimynu prisidraugavo: Krymo nebeturi (ir nebeatgaus – laikas praleistas, politinės valios neberasta, rusai savo užgrobimą įteisina ir pateisina Vakarų akyse), o Rytų Ukrainoje vis dar nesibaigiantis nepaskelbtas karas be prošvaisčių jį laimėti prieš “nekariaujantį“ rusų okupantą – nes ruskis apsitries, bet nepasiduos (bent jau taip dievagojasi, o vos nafta pabrangsta ar kokiam Vakarų lyderiui užsitrumpina nuo sankcijų – taip ir metami nauji ištekliai dusinti jų “brolius“ ukrainiečius).
Tai kad jau artėja rinkimai, tai krašto apsaugai bendrai tame fone turėtų būti skiriamas pirmaeilis dėmesys.
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai