You are currently browsing the tag archive for the ‘lietuva’ tag.

Šiandien yra paskutinė savaitė, kuomet Jungtinė Karalystė dar yra formaliai Europos Sąjungos nare – jau penktadienį bus ir paskutinė diena, ir savaitgalį britai turėtų pabusti “atgavusiais kontrolę ir laisvais nuo Ketvirtojo Reicho“.

Apie Brexit rašiau anksčiau, ir per šį laikotarpį, kol mano (?) šita miela glušių karalystė™ vis derėjosi ir persiderėjo su ES, kad nuo bandymų suprasti britų reikalavimus ir pageidavimus jau Europos Komisijos Prezidentas Jean-Claude Juncker prasilakė, o vis tiek JK Parlamentas tik susitarimus atmetinėjo, kas praimės Kvankos būdavo, atrodytų, suderama, nelabai kas išties ir tepasikeitė, ir šalis iki šiol yra suskaldyta, kai separatistai nepatenkinti, kad jų paklaikusios vaizduotės pagimdyti vaivorykštiniai vienaragiai nelaigo po žalias senutės Anglijos pieveles, o proeuropietiškieji jų oponentai jau ir galutinai pavargo glušiams įrodinėti šių sprendimo ne tik žalingas ir akis jau badančias pasekmes, norėdami pagaliau ir patys šį farsą užbaigti kuo greičiau. Skaityti pilną įrašą »

Reklama

Apsidairiau, kokios temos einamuoju momentu artimiausios, ir kadangi Jehovos liudininkais dabar kandidatų patikėtiniai slankioja po daugiabučius su savo religinėmis skrajutėmis, ragindami užrašyti sielą balsą šėtonui jų patronui bei šio vardo koalicijai, tai, manyčiau, ši tema prašosi įvertinimo.

Kuris išties labai glaustai buvo išdėstytas šeštadienį mano paskyroje Facebook:

Savivaldos rinkimuose kandidatams turi būti iš esmės tik vienas klausimas: kaip iš rajono padarysite LEZ.

Jei jau “nepasidaro“ – uždarom tą savivaldybę, nes administruoti dotacijas, pensijas ir pašalpas užtenka tik sekretorių.

Nuff said.

* * *

Ir tuo išties būtų galima užbaigti, paprašant jūsų tik pasidalinti savo pinigais su mano PayPal paskyra čia. Skaityti pilną įrašą »

Ketvirtoji dalis buvo daugiau skirta tam, kas Lietuvą išties valdo ir ją kruša įvairiomis pozomis bei progomis (o šiemet progų dar bus daugiau – nerenkame tik Seimo, iš kurio ir pareina visa sodomija šiuo metu, tai apturėsime kone pilną Kamasutrą), tačiau jūs paklausite, o tai kas jums iš viso to – bent jau be žinių, nuo kurių darosi, kaip poetas sakė, liūdniau ir liūdniau (aišku, jei jūs esate kokios naisijos dvarponis, tai tik linksmiau ir linksmiau)?

Tai gal jūs papeipalinate, kad man taip liūdna nebūtų, o aš jums dėkoju – ir jums irgi pasidaro linksmiau.

Tada jau paskaitome, ką aš siūliau dar 2017 metų pradžioje kaip bendrus patarimus apokaliptiniam variantui – nedaug ir tepasikeitę, tiesą sakant.

* * * Skaityti pilną įrašą »

Viskas, kas turėtų ar galėtų įvykti JK (pirmoji dalis čia), JAV (antroji dalis čia) bei ES (trečioji dalis čia), vienaip ar kitaip įtakos ir Lietuvos situaciją šalies politikoje bei ekonomikoje.

Tai pradžioje jūs papeipalinate, aš jums dėkoju, o po to žiūrime, kokią kiaulystę (ar lašinukų), kad jau tokie metai, gali atnešti 2019-ieji Lietuvai, nes argi jums įdomu visi tie užjūriai?

* * *  Skaityti pilną įrašą »

Pirma dalis yra čia (spausti), o antra dalis čia (spausti), tačiau ši gali būti ir trečioji (arba ketvirtoji ar penktoji, kalbant apie nusipiginusius lietuvius, kurie gal ir nėra tiek pigūs vietiniam verslui), ir išvis atskira tema.

Išties ją ir pradėjau pirmiau anų dviejų, tačiau išsirutuliojo jos užbaigimas po anų dviejų, tai skaitykite kaip trečiąją, ir ne paskutiniąją dar, deja.

* * * Skaityti pilną įrašą »

Aš vis daugiau apie politiką, ar, geriausiu atveju, apie Lietuvoje (nebe)egzistuojančią politekonomiją (čia kai SSRS uždraudė genetiką, tai iškart taip ir sumažėjo genetinių apsigimimų, aha), bei, kartais, nors dabar ir mažiau, apie glušių karalystės™ Britanijos salose Brexit sąlygotas nesąmones. Beje, rašiau, kad britų pakraštys Europoje čia varžosi su mano mielos tėvynės kvailybėmis, tai kitąkart išties įdomu vesti palyginimus esant čia apie ten ir atvirkščiai.

Vis tik šįkart mano klausimas yra bendrai apie Lietuvą globaliu mastu – o kokia mūsų, kaip lietuvių ir šalies, vieta pasaulinėje ekonomikoje? Kas mes tokie toje pasaulinėje rinkoje?

Skaityti pilną įrašą »

Šiandien ir aš esu KGBistas, prisipažįstu.

Jei paklaustumėte lietuvių, koks geriausias visų laikų mūsų aktorius, tai bemaž be konkurencijos būtų paminėtas Donatas Banionis. Ir jei infokaro metu reikėtų apdergti dar vieną lietuvių nacionalinį pasididžiavimą (žydšaudžiai, banditai-partizanai, alkoholikų ir savižudžių tauta, vagių parlamentas ir vyriausybė – tik vardink!), tai Donatas Banionis tam tinka kaip niekas kitas, ir vien todėl, kad jau miręs, ir jo dabar nepriversi teisintis, kaip ten ta jo pavardė ranka prirašyta prie sąrašo KGB informatorių.

Skaityti pilną įrašą »

Visada žavėjausi profesoriumi Vytautu “Tata“ Landsbergiu – dėl jo gebėjimo vesti tautą į kovą dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

Tiesa, jam kartu su Adolfu “Vanagu“ Ramanausku abiems toli iki tikro Lietuvos Didvyrio™, su ginklu gynusio tėvynę nuo okupantų, Gedimino “Melagėlio“ Kirkilo, bet čia juk kita tema.

Nes tema čia gi bus apie patriotizmą. Ir kai pastarasis apsimelavęs bei apsivogęs šunsnukis patriotizmo kažkaip neprideda, tai tenka va jau ir pirmąjam dėti taip kalbos apie dergimą ir visokias bjaurastis, tarsi šiojo būtų maža. Ir dėti belieka tik patriotiškos kalbos, nes nei sprendimų, kaip tą keisti, nei netgi įsitikinimo, kad tą išvis dar galima pakeisti. Tada belieka apeliuoti į sąmoningumą vardan bendrojo gėrio, bent jau užčiaupiant nepatenkintųjų koseres, ir ačiūdie, kad ne jėga.

Profesoriaus tekstas lakoniškas, glaustas ir labai imlus (vos 172 žodis!) – kas yra dar vienas žavingas jo, kaip politinio lyderio iki grabo lentos, kad ir kokį titulą ten bandytų vieni tarsi memorialinę lentą prie žmogaus-paminklo prisriegti, o kiti trūks-plyš atšriubuoti su atsišriubavusiais savo pamėkliškų protelių varžtukais, būdo bruožas.

Leisiu sau cituoti iš Lietuvos Žinių ir tą jo tekstą dekonstruoti kuo trumpiau, ir gal jums kada gyvenime tie principai pravers (motyvuojant chebrą eiti kitai chebrai malkų pakrauti ar per rinkimus tautai nacionalines idėjas stumiant, ką aš žinau, kokie blėnys jums į galvą šaus?):

Skaityti pilną įrašą »

Ką aš galvoju apie visą šitą susimovusios pyarščikės Rūtos Vanagaitės sukeltą šurmulį, kuomet nusprendė savo vištos galvos paskvilių rinkinį pareklamuoti skandalu, šmeiždama didvyrį jį nukankinusio budelio melu, po kurio leidykla natūraliai išmetė iš prekybos netekusią paklausos prekę, tai geriausiai iliustruoja šis paveiksliukas: Skaityti pilną įrašą »

Ruduo ateina tėviškės miškais ir kloniais, ir niaukiasi dangus virš derliumi beatsikračiusių laukų. Ne ką kitaip jau ir Lietuvos politiniame kraštovaizdyje, nors medžiai dar vis džiugina savo spalvomis. Beveik poetiškai gavosi, matau.

Ir nors dar matau, kad jums, kaip ir visai Europai, darosi nebeįdomi nuošalėn save įsistūmusi mano šita Brexit glušių karalystė, apie kurią vis dar parašau savo LondoNews rubrikoje, tai pagalvojau, kad bent jau apie lietuviškas partijas derėtų pasidalinti kažkokiu apibendrinimu 2017 metams artėjant į pabaigą – net jei šis įrašas savo paskirtimi daugiau turės vėliau tik istorinės retrospektyvios reikšmės man pačiam, kaip ten pas jus viskas vyko ir nutiko, juolab, kad jums iš vidaus lietuviška demokratija gal jaučiama kitaip, nei man ji matosi iš šalies (vis dar turiu LR piliečio pasą, tad turiu ir teisę reikšti savo nuomonę apie Lietuvos politinę sistemą ir reiškinius ne mažesnę už tų, kurie mielai tą pasą atimtų ne tik iš kriaučiaus Juozuko, bet ir manęs, sakydami: “išvažiavai ir neturi teisės ką nors apie tai sakyti mums!“ – citatos pabaiga).

Partijos yra svarbi sudedamoji demokratijos dalis, ir nuo to, kaip jos funkcionuoja, labai priklauso pačios respublikos, kaip atstovaujamos demokratijos, gyvybingumas. Tad lankstykime penkerius (jei ne staliai) savo pirštus, skaičiuodami rudeninius viščiukus pagal jų garsiausią cypsėjimą:

* * * Skaityti pilną įrašą »

English, motherfucker, do you speak it?! – ši kultinė frazė iš Quentin Tarantino filmo Pulp Fiction geriausiai apibūdina ES šalių ministrų reakciją (net estų vicepremjero įskaitant – estų, Karlai, ir net vice-premjero!) į praimės Kvankos kalbą Florencijoje tuščiai salei (neįžeidžiant tų furšeto dalyvių kaip tuštučių, kurie ten suėjo paknapsėti ir skystai paploti iki bus prileisti prie nahaliavnų sendvičių ir claret), nes ten nebuvo nei vieno Europos Komisijos nario ir nieko iš ES atsakingų pareigūnų, kurie būtų galėję bent repliką numesti jos suveltų minčių kratiniui.

Niekas ES (nei EK, nei ET, nei EP) taip realiai ir nesuprato, ką ji angliškai pavapsėjo, o EŽT ir taip nepasakė, ką galvoja, kadangi tai yra gerai išauklėti triušiai, anot Mikės Pūkuotuko.

Skaityti pilną įrašą »

Buka tauta – kažkada imliai savo tautiečius įvertino dr Aušra Maldeikienė, dar sakydama, kad visa tokios tautos išmintis pareina iš balos (kaip ir gražumas iš ten pat), ir tai yra pasekmė menko išsilavinimo, siauro akiračio ir negebėjimo mąstyti bei analizuoti faktus. Lietuviškas išsilavinimas yra apie popierius, todėl tvarką įstatymų popieriuose turintys palaikyti apidiplomuoti “teisės“ specialistai tinka, geriausiu atveju, tik Mėslitoje dešroms kimšti.

Skaityti pilną įrašą »

Prieš keletą dienų pasisakiau savo FB paskyroje apie karbauskines moteris lizingu, ir kodėl manau, kad jo fiktyvios žmonos SMS susirašinėjimas apie melagingus santykius šeimoje šio pono, esančiu dabar de facto Lietuvos vidaus politikos vadovu, nepriklausomai nuo užimamų formalių postų valstybėje, atveju nėra privatus reikalas, kad ir kaip neetiškai normaliam žmogui tai atrodytų (prie kurių aš – skaitykite FB 2017-02-19 trečią pastraipą ir pirmus du sakinius joje).

Skaityti pilną įrašą »

Žinote, šita istorija apie Gretą ir jos sponsorių Ramūną šiek tiek jau užsitęsė – netgi ilgiau, nei muilo opera, kaip visą savaitę krikdemai ėjo į koaliciją su valstiečiais, nors tų niekas nekvietė. Bet tada jau trečią dieną visai Lietuvai nors linksma buvo, o dabar savaitė jau antra į galą, o galo tai ir nesimato, ir vienintelį galą jei kas ir mato, tai Greta Karbauskio, bet ne pabaigą, o darbo objektą.

Skaityti pilną įrašą »

Žinot, man truputį kainavo pastangų ir užtruko laiko, kol išmokau atskirti, kur yra pas mane arba pas mus, suprask, čia, Londone arba Jungtinėje Karalystėje, ir kur yra jau nebe mano, pas jus arba jūsų.

Vieno dalyko, tiesa, dar neišmokau, tai nebesidomėti Lietuvos reikalais. Vis dar kartais skauda ar yra apmaudu, kad jums ten nelabai sekasi kažkas, ir kad man vis dar norisi, nepaisant to, kad išvykau, jog Tėvynėje būtų geriau, nors pas jus grįžti nebeketinu.

skaityti toliau

Žinot, gal jau galit paskelbti karą Rusijai? Nes kiek laiko trunka šitas apšiktos virvelės tąsymas realios ruskių karo grėsmės fone – dveji ar treji metai?

Ne taip etatinis “rusai puola“, bet realus atsitokėjimas, kad gali, žinai, ir užpulti, ir gali tekti gintis, ir be šitų juokelių “chi-chi, su kuo kariausim“ ar debiliško “o kas mus puls“ – va jau ukrainiečiai prisikikeno ir su kaimynu prisidraugavo: Krymo nebeturi (ir nebeatgaus – laikas praleistas, politinės valios neberasta, rusai savo užgrobimą įteisina ir pateisina Vakarų akyse), o Rytų Ukrainoje vis dar nesibaigiantis nepaskelbtas karas be prošvaisčių jį laimėti prieš “nekariaujantį“ rusų okupantą – nes ruskis apsitries, bet nepasiduos (bent jau taip dievagojasi, o vos nafta pabrangsta ar kokiam Vakarų lyderiui užsitrumpina nuo sankcijų – taip ir metami nauji ištekliai dusinti jų “brolius“ ukrainiečius).

Tai kad jau artėja rinkimai, tai krašto apsaugai bendrai tame fone turėtų būti skiriamas pirmaeilis dėmesys.

skaityti toliau

Aš kartais iš šalies žiūrėdamas į Lietuvos aktualijas galvoju, kad ta šalis jau pretenduoja perimti laurus iš #JobnutaNacija tituluojamos Raškos: nuo kliedesiuose bei religijose susipainiojusios valdžios ar tokia valdžios įtaka atvirai piktnaudžiauti imančių Lietuvos RKB hierarchų, tiesiogiai grasinančių ekskomunikacijomis, nebodami visiškai Popiežiaus ir jo politikos bei idėjų, iki įvairių pasaulietiškų draudimų, ribojimų ir laisvės suvaržymų, kurie neturi absoliučiai jokio logiško paaiškinimo, išskyrus “o man nepatinka“ arba “nes galiu uždrausti, tai kodėl ir ne, tai todėl ir ne“.

skaityti toliau

Dainavos šalies senų žmonių padavimuose sakoma, kad jei ilgai žiūrėsi į naują Lietuvai-100 logotipą, tai pamatysi Batkos ūsus.

skaityti toliau

1991 metų sausio 13-oji įsirėžė į šiuolaikinės lietuvių tautos atmintį kaip aiški takoskyra: mes ir jie, kurie anuomet pagal SSRS televiziją buvo “savi“ – savi okupantams.

Išties, nelabai ką herojiško galiu atsakyti į klausimą, kur aš buvau 1991 metų sausio 13 dieną. Atsakyti, kur galėjau būti, man asmeniškai labai paprasta, nes jau per Pučą buvau prie Parlamento, o po to ir jame savanoriu gynėju, kol mes išties laimėjom.

skaityti toliau

Žinote, o gi Lietuva gali vienu žingsniu išspręsti Rusijos grėsmės ir ES imigracijos problemą.

skaityti toliau

Papeipalink rublį!

Įveskite savo el.paštą ir užsiprenumeruokite šio tinklaraščio naujienas.

Prisijunkite prie kitų 1 500 pasekėjų

Kategorijos

2019 m. birželio mėn.
S Pr A T K Pn Š
« Geg    
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30  
Reklama