You are currently browsing the tag archive for the ‘lietuviais esame mes gimę’ tag.
Na, mieli mano broliai ir sesės katalikai – ar jau gerai pašventėte šv. Kalėdas ir pasirengėte Naujamiečio sutiktuvėms su draugais beigi artimaisiais, o ir su šildančiais ir putojančiais gėrimais, kaip dera tikriems savo artimus labiau už save mylintiems ir už koloratkės pilantiems krikščioniams?
Su – primenu, sutinkama va taip, kaip aprašiau, o va sveikinti su su, atsiprašant už tautologiją, jei nesate nutautėję kaip ruskiai, tai dera doram lietuviui švenčių progomis bei net ir iškart linkint linksmų Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų. Nes antraip juokingai skamba kaip ir “ai kongratuleit jū viz birzdej“ – Londės šnekta.
Tuo lietuvių kalbos pamokėlę nuo #grammarnazi ir baigsime – nes tarpe tarp šių dviejų švenčių yra dar ir trečioji šiemet proga, kuriai buvome šiek tiek dėti, nors nelabai taip jau savo noru ten į ją padėti.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Iš pradžių prirašiau daug.
Man gi nesunku. Sakoma, neduok pavalgyti, tik duok parašinėti, aha.
Vasariškų karščių fone karščiausias Lietuvos vidaus politikos įvykis buvo nesutarimas dėl tolimesnės Lietuvos užsienio politikos – taip valdančioji šaika© nusprendė primesti savo (?) karštligiškas vizijas ir destrukcinę strategiją apsimetančiai opozicija opozicijai, atsiprašant už tautologiją.
Matyt, tam, kad net jei neperinktų šių gerokai jau įgrisusių kvankų nenumaldomai artėjančiais 2024-aisiais (bet jie gi lyderiauja savo apmokamuose jūsų pinigais portaluose jų užsakytose apklausose!), tai, suprask, būtų tęstinumas, ir kompradorai ne veltui gauna pinigus ir pripažinimą iš savo šeimininkų Vakaruose, taip ir toliau sėkmingai stumdami mus užsitvoti į ruskių tanką, o va kam tokia kryptis nepatinka, tas gali evakuotis į emigraciją lauk iš tėvynės, nes ir taip kokiu pusantro milijono dar čia mūsų jiems yra per daug.
Vykstančio karo Ukrainoje metu dera man jums priminti, kad šią dieną 1944 metais Pirčiupių kaime buvo vokiečių okupantų įvykdytas karo nusikaltimas prieš civilius vietos gyventojus.
Štai ką apie tai mums rašo savo tinklapyje tokius okupacinius nusikaltimus skirtas tirti ir aukų atminimą įamžinti įsteigtas Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos Tyrimo Centras (išbraukyta ir tekstas pataisytas, kaip derėtų formuluoti, žemiau paryškinimais mano):
Šiandien, kai mano uošvės gimtadienis šitai rašau ir publikuoju savo paskyroje Patreon, tas nepaskelbtas karas Ukrainoje jau vyksta 35-tą dieną, bet net kai skaitysite šį įrašą tinklaraštyje, tai šitas karinis konfliktas, matyt, vyks ir toliau jau 40-tą dieną – tačiau vis tiek karo nei viena pusė kitai pusei taip ir nebus vis dar paskelbusi.
Iš pradžių mane šitas Ukrainos delsimas tą Rusijos “spec.operaciją“ įvardinti karu pagal visas JTO procedūras ir tarptautines konvencijas išties stebino – aš dar suprasčiau tą Ukrainos valdžios pasimetimą pirmomis invazijos dienomis, tačiau juk tikrai neišlėkė tarsi akis išdegę URM ministeris su savo vykdančiaisiais pareigūnais į frontą skubiai atsišaudyti, nes net simboliškam ir visiškai teisiškai beprasmiam (neišspręsti teritoriniai ginčai!) prašymui priimti Ukrainą kandidate į ES to laiko kažkaip surado (kurio “nesuradę“ nuo Euromaidano laikų)?
Ne? O tai ko iki šiol tą karą pagaliau paskelbti Rusijai Ukraina delsia?
Dar mažai žuvusių, per mažai sugriovimų ir atimtos teritorijos, kurioje nebėra Ukrainos įstatymų?
* * * Skaityti pilną įrašą »
Sveiki sulaukę per pandemijos karantinus atidėtosios ir dabar jau atlaisvintosios šiemet 32-osios Kovo 11-osios.
Naujausi komentarai