Karas Ukrainoje – ir apie mus pačius?

Dar pačią pirmą karo Ukrainoje dieną aš pradėjau rašyti, kaip visa tai vertinu, ir po daugiau nei 7000 žodžių supratau, kad nebeturiu tam žodžių, kaip visa tai pakomentuoti…

Galima, aišku, iš ukrainiečių skausmo ir mirčių sau nuolatinį dėmesį susikurti – tarsi visi tie mūsų dėmesio ištroškę narciziukai mirusiais vaikučių veidukais, apsimetantys “ekspertukais“, kurie net taikos metu apgailėtinai (!) išsisuko nuo tarnybos savo kariuomenėje, dabar pezantys keliais frontais kaip veteranai pliurpalogijos generolai, dar vakar įsivaizdinę virusologais, epidemiologais, politologais, sociologais ir ekonomistais, nors jokios kvalifikacijos nei vienoje srityje realiai neturi.

2022-ųjų Vasario 16-oji – Lietuvos Nepriklausomybės valdiški šermenys?

Nors mano prie Baltijos nulūžusi karta dar pamena sovietmečio galą, po kurio jau SSRS simukliarinė “valstybė“ ir gavo galą, bet net aš, toks prakeiktas “anarchistas“ (ar pankas, jei taip pagal šio tinklaraščio užvadinimą, ir kuo mes vadinome alternatyvinėje, bet gerokai tikresnėje, realybėje gyvenančius “neformalus“, kuriems buvo įdomi roko muzika bei geri eiliuoti tekstai ir protingos mintys knygose, kas sukeldavo intelektinių pastangų reikalaujančią ir gyvą tarpusavio diskusiją apie tai), negalėjau netgi nuspėti tokio šitos visiškų melagių ir begėdiškų grobstytojų bei paikų švaistytojų šaikos valdomos šitos mirusios respublikos, klaidingai vadinamos valstybe, pasiekto degradacijos lygio.

Aišku, totalus optimistas manyje sako, kad čia tikrai dar ne dugnas – ir bus, tikrai bus, dar blogiau.

* * *

Kaip mažuma būna “dauguma“

Gal baikite sapaliones apie “daugumos valią“ – jos tinka šiuo metu tik piktybinėms kvankoms, kurios turi valdžioje faktinę mažumą, tačiau dergiasi tarsi išties turėtų tą įsivaizduojamą daugumą.

Teisybės dėlei pasakius, jei ne tas toksiškas (koks madingas žodis, kuris faktiškai reiškia asmens socialinę ir psichologinę disfunkciją, artėjančią elgsena jau prie realios psichinės negalios, apibrėžiamos kaip sociopatija) šitos bobiausybės elgesys, taip visiškai atitinkantis jas (t.y. “bobos“ gali būti ir vyriškos lyties) išrinkusius tokius pačius šios gobšios, šykščios ir pavydžios tautos rinkėjus, linkusius irgi taip ne mažiau meluoti ir apgaudinėti, niekinant ir tyčiojantis iš socialiai žemesnių už save visuomenės atstovų, tai gal ir galima būtų taip atsainiai išvis ranka numoti, turint gyvenime ir kitų įdomesnių užsiėmimų.

Nes mažuma tarsi dauguma valdo visur, ne tik Lietuvoje.

* * *

Prognozės 2022-iesiems (4/4) ir kas išsipildė 2021-aisiais: Lietuva, kur nieko naujo?

Ir jau, galop, dabar pagaliau pereinant prie Lietuvos, kurią nekart minėjau ankstesnėse, bet ir nuo trečiosios dalies apie JK, ką dar taip dėl Brexit pasekmių aš pernai mums nuspėjau:

Apie Ukrainą – ir mus pačius (5/5): už Kijevą, vyrai! ©

(Pradžia – čia)

---

Ukrainiečiai praeidinėjo ir vis dar praeina lygiai tuos pačius procesus, kaip ir mes – skirtumas tėra tik gerokai įvairesnė etnosų (mentaliteto arba bendrų socialinių instinktų) gausa vienoje bendrinėje tautoje toje didelėje teritorijoje ir tuo pačiu gerokai gausesni nacionaliniai aktyvai (ir sunkioji bei technologinė pramonė ten buvo geriau išvystyta, ir ten žemės yra gerokai derlingesnės bei klimatas palankesnis).

O ir jie išties bandė tą visą savo oligarchinę korupcijos sistemą pas save pakeisti – du maidanai yra irgi apie tai.

Apie Ukrainą – ir mus pačius (4/5): valdžia už bananus ar bananų valstybė? ©

(Pradžia – čia)

---

Šiaip sprendimai visuomenės mastu, apie ką esu rašęs ir anksčiau ne kartą, yra iš esmės du:

• išorinis – tai karas ir šalies okupacija, kuri jėga taip permaltų visą establišmentą pagal atėjūnams parankias visuomenės sistemos normas ir principus, sukuriant naujus socialinius liftus ir atrankos sistemą pagal kitus meritokratinius kriterijus;
• vidinis – tai revoliucija, jei dalis elito susiformavę yra pagal kitus smegenų selekcijos principus ir jiems reikia tą establišmentą patiems jėga permalti vardan “pokyčių po pokyčių“, sukuriant naujus socialinius liftus ir atrankos sistemą pagal kitus meritokratinius kriterijus.

Ir ne, be to prievaizdo “šlubo vokiečio su lazda“ – joks formalus įstojimas į jokias europines sąjungas savaime persiauklėti ar performatuoti sociumą neveikia.

Apie Ukrainą – ir mus pačius (3/5): o dirbs – Puškinas? © [nepolitkorektiškas!]

(Pradžia – čia)

---

Bet tuomet kyla natūralus klausimas ne tik Tomui, jei jau kalbam apie pasikartojančius teritorinius socialinius algoritmus – o tai koks tam yra sprendimas?

Na, be to, kur organizmą per galvą patrumpinama, aišku.

Apie Ukrainą – ir mus pačius (2/5): godumas yra gėris ©

(Pradžia – čia)

---

Tomas tuomet liūdnai konstatavo, kad čia jau tokia “teritorinė algoritminė būsena, ir tu jos nepramuši?“

Bet aš kiek patikslinsiu: išties yra ne teritorinė, bet kultūrinė ir socialinė aplinka, kuri formuoja ten gyvenančių žmonių taip vadinamus socialinius instinktus iki 7-8 metų, o paskui jau – ir jų moralę iki lytinės brandos pradžios, ką aš apie mūsiškių einamąją valdžią tą jau rašiau štai čia (Amoralios valdžios moralinė dilema).

Ir kitokie ukrainiečiai nebūtų jau ukrainiečiais – pamąstykite apie tai minutę.

Apie Ukrainą – ir mus pačius (1/5): visos sesės yra broliai ©

Mielas mano Patreon rėmėjas Tomas iš Airijos, turintis keistą muzikinį skonį ir pomėgį cituoti Senąjį Testamentą, tai ir vėl man pasakys, kad esu nuobodyla – nes o kam jam taip antrąkart iš esmės tą patį skaityti, kai jau asmeninėse žinutėse gavo išsamius atsakymus į šiuos jį sudominančius klausimus?

Bet kadangi aš ir vėl į galą rašydamas jam pats iš savęs pasišaipiau, kad čia taip eilinį kartą savo tinklaraščio vertą straipsnį surašau, tai po to dar ir pagalvojau, kad ir jums, švento Piziaus nedorėliai, šykštintys jei ne abonentinio mokesčio ten, tai bent atsiliepimų prie įrašo čia, išplėsta toji tema gali irgi pasirodyti įdomi, nors ir visiškai ne pagal įprastinį skleidžiamą propagandinį naratyvą apie tą rusėnų tautą, savo tautiniais simboliais pasiėmusią mūsų Abiejų Tautų Respublikai priešiškas švediškos dinastijos vėliavos spalvas bei mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Gediminaičių Stulpus, bizantiškais ornamentais paverstus Trizūbcu.

* * *

Metai be FB po to, kai pribrendo tas metas palikti FB

Jei jau šį mėnesį buvo trys rimtesni įrašai Lietuvos politikos (apie moralią ar vertybinę politiką, apie ką mėgsta dabar valdančiosios paplepėti), geopolitikos (apie Kinijos ir Amerikos konfliktą bei Kimerikos pabaigą) ir verslo praktinių patarimų (pardavimų veiklų paskirstymas “ant pirštų“) temomis, tai galima jau pagaliau mėnesį prieš Adventą užbaigti kuo nors lengvesnio turinio, kuo šis įrašas ir yra.

Paplepėkime, mergaitės.

* * *