Socdemai: fantominiai zombių partijos skausmai

Paskatinimo tikslais prenumeruotis mane Patreon paskyroje, duodu čia kaip bonus savo įrašą su PODCAST S02E21 (spausti išklausymui teksto apačioje).

---

Perfrazuojant tos partijos ideologijos kūrėją Karl Marx, tai – socdemų šmėkla zombiu klaidžioja po Lietuvą.

Ir gal ne tiek gąsdina šios partijos rinkėjus ir rėmėjus, pabūgusius net per rinkimus savo balsus atiduoti, kiek išties linksmina visus likusius dėl šios pabirusios partijos fantominių skausmų, kurių ne visi tokie jau ir menami, kai tas savo nukvaišusias galveles taip aklai į sieną vis susitrenkia ir susitrenkia, kas atsiliepia dusliu aidu tarsi išdrožtas medinis varpa_s, kur sukalkėjusių smegenų rudimentai trankosi į kaukolės vidines sieneles lyg barškutis.

Apie šiuolaikinę vergiją (2/2): šaunioji priešokio ekonomika (gig economy)

Nuoroda į PODCAST S02E05 yra teksto apačioje:

---

Praeitame savo podcast sezone dar pernai metų gale jums pristačiau pirmąją dalį pamąstymui apie šiuolaikinę vergiją, ir parodžiau, kad šioji Lietuvoje to, ką klaidingai vadinate valstybe, yra netgi dar ir skatinama.

Ir tos šiuolaikinės vergijos užslėptos formos tarpsta, deja, ne vien tik vaizdinguose išsireiškimuose visokių niekinamų nevykėlių liumpenų, pravardžiuojamų viešosios nuomonės sklaidoje runkeliais, buduliais ar pašalpinėmis lervomis, nes juk taip daugeliui norisi tą savo vidurinės socialinės klasės tik vidutinių pasiekimų maudžiančią nykumą bent tokiu, būdingu šiam visam lietuviškam psichočernobyliui™, būdu pasikelti kiek arčiau to “elito“.

Bet ne veltui juk sakoma, kad jei nori pažinti tikrą žmogaus charakterį, tai pažiūrėk, kaip jis elgiasi su už save žemesniais socialine klase – aptarnaujančiu ir patarnaujančiu personalu, mažiau prakutusiais kaimynais bei artimaisiais, kas angliškoje Naujojo Testamento versijoje skamba kaip mylėk kaimyną (love thee neighbour), nežinia kodėl lietuviškai išvertus kaip apie susietus asmenis metrikacijos dokumentais.

Apie tokį prakutėlių netikrą elitą ir tą jų klaidingą įsitikinimą, kad jau jie taip yra miros aliejumi pateptieji “elitiniai“, tai irgi esu rašęs: tiek apie anglišką, tiek ir lietuviškąjį, kas įžeidė savimeilę ne vienai verslo (jei ten verslas) ir visuomenės tuštutei bei socialinių tinklų barškučiui.

Balionėliai nedžiugina – kaip pasakė Mikė Pūkuotukas Paršeliui.

Apie šiuolaikinę vergiją (1/2): Lietuvoje to nėra ir būti negali?

Nuoroda į PODCAST S01E38 yra teksto apačioje:

---

Man taip anądien sako nustebusiai, o gal su nuoširdžiai nesuprantančio žmogaus tarsi ir priekaištu: kodėl aš jau ne vieną kartą pavartojau žodį “vergas“, kalbėdamas apie darbuotojus, darbo rinką, ar net imigraciją arba emigraciją?

Kurios, jau aš primenu ta proga dabar jums, gi mūsų valdžiai jau taip nuo A. Kubiliaus laikų “nėra“, nes išvykstantys dirbti iš Lietuvos Europos Sąjungos ribose emigrantais nelaikomi ir kaip tokiais mūsų statistikoje neapskaitomi.

O dar dabar įstatymu taip jau sudėliota, kad buvusi Vergų Birža Darbo Birža, pervadinta į Užimtumo Tarnybą, tiesiog eksportuoja lietuvius į ilgalaikes “komandiruotes“, kad tas jiems skiriamas iš mūsų mokesčių nedarbo pašalpas dabar tie atidirbtų jau kažkodėl vokiečiams, olandams ar netgi norvegams (kai pastarieji net nėra ES nariais, o savotiškai “atsibreksitinę neįstodami“, nes dalyvaudami tik EEB bendroje rinkoje).

Ar atpigo Lietuvoje šiemet darbas?

Iš esmės, tai jau keliskart rašiau apie darbo kainą Lietuvoje, ir kodėl su tokiais antkainiais darbo užmokesčiui dėka manipuliatorių socdemų, kaip ir to niekaip iš esmės nesugebėjusių (nenorėjusių?) keisti konservatyvių krikdemų, net kai jų koalicijoje šmėžavo liberalai, darbdaviai vis likdavę vergvaldžiais išnaudotojais bei šykštuoliais viarslinykais™, kurie gaili paprastam darbo žmogui™ algos (tūlas tų darbdavių yra smulkus verslininkas ir paprastai tenkinasi tik tuo, kas lieka sumokėjus tiekėjams, valstybei ir darbuotojams), o va patys, suprask, tai vagia (iš savęs?) ir išdurdinėja (nes ne kitaip!) darbuotojus, kai biudžete pas mus vis trūksta pinigų dar didesniam iššvaistymui ir didesnio biudžeto išgrobstymo ir korupcijos auginimo BVP perskirstymui, o ypač – socialinei sričiai ir, pridėkime, kad ne vien apie pašalpas taip kalbame (nes dyrpti™, rupūžės, visai nenori, Maksymičiau!), kokį nors fetišizuojamą švietimą (antra biudžeto išlaidų eilutė, Karlai!) arba, jei jau visai tokie entelygentai © esame, tai kultiūrą™.

Bet va pirmadienį po įrašo apie referendumą FB komentaruose anonsavus, kad jau kitą pirmadienį vietoje kiaušinių (margučių ar kišeninių) ridenimo galėsite pradėti skaityti seriją mano komentarų apie šių metų kandidatus į prezidentus, Giedrius Gelžinis pastebėjo, kad turėčiau pakoreguoti savo teiginius, kur kalbu apie darbo kainą ir praimą Saulių Skvernelį – ką ir padariau, ir ačiū jam už tai!

Ačiū Giedriui, ne Sauliui.

Nors, jei taip pagalvojus, gal turėčiau dar ir Sauliui dėkoti? Žiūrime, ką turime:

* * *

Kita diena po Darbo dienos

Sveikinu pagirių po Darbo dienos proga.

Tai jei vakar buvo proletariato diena, tai šiandien gal derėtų švęsti kapitalistams?

Tai pasveikinkim vieni kitus visų šalių kapitalistai, kuriems vienytis nereikia, pakol proverbinė po Europą besiplaškanti šmėkla buržuazine duobkasyba neužsiėmė!

Gegužės 1-osios sveikinimas

Žinote, kas bendro tarp sovokinių balvonų (jų simbolis – bronza ant Žaliojo) ir violetinių patvorinių kedofilų?

Nei vieni nelinkę į kompromisus.

Šioje šalyje iš tiesų yra per daug kompromiso su sąžine (dažniausiai abejingumas ir nejautra įvardinama kaip “tolerancija“) ir per mažai siekio kompromisui ir derybos bei sambūviui.

Auksinis trikampis palei upę

Publikuota gyvžurnalyje 2009-08-24

Jei dirbtum Verslo trikampyje, ten, kur Barzdotojo Redaktoriaus bastionas dramblio kaulo bokšte, tai, manau, labai mėgtum nurėplioti papriešpiečiauti mataruojant kojomis ant krantinės į paupį.

Na, bent jau taip atrodo iš šalies žiūrint. Ten nukėblinus lengvas prišnerkštimas daugiau entuziazmo neprideda. Bet jei nuotaika gera, saulutė šildo, vėjelis neužpučia – tai ir žuvukes gali pamatyti pakrantėje snukučiais laiptų į vandenį akmenis baksnojančias.

Dek, parlamente, dek!…

Publikuota gyvžurnalyje 2009-01-20 ir lrytas lt 2009-01-21

Pastarosios redaktorius R. Valatka prašymą mano honorarą pervesti Caritas kažkodėl (kažin kodėl?) priėmė kaip asmeninį įžeidimą, tad nepavydėkite, negavau nei cento, o pinigai papildė redakcijos apyvartines lėšas (kavai, cigaretėms, brendžiukui ir pan., spėju).