Tos krizės jau nebebus – nelaukite!

Apie ką adventiniu (t.y. prieškalėdiniu – paaiškinu vietos šiaudiniams katalikams, kap tę mažum juos yr da pavadinęs vienas vyskupas iš Suvalkijos) rašyti, jei ne apie pasaulinę krizę?

Neskubėkite dabar iš siaubo čia man išsilakstyti, net jei pradėjote vartoti tiktokeršos ekonominius stimuliatorius Seimui nespėjus dar jų įteisinti, nes jums mauruliai pripi…ešę blėnių, kad Lietuvos ekonominio vystymosi rodikliai jiems (sic!) rodo tik nuostabybišką pakilimą aukštyn, skirtingai nuo to, kaip akiplėšiškai naglosaksai apiplėšdinėja šitą senutėlę Europą (o mes – nebe ES?), neturinčią jokių išteklių, jokių inovacijų ir paskatų inžinieriniam mokslui (juk vadovais renka gimdymo organo specialistes uršules, o profesinės kompetencijos apibrėžiamos šlapinimosi poza – buriuotojai supras), ir gyvenusią iš kolonialinio paveldo bei rentų, kurias sunešdavę begėdiškai vogę iš savo biudžeto Rusijos oligarchai ir visokie “kūrybiškieji“ libedrylos.

Ko verkia prokurorės Nidos pušys?

Kai pamačiau virkaujant, kaip anksčiau mūsų nuskurėlių mentūra, dabar jau generalinę prokurorę Nidą Grunskienę, tai iškart prisiminiau 1946 metų Merle Travis dainą “16 tons“ (mano laisvas vertimas):

…Kasdien tik pasensti, ir į skolą – gilyn,
Šv. Petrai, dar manęs nesišauk, nes atvykt negaliu –
Mano siela užstatyta kontorai.

Nes – o kaip kitaip (ten pat):

Raudonasis pusmetis fondų biržose

Karas karu, o pietūs – pagal tvarkaraštį.

Kitaip tariant, palikime tolimesniam aptarimui britų premjero Labradurniaus kiek ankstyvoką net pagal mano spėliones atstatydinimą dėl jo partinio moralės ir etikos prievaizdo amoralaus elgesio prisilakus graibsant anaiptol ne gvardijos husarų pasturgalius, ir kuriam pavymui dar ir britų kontingento prižiūrimos Estijos premjerė sorošėkė iš paskos buvo taip pat praspirta, nes verčiau jau pažiūrėkime, kaip laikosi tie visi finansai Vakarų finansiniame kapitalizme praėjus šių metų pirmam pusmečiui.

Vėl kyla ne tik maisto kainos – ir kas daroma bei padaroma? (2/2)

O kad jau prakalbau pirmoje dalyje apie struktūrą kylančių kainų kainodaroje, atsiprašant už tautologiją, tai irgi skaitėte ankstesnį mano įrašą, kur taip pat ant penkių pirštų paaiškinau apie verslo sąnaudų struktūrą.

Ir pagal tai – galima pasvarstyti, ar ne tik makroekonominiu, bet ir mikroekonominiu požiūriu galima kažką įtakoti ir pakeisti teigiama linkme.

Vėl kyla ne tik maisto kainos – ir kas daroma bei padaroma? (1/2)

Jūs jau praeitą mėnesį spėjote pasidžiaugti maisto kainų augimo ES rekordu Lietuvoje?

Aš taip spėju, nes FB jau kone dveji metai nebesinaudoju, kad po lietuvišką jo segmentą prasisuko štai šitas žemiau pateikiamas infografikas, lyginantis šių metų balandžio mėnesio maisto kainų pokytį po pokyčio link kosTmoso, kaip pasakytų už Lietuvos ekonomiką nei pro kurią vietą neatsakinga tiktokinė lėlė plastikine galva ir sintetinėmis garbanomis – net mane tuo patrolinti spėjo draugas iš Airijos (o kam dar draugai reikalingi, aha), nes mūsų šalys ne tik geografikai skirtinguose Europos galuose, bet ir šioje statistikoje:

Kanalų nurausimas – taip net ir be klausimo

Aš jau kažkur esu minėjęs tą anekdotą, paprastai priskiriamą Čikagos ekonomistui dr Milton Friedman, kur jis Deng Xiaoping ekonominių reformų laikais vieno vizito toje šalyje metu pasidomėjęs kinų, kodėl tie kanalo rausimui neatsivaro ekskavatoriaus vietoje čia plušančių darbininkų su kastuvais.

Ir jam atsakyta, kad tai yra valstybinė darbo sukūrimo programa.

Į ką, savo ruožtu, šmaikštuolis ekonomistas, esą, burbtelėjęs, kad jis klaidingai pamanęs, jog tiems reikia iškasti kanalą, bet jei tai darbo vietų sukūrimas, tai tuomet jų kastuvus derėtų pakeisti į šaukštus – taip bus dar daugiau darbo.

* * *

Nutėkštų patauškų kaliausybės in-flia-lia-lia-cinė sutartinė

Dabar lįsti bent “verslo“ (tik kodėl tuomet ne “namų ūkių ir kitų rinkos subjektų“ arba tiesiog “turgaus“, jei jau durneliukai susigalvojo taip ekonomiką persivadinti?) naujienų pažiūrėti jau į bet kurį lietuvišką melagienų portalą nebeįmanoma per vis stiprėjančią iki šiol nepaskelbto karo Ukrainoje masinę psichozę, kuriai dirvą puikiai išpureno už nusavintus mūsų pinigus apmokama propaganda dar jau primirštos pandemijos metais.

Tačiau kartais vis tiek to man prisireikia – gi aš neturiu kokios nors VBS agentūros teletaipo prenumeratos.

Lietuviškų monetarisčių meinkampf prieš “nematomą“ stagfliaciją

Stok, Elžbietai, neskubėk!
Kyla man toks įtarimas –
Negeri čia reikalai…

(“Gaisrininkų legendos“ – 24:24)

* * *

Dvi šimonytės per magdutę ant kampo link nukėvišinto operhauzo nesuėjo.

Žaliavinis priedas diktuos Vakarams savo sąlygas? (3/5)

(Tęsinys, o pradžia – čia)

* * *

Nors, pastebėsiu, kad šiaip pernykštis “gruodžio tezių“ Huilo “ultimatumas“ nebuvo juk nukreiptas prieš pačią Europą (todėl joks Europos “smuikininkas“ Ženevos derybose ir nereikalingas!), bet lietė susikirtusius vėl pindėjančios prieš pindosos Rusijos interesus prieš JAV Europoje, iš kurios pastaroji ir taip ne pirmas dešimtmetis traukiasi, o labradurniukas Borisiukas bando tapti JAV vietininku, stumdydamasis prie bliuduko su prancūzų pudeliuku Emanueliuku.

Karo Ukrainoje buvo juk galima išvengti (aišku, kaip man, tai geriausias sprendimas visiems laikams čia būtų Rusijos teritorijos atominis kiliminis bombardavimas, išdezinfekavus po to žiurkes, tarakonus ir bunkerinius kremlinus napalmu, viską tvarkingai užliejus iš viršaus asfaltu ir pristačius makdonaldsų).

Žaliavinis priedas diktuos Vakarams savo sąlygas? (2/5)

(Tęsinys, o pradžia – čia)

* * *

Labiausiai dabar mes šitą poveikį matome, aišku, per rusiškų dujų importą.

Visišku netikša marazmatiku atrodęs demencinis JAV Prezidentas Miegalius Džo dabar net švyti, kad jam sėkmingai pavyko primesti milžinišką ir ES tik nuostolingą verslo sandėrį, įbrukant mums “amerikietiškas“ suskystintas dujas vietoje importuotų pigesnių ir sąnaudas bendroje ES eksporto konkurencinėje kainodaroje sudariusių rusiškų.