VilNews (3): padangos, savivalda ir gerovė nuo valdžios

“Metas keisti ratus!“ – primena račių reklama, ir aš, prisikrovęs į kabrioletą kur tik betilpo įgrūsti komplektą prie šio pirkinio rugpjūtį dovanai gautų žieminių padangų, nuvažiuoju perauti savo auto avalynę (ar padangynę, jei tiksliau).

Pakalbame su meistru, kuris, paaiškėja, esąs baikeris (Kawasaki Vulcano, jei ką), ir pas kurį vos pats nepalieku ant klientų odinės sofutės prie televizoriaus savo baikeriškos striukės, kurią vasarop pirkau važinėtis būsimu motociklu, tačiau vietoje to rugpjūtį įsigijau kabrioletą, o tai, sutariame abu, yra saugesnė transporto priemonė šiame žioplų arba išprotėjusių vairuotojų pasaulyje, kurie jaučia pareigą tave nustumti nuo kelio, nes tu gi jiems ir taip vietą užimi. Aš gi į pakabos visiškai nenumatytą, net per dvi viena kitą sekusias tech.apžiūras kone vienos savaitės eigoje, remontą sukišau savo planuotą “motociklą“, tai belieka padūsauti ir atsisveikinti iki pavasario, kada vėl permontuosim ratus iš žieminių į vasarinius.

VilNews (1): meriškai mekiškas PR, skelbimai be algų, ubagų ir alaus diena

Rašydavau anksčiau LondoNews, tai kol ten vėl negrįžau (taip, buvęs kolega rimtai kalbina, bet ten jau nebe ta šalis, į kurią aš atvykau 2015-aisiais, tai laikykite mane dviese, kol nesugalvojau čia į viską spjauti ir sugrįžti!), aš o bet tačiau kadangi pagalvojau, kad tuo lengvu formatu derėtų ir vietines jums naujienas pakomentuoti. Juolab, artėja savaitgalis, o pirmadienį jau ir bus trečioji dalis apie pensijas – ir kas jums iš to.

Tai va aš taip žiūriu, kad smagioji paskutinioji liepos savaitė persimeta į pirmąją rugpjūčio su remarkiškai fokyšku™ “a visks normalej lėtūvos fronty“:

Apie gatvines (nebūtinai lenteles)

Aš nuoširdžiai tikiu, kad tiems Grindos įmonės darbininkams, kuriems buvo liepta nulupti šeštadienį paryčiui atminimo lentą Jonui “Generolui Vėtrai“ Noreikai nuo Vrublevskio bibliotekos sienos, sumokėta už viršvalandžius. Nors gal jie pamaininiai, ir jiems išties nusispjauti, kad teko tą jų pamainai atlikti – kad ir kokios tautybės jie būtų. Bepigu teisti, kai pats ten nedirbi ir tokių nurodymų nereikia vykdyti, ar ne?

Tai aš ir neteisiu jų. Man tik Darbo Kodeksas rūpi, o ir šita akcija gal kainavo papildomus mokesčių mokėtojų pinigus – iš pradžių 1997 metais kabinti, o po to jau 2019 metais nulupti (juolab, kad originalioji lenta buvo visai neseniai dar ir sudaužyta vieno tokio teisininku prisistatančio progresyvisto, tai juk teko tą lentą dukart gaminti ir kabinti, ir tai pačiai Grindai ir jos darbininkams).

Naujas Londono meras

Šiandien pirmoji naujojo mano miesto mero darbo diena. Po kelių kadencijų konservatoriaus Boris Johnson, Londonas vėl gavo darbietį.

Ankstesnis iki Boriso meras Ken Livingston buvo negatyvo genijus, sakęs, kad “jei kas savaitę pakartum po bankininką, tai bankai imtų dirbti geriau“ (suprask, dorai ir paprasto žmogaus™ naudai). O ir dabar pastarasis skandalas, kada reikalaujama šį jau parlamentarą išmesti iš partijos už netikslų (kaip jis ir jo brolis sako – neteisingai suprastą žurnalistų, o brolis yra ne Butkevičius, jei ką) ir antisemitiniu bei Hitleriui simpatizuojantį pareiškimą, Darbo partijai gero nieko perspektyvoje rinkimuose nežada.

Merų rinkimai 2015: po pirmojo turo

Atšurmuliavo sekmadienį merų rinkimų pasiutpolkė, vakar jau vietoje darbo atsidalinote visais politiniais džiaugsmais ir gal išlenkėt ne vieną taurę putokšlio už savo kandidatą, praėjusį į antrąjį turą, o Zenka ir Co. toliau baigia dėliotis balsavimo biuletenius, dirbdami biurokratinį įvykusių rinkimų rezultatus užfiksuojantį darbą.

Tad ką gi turim?

Merų rinkimai 2015 trumpomis frazėmis

Koks mano pasirinkimas dėl sostinės ir kaip balsuosiu 2015 metų merų rinkimuose, aš jau rašiau, tai nesikartosiu. Verčiau po vieną konsoliduotą mintį, atspindinčią kandidatų rinkiminę kampaniją – nuo ryškiausių iki silpniausių, bet dar vertų dėmesio.

Vilniaus mero rinkimai 2015m.

Pirmąkart mero rinkimai šalyje yra tiesioginiai, nors į savivaldos Tarybą (nesuprantu, kodėl Aukščiausioji Taryba tapo Seimu, bet savivaldos tarybos vis dar tarybinės, o ne pavieto seimeliai?) vis tiek rinksime sąrašu, tai tiek ir naudos šiame taip vadinamame demokratizavime, kad pataikaujama masių užgaidai išsirinkti kokį gražuolį vadu, o anie Taryboje, suprask, tai ir taip likę kiaulės prie loviuko (Didysis Lovys Seime, aišku, bet ten ir kiaulės yra respublikinio mastelio).

Nesutinku, kad savivaldai nereikia politinės partijų kovos, bet per tuos keletą dešimtmečių politinės partijos provincijose tapo efektyviomis vietinėmis išsunkiančiomis institucijomis, kas ketveri metai kaip duokle atsidėkojančios savo centrinei nomenklatūrai, nes parūpina reikiamus balsus į Seimą. Miestuose gi tai nesuveikia, tad ir išrenkami tuomet jau tik liberalai su krikdemais.