IT sprendimų užslėpta reklama VŽ portale – kai plaktuku medvarščio neįkalsi

Lietuviškasis pseudoverslinis tabloidas “Verslo Žinios“ dabar, matomai, jau net nebe honorarus moka (kaip tokia viena jų vabybininkė pareiškusi man, kad ims mano straipsnius dykai, o man už tai bus “garbė ir žinomumas“ – kurio ne tik čia aš ir taip gaunu, ir net naudojimasis FB, kai pastaroji platforma ja naudotis dykai galimybes atiminėja, tapo neaktualia), o tiesiog paprašo susimokėti, jei nori ką nors publikuoti, idant jiems tai atrodo kaip product placement.

Naivu būtų ieškoti ten kokios nors makroekonominės analitikos, net nepaisant to visuotinio bukumo ekonomiką vadinti “verslu“ – jokios analitikos, aišku, seniai tame leidinyje nėra, nes šito gėrio kartais bent jau čia rasite dar ir pramoginiame įvalkale (smagumas tame su sąlyga, kad smegenys neatbukę skaitymui, nes visas “raštingumas“ dabar tėra tik idiograminiai idiotų paveiksliukai).

O kai per savaitę pasaulyje nieko verto mano apžvalgos čia neįvyko, tai ir nuobodžiaujantis žvilgsnis nukrypo bent jau pasmalsauti jūsų palinksminimo dėlei pasižiūrėti, o tai kuo užimtas minėtasis suportalintas (nuo žodžio – paverstas portalu) leidinys, kai kitų propagandinių portalų išvis net atsidarinėti neverta.

Vėl kyla ne tik maisto kainos – ir kas daroma bei padaroma? (2/2)

O kad jau prakalbau pirmoje dalyje apie struktūrą kylančių kainų kainodaroje, atsiprašant už tautologiją, tai irgi skaitėte ankstesnį mano įrašą, kur taip pat ant penkių pirštų paaiškinau apie verslo sąnaudų struktūrą.

Ir pagal tai – galima pasvarstyti, ar ne tik makroekonominiu, bet ir mikroekonominiu požiūriu galima kažką įtakoti ir pakeisti teigiama linkme.

Apie pabrangusias žaliavas ir išlieknintą verslą

Įrašas su tinklalaide PODCAST S02E32 buvo publikuotas 2021-06-07 Patreon paskyroje:

---

Kartais įrašas taip tarsi savaime susidėlioja netgi kokioje asmeninių pranešimų programėlėje.

Tai juk man valgyti neduok – tik duok pakalbėti, ypač apie karate ar buriavimą, bet geriau apie juos nekalbėti, o tą eskapizmo formą praktikuoti. O ir kalbėjome ne apie buriuojančius karatistus, kur mūsų Varėnos jūra siunčia linkėjimus Kauno marioms bendrai bei mane ten škvaliukų gaudymo meno pamokiusiam konkrečiai Andriui, kuris puikiai suderina abu nukrypimus į vieną, nors labiausiai mėgsta kiloti geležį, ypač kai tos “daug ir sunkiai“, o Kauno netikras jachtklubas jau reikiamo jam svorio seniai neužtikrina.

Tai apie ką aš čia?

Juk ne apie karate ar buriavimą, kurio tinklaraštis išeina vasaros atostogų, nes tie vėjų ir bangų valkatėlės ir taip nieko neskaito, išskyrus ugninio vandens etiketes, kiurksodami po burėmis ant vandens.

Pandemijos įtaka gamybiniams veiksniams versle (3/3): žemė

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E15 Patreone:

---

Per aspera ad astra, arba, kaip savo tritomiame Das Kapital veikale rašęs Karl Marx: Der weg zur Hölle ist jedoch mit guten Absichten.

Jawohl! – atitartų jam šaunusis partijos kareivis Ingrida Šveikas, ir taip va dar kantrieji sulaukė jau trečiosios dalies apie tai, kaip pandemija privertė verslą pakeisti požiūrį į gamybinius veiksnius, kurie, primenu turitiems mokymosi sunkumų ir stokojantiems sutelktinio dėmesio, yra sąlyginai ekonomikoje vadinami žemė, darbas, kapitalas (ir ša, marksistai jūs prakeikti!).

Tad dabar jau – apie pirmąjį veiksnį, vadinamą žeme, kas, suprantama, versle paprastai yra vadinama ne tiesmukai valstietiškai dirvožemiu, tinkamu arti, sėti ir akėti, drapakuoti, kultivuoti, laistyti, ravėti bei derlių nurinkinėti, o paprastai reiškia plotą nekilnojamame turte, reikalingą tai gamybinei, prekybinei ir susijusiai verslo veiklai vykdyti.

* * *

Pandemijos įtaka gamybiniams veiksniams versle (2/3): darbas

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E14 Patreone:

---

Primenu tiems, kas dėl ketvirtą mėnesį besitęsiančio kretininio, atsiprašau, karantininio apribojimo judėjimui tarp savivaldybių pavėlavo į čia vykstančias dūzges, kad savo trijų dalių (gi tik jūsų patogumui, nes kas tiek dėmesį išlaiko!) įraše aš aptariu pandemijos įtaką verslo požiūriui į gamybinius veiksnius, kurie, žinia, yra trys, sąlyginai vadinami ekonomikoje kaip: žemė, darbas, kapitalas.

Pradėjau nuo ano galo – pirmoji dalis buvo apie kapitalą, kuris neigiamų palūkanų laikmetyje bei sustabdytoje karantinams ekonomikoje paradoksaliai tapo įmonėms pertekliniu ir netgi savotiškai atliekamu. Ir tikrai siūlau įdėmiau peržiūrėti aną įrašą prieš puolat čia iškart piktintis, kad juk “valže babkių viarslui nidoda!“©

Nes duoda.

Tik gal jūs svetimi toje gyvenimo šventėje, kur vyksta puota maro metu, palikusi jus už panosėje taip užtrenktų durų.

* * *

Pandemijos įtaka gamybiniams veiksniams versle (1/3): kapitalas

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E13 Patreone:

---

Nu taip labai “įdomus“ ir gausiai susidomėjusių pritraukiantis pavadinimas, aha.

Bet kuomet praeitame įraše kalbėjau, kur link pasisuko politika ir ekonomika Lietuvoje per pastaruosius pandeminius metus, tai sąmoningai palikau nuošalyje detalesnį makroekonomikos nagrinėjimą, nes vienu ar kitu klausimu – jau ir taip per metus tinklaraštyje būta ne vieno labai išsamaus įrašo konkrečia tema.

Tačiau šįkart aš noriu pažvelgti, o kaip pandemija jau dabar įtakojo mikroekonominiu lygiu pačias verslo įmones ir jų verslo modelius, atsižvelgiant ne vien tik į trumpalaikius ir tik karantinams skirtus įmonių ar verslų sprendimus, kaip nuotolinis darbas ar prekybinės vitrinos iškėlimas į virtualias parduotuves.

Čia priminsiu, kas mikroekonomikos nestudijavęs, kad dar liberalizmo tėvu vadinamo Adam Smith amžininkas David Ricardo yra įvardinęs tris gamybinius veiksnius, be kurių joks verslas iš esmės išvis neįmanomas, ir kurie žinomi sąlyginai kaip žemė, darbas, kapitalas – ir ne, jei taip pagal sąvokas toks įspūdis kilo, bet nebuvo jis nei kokiu marksistu (Karlas jį pats studijavo), nei socialistu, ir jis pats iš dabartinių liberalais save vadinčiųjų smagiai dar ir pasišaipytų.

Tai kaip gi pandemija dabar privertė peržiūrėti ar net pakeisti verslų požiūrį į šiuos tris veiksnius?

* * *

Lietuviškos plyno lauko investicijos

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E10 Patreone:

---

Kalbėdamas apie neigiamą neigiamų palūkanų efektą, aš užsiminiau ir apie taip vadinamas lietuviškas plyno lauko investicijas.

Bet taip tiesiogine prasme plyno lauko, kuomet vidury laukų, kur per pusšimtį kilometrų net nėra jokios potencialios darbo jėgos (dažnai, ir šiaip “gyvų“ žmonių beveik nesurandama), yra pastatoma nemaža gamykla arba didelis logistikos sandėlis (kas iš esmės irgi yra produkto gamybos proceso dalis).

Ir visada taip važiuodamas pro šalį pagalvoju: o tai iš kur jie visam šitam atrakcionui darbuotojų prisišauks?

O gal ten jau tik robotai prie konvejerio dirba?

Kaip sumoka, taip dirbu?

Что-бы не работать, лишь-бы не работать – sako rusų leudėsœ™ patarlė, kurią lietuviškai geriau versti ne būsimuoju laiku ar bendratimi, o būtuoju:

ko tik nedirbau, svarbu, kad nedirbau.

Ir tas būtasis laikas, sakyčiau, suteikia tam tikrą ir laiko bei istorijos perspektyvą: sovietinis socializmas praėjo, tad dabar jau dirbama iš peties, nes kaip dirbi – taip ir moka, o ne kaip sumoka, taip ir atidirbi, ar ne?

Užuot… Šiek tiek mikroekonomikos nuosmukio pradžiai

Publikuota gyvžurnalyje 2008-11-20

Perkeliu skaitytojų prašymu į atskirą temą kiek papildydamas:

Sunkmečiu, kuomet lengvų įplaukų iš burbulinės ekonomikos tikėtis neišeina, tenka pirmiausia sumažinti kaštus ir apriboti švaistūniškas nuotaikas įmonėje, kad išsaugoti pelnus.

Krizė galvose ir lūpose, arba Šiek tiek apie politiką ir buhalteriją

Publikuota gyvžurnalyje 2008-11-19

Tiesa, aš nesuprantu, kam taip akcentuoti tą krizę, nors ją neigti irgi yra kvaila? Lūkesčių ekonomikos teorija jau ne vakar pelnė Nobelio ekonomikos premiją, tai ar tame nėra kažkokio mazochistinio Marijos Žemei būdingo “krikščioniškai sopulingos kančios“ siekio tik dar pagilinti tai, apie ką ir šaukiama?

Mat angliškai “credit crunch“ nebūtinai reiškia “finansų krizę“ per se, o pasitikėjimo trūkumą, jo susvyravimą. Tad esanti ir nueinanti valdžia tą pasitikėjimą seniai iššvaisčiusi, ir bus smagu žiūrėti, kaip lapės dabar rūpinsis vištų prieaugliu.