You are currently browsing the tag archive for the ‘mikroekonomika’ tag.

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E15 Patreone:


Per aspera ad astra, arba, kaip savo tritomiame Das Kapital veikale rašęs Karl Marx: Der weg zur Hölle ist jedoch mit guten Absichten.

Jawohl! – atitartų jam šaunusis partijos kareivis Ingrida Šveikas, ir taip va dar kantrieji sulaukė jau trečiosios dalies apie tai, kaip pandemija privertė verslą pakeisti požiūrį į gamybinius veiksnius, kurie, primenu turitiems mokymosi sunkumų ir stokojantiems sutelktinio dėmesio, yra sąlyginai ekonomikoje vadinami žemė, darbas, kapitalas (ir ša, marksistai jūs prakeikti!).

Tad dabar jau – apie pirmąjį veiksnį, vadinamą žeme, kas, suprantama, versle paprastai yra vadinama ne tiesmukai valstietiškai dirvožemiu, tinkamu arti, sėti ir akėti, drapakuoti, kultivuoti, laistyti, ravėti bei derlių nurinkinėti, o paprastai reiškia plotą nekilnojamame turte, reikalingą tai gamybinei, prekybinei ir susijusiai verslo veiklai vykdyti.

* * * Skaityti pilną įrašą »

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E14 Patreone:


Primenu tiems, kas dėl ketvirtą mėnesį besitęsiančio kretininio, atsiprašau, karantininio apribojimo judėjimui tarp savivaldybių pavėlavo į čia vykstančias dūzges, kad savo trijų dalių (gi tik jūsų patogumui, nes kas tiek dėmesį išlaiko!) įraše aš aptariu pandemijos įtaką verslo požiūriui į gamybinius veiksnius, kurie, žinia, yra trys, sąlyginai vadinami ekonomikoje kaip: žemė, darbas, kapitalas.

Pradėjau nuo ano galo – pirmoji dalis buvo apie kapitalą, kuris neigiamų palūkanų laikmetyje bei sustabdytoje karantinams ekonomikoje paradoksaliai tapo įmonėms pertekliniu ir netgi savotiškai atliekamu. Ir tikrai siūlau įdėmiau peržiūrėti aną įrašą prieš puolat čia iškart piktintis, kad juk “valže babkių viarslui nidoda!“©

Nes duoda.

Tik gal jūs svetimi toje gyvenimo šventėje, kur vyksta puota maro metu, palikusi jus už panosėje taip užtrenktų durų.

* * * Skaityti pilną įrašą »

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E13 Patreone:


Nu taip labai “įdomus“ ir gausiai susidomėjusių pritraukiantis pavadinimas, aha.

Bet kuomet praeitame įraše kalbėjau, kur link pasisuko politika ir ekonomika Lietuvoje per pastaruosius pandeminius metus, tai sąmoningai palikau nuošalyje detalesnį makroekonomikos nagrinėjimą, nes vienu ar kitu klausimu – jau ir taip per metus tinklaraštyje būta ne vieno labai išsamaus įrašo konkrečia tema.

Tačiau šįkart aš noriu pažvelgti, o kaip pandemija jau dabar įtakojo mikroekonominiu lygiu pačias verslo įmones ir jų verslo modelius, atsižvelgiant ne vien tik į trumpalaikius ir tik karantinams skirtus įmonių ar verslų sprendimus, kaip nuotolinis darbas ar prekybinės vitrinos iškėlimas į virtualias parduotuves.

Čia priminsiu, kas mikroekonomikos nestudijavęs, kad dar liberalizmo tėvu vadinamo Adam Smith amžininkas David Ricardo yra įvardinęs tris gamybinius veiksnius, be kurių joks verslas iš esmės išvis neįmanomas, ir kurie žinomi sąlyginai kaip žemė, darbas, kapitalas – ir ne, jei taip pagal sąvokas toks įspūdis kilo, bet nebuvo jis nei kokiu marksistu (Karlas jį pats studijavo), nei socialistu, ir jis pats iš dabartinių liberalais save vadinčiųjų smagiai dar ir pasišaipytų.

Tai kaip gi pandemija dabar privertė peržiūrėti ar net pakeisti verslų požiūrį į šiuos tris veiksnius?

* * * Skaityti pilną įrašą »

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E10 Patreone:


Kalbėdamas apie neigiamą neigiamų palūkanų efektą, aš užsiminiau ir apie taip vadinamas lietuviškas plyno lauko investicijas.

Bet taip tiesiogine prasme plyno lauko, kuomet vidury laukų, kur per pusšimtį kilometrų net nėra jokios potencialios darbo jėgos (dažnai, ir šiaip “gyvų“ žmonių beveik nesurandama), yra pastatoma nemaža gamykla arba didelis logistikos sandėlis (kas iš esmės irgi yra produkto gamybos proceso dalis).

Ir visada taip važiuodamas pro šalį pagalvoju: o tai iš kur jie visam šitam atrakcionui darbuotojų prisišauks?

O gal ten jau tik robotai prie konvejerio dirba?

Skaityti pilną įrašą »

Что-бы не работать, лишь-бы не работать – sako rusų leudėsœ™ patarlė, kurią lietuviškai geriau versti ne būsimuoju laiku ar bendratimi, o būtuoju:

ko tik nedirbau, svarbu, kad nedirbau.

Ir tas būtasis laikas, sakyčiau, suteikia tam tikrą ir laiko bei istorijos perspektyvą: sovietinis socializmas praėjo, tad dabar jau dirbama iš peties, nes kaip dirbi – taip ir moka, o ne kaip sumoka, taip ir atidirbi, ar ne?

skaityti toliau

Publikuota gyvžurnalyje 2008-11-20

Perkeliu skaitytojų prašymu į atskirą temą kiek papildydamas:

Sunkmečiu, kuomet lengvų įplaukų iš burbulinės ekonomikos tikėtis neišeina, tenka pirmiausia sumažinti kaštus ir apriboti švaistūniškas nuotaikas įmonėje, kad išsaugoti pelnus.
tęsinys

Publikuota gyvžurnalyje 2008-11-19

Tiesa, aš nesuprantu, kam taip akcentuoti tą krizę, nors ją neigti irgi yra kvaila? Lūkesčių ekonomikos teorija jau ne vakar pelnė Nobelio ekonomikos premiją, tai ar tame nėra kažkokio mazochistinio Marijos Žemei būdingo “krikščioniškai sopulingos kančios“ siekio tik dar pagilinti tai, apie ką ir šaukiama?

Mat angliškai “credit crunch“ nebūtinai reiškia “finansų krizę“ per se, o pasitikėjimo trūkumą, jo susvyravimą. Tad esanti ir nueinanti valdžia tą pasitikėjimą seniai iššvaisčiusi, ir bus smagu žiūrėti, kaip lapės dabar rūpinsis vištų prieaugliu.
tęsinys

Blog Stats

  • 300 455 hits

Papeipalink £itukų!

Įveskite savo el.paštą ir užsiprenumeruokite šio tinklaraščio naujienas.

Prisijunkite prie kitų 207 pasekėjų

Kategorijos

Archyvai