You are currently browsing the tag archive for the ‘mokesčiai’ tag.
Tai ir vėl šita, mūsų visų begaliniam džiugesiui visuotinai byrančios ekonomikos fone, nuPIŠusi camarilla susiruošė pastraksėti eilinį savo pamišėlių kadrilį DLK Gedimino prospekto gale, pristatydama kalbančios kojinės™ bendrapavardės motorizuotos girtuoklytės iš iždo švaistymo kontoros pasiūlymus dėl jų intelektualiai apgailėtinos mokesčių “reformos“ projekto.
Brangioje [maisto ir pragyvenimo kainomis] tėvynėje Lietuvoje jau pagaliau įsiveisusioje pagal nuopelnus pažadėtoje gerovės valstybėje mūsų tautiečiai pradėjo taip gerai gyventi tarsi Švedijoje, kad net švedpalaikių bankiniai propagandistai netikėtai nušoko nuo palaimingojo jiems pabarstyto takelio iš baltų miltelių ir ėmė pypauti, kad gal tiems prekybiniams tinklams būtų metas apsiriboti patiems (sic!) savo antkainius, nes tie naujieji varguoliai nebeturi iš ko ir kam sutaupyti.
Be abejo, pas mus gi laisva rinka, tiesa?
Kai pamačiau virkaujant, kaip anksčiau mūsų nuskurėlių mentūra, dabar jau generalinę prokurorę Nidą Grunskienę, tai iškart prisiminiau 1946 metų Merle Travis dainą “16 tons“ (mano laisvas vertimas):
…Kasdien tik pasensti, ir į skolą – gilyn,
Šv. Petrai, dar manęs nesišauk, nes atvykt negaliu –
Mano siela užstatyta kontorai.
Nes – o kaip kitaip (ten pat): Skaityti pilną įrašą »
O kad jau prakalbau pirmoje dalyje apie struktūrą kylančių kainų kainodaroje, atsiprašant už tautologiją, tai irgi skaitėte ankstesnį mano įrašą, kur taip pat ant penkių pirštų paaiškinau apie verslo sąnaudų struktūrą.
Ir pagal tai – galima pasvarstyti, ar ne tik makroekonominiu, bet ir mikroekonominiu požiūriu galima kažką įtakoti ir pakeisti teigiama linkme.
Įrašas su tinklalaide PODCAST S02E33 buvo publikuotas 2021-06-14 Patreon paskyroje:
Žinia, kad Rūpintojėlio šalyje nuolat dėl saulės ir lietaus vis verkiantys europašalpiniai mūsų ūkininkai bei palangiškiai rentininkai ir kurortiniai prekeiviai turi dar savo kompanijoje, kuri niewielka, ale bardzo przyjemna, sau tokius pačius etatinius raudotojus, nepriklausomai nei nuo oro, nei nuo ekonomikos ciklo – ar ta ekonomika kyla, ar smunka ir stagnuoja, bet tie vargšiukai darbdaviai vis verkia ir verkia, kad neranda sau darbuotojų.
Nes tiems reikia juk algas mokėti – paverkime ir dėl to. O va darbdaviai yra tokie kilnūs ir geranoriški, mat tiems juk darbo duoda – nors gal pagaliau pradėtų samdyti jų verslo užduotims atlikti, tai mažiau tektų po to verkti.
Įrašas su podcast S02E24 publikuoti nuo 2021-04-17 pilnai tik Patreon:
Mūsų girtuoklytė finansų pavairuotoja atkuto!
Panaikinusios tą valstietišką (“ūkišką“?) Ekonomikos DNR planą, pagal kurį “neteisingai“ turėjo jūsų pinigus pavogti vieni, tai dabar nušvito jau “teisingai“ pavogti, atsiprašau, persiskirstyti jau tiems, kuriems labiau reikia, va tuos mums, neturint omeny manęs su jumis čia, Europos Komisijos paskolinamus €2.225 milijardus.
Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E16 Patreone, kuris jame buvo publikuotas dar 2021-03-17:
Kovo 21-ąją sukanka 100 dienų šitai Vėlinių raganų ir vieno rankinuko nešiotojo IVA+ koalicijos patauškų ir tuštučių vyriausybei, ir aš suprantu, kad padorumas reikalauja rašyti kaip apie mirusius – arba gerai, arba nieko.
Faktiškai, kaip dabar ir rašo apie vyriausybę ir jos nelabai įžiūrimus darbus visa dvaro šunauja bei prisitrynę neetatiniai propagandistai.
O mirusius – nes kai demokratijos prasme turime tik mirusią respubliką™ prie tryliktojo (sic!) Seimo, tai kokia kitokia gali būti ir vyriausybė?
Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E15 Patreone:
Per aspera ad astra, arba, kaip savo tritomiame Das Kapital veikale rašęs Karl Marx: Der weg zur Hölle ist jedoch mit guten Absichten.
Jawohl! – atitartų jam šaunusis partijos kareivis Ingrida Šveikas, ir taip va dar kantrieji sulaukė jau trečiosios dalies apie tai, kaip pandemija privertė verslą pakeisti požiūrį į gamybinius veiksnius, kurie, primenu turitiems mokymosi sunkumų ir stokojantiems sutelktinio dėmesio, yra sąlyginai ekonomikoje vadinami žemė, darbas, kapitalas (ir ša, marksistai jūs prakeikti!).
Tad dabar jau – apie pirmąjį veiksnį, vadinamą žeme, kas, suprantama, versle paprastai yra vadinama ne tiesmukai valstietiškai dirvožemiu, tinkamu arti, sėti ir akėti, drapakuoti, kultivuoti, laistyti, ravėti bei derlių nurinkinėti, o paprastai reiškia plotą nekilnojamame turte, reikalingą tai gamybinei, prekybinei ir susijusiai verslo veiklai vykdyti.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Naujausi komentarai