Rusijos Spalio socialistinę revoliuciją paminint (amen!)

Visų šalių proletarai, vienykitės!

Na, arba bent jau – marksistai, einame alaus įkalti (nors ir ne gegužės 1-oji)!

Seniai pamirštas ne tik mūsų kraštuose šūkis, kuris nelabai skamba netgi ir ten, kur jau irgi šią dieną seniai nebešvenčiama.

10 būtinų sėkmingai sėkmei įgūdžių prie kompų kiurksantiems (pagal Forbes)

Apie Ukrainos įvykius rašyti ir toliau man nėra čia jokios prasmės, bet va pas mus artėja sostinėje ir vėl eilinis kompiuterinių paikenų pasismaukymo festivalis “Įsilogyk! (arba – rąstas jau ten)“, tad infočigonai internetuose stumdo visokias sėkmingas sėkmes nulinkedinintiems lemingiukams, ką vadina įžvalgomis (jei taip išvertus trendus beigi vizionieriškas prognozes).

Amoralios valdžios moralinė dilema

Sakykite, o kuriais metais jums buvo 10 metų?

Ne, palaukite, ne taip dabar paklausiau.

Faktiškai šis įrašas buvo parengtas kaip tik prieš mėnesį (draugai privačiuose susirašinėjimuose per žinutininkus jau prisijuokė dėl mano šitų “horoskopų“), bet aš dabar matau gal netgi labiau dera šį įrašą vis tik publikuoti Visų Šventųjų (sic!) proga, ir kaip tik simboliškai šiai mirusiai respublikai™ – Vėlinių išvakarėse.

Tad iškart dabar imame ir taip perkratome einamąją nuo 2020-ųjų gruodžio 11 dienos šiuo metu Lietuvos Respublikos 18-tąją vyriausybę (pagal jos ministerijų abėcėlinę tvarką), kuomet gi jiems ir joms buvo 10 metų amžiaus plius-minus 3:

Talibai. Atrieda, atidunda

Jei praeita stagnacijos kadencija prasidėjo laimėjus socdemams ir jų pašlemėkų koalicijai su šūkiu “Mes ne Kubilius – atsuksim laiką atgal“, tai šitoji valstiečių ir padugnėn nuėjusių socdemų jau eina su šūkiu “Aš neturiu – ir tau nereikia“.

Ir visose srityse, kur tik jie nesiima dabar iniciatyvos kažką patvarkyti: ar alkoholio prekyba, atiduodant visą rinką į vieno ją kontroliuosiančio oligarcho (tai kapitalas, suaugęs su valdžia, priminsiu apibrėžimą sąvoką vartojantiems laisva forma) rankas (“aš negeriu – ir tau neleisiu“); ar nusavinant visus pensijų fondus ar sunaikinant gyvybės draudimo produktus kaip investicinius su garantuota tarsi valstybės obligacijos grąža (“aš neturiu – ir tau nereikia“); ar dievo bausme kovojant su nepageidaujamu nėštumu (“aš nesikrušu – ir tu eik nx poteriaut“) arba nevaisingumo sprendimais (“nedavė dievulis – tai ir nenorėk“), ir t.t.