Kam pabrangęs pavežėjimas?

Įrašas su tinklalaide PODCAST S02E33 buvo publikuotas 2021-06-14 Patreon paskyroje:

---

Žinia, kad Rūpintojėlio šalyje nuolat dėl saulės ir lietaus vis verkiantys europašalpiniai mūsų ūkininkai bei palangiškiai rentininkai ir kurortiniai prekeiviai turi dar savo kompanijoje, kuri niewielka, ale bardzo przyjemna, sau tokius pačius etatinius raudotojus, nepriklausomai nei nuo oro, nei nuo ekonomikos ciklo – ar ta ekonomika kyla, ar smunka ir stagnuoja, bet tie vargšiukai darbdaviai vis verkia ir verkia, kad neranda sau darbuotojų.

Nes tiems reikia juk algas mokėti – paverkime ir dėl to. O va darbdaviai yra tokie kilnūs ir geranoriški, mat tiems juk darbo duoda – nors gal pagaliau pradėtų samdyti jų verslo užduotims atlikti, tai mažiau tektų po to verkti.

Apie pabrangusias žaliavas ir išlieknintą verslą

Įrašas su tinklalaide PODCAST S02E32 buvo publikuotas 2021-06-07 Patreon paskyroje:

---

Kartais įrašas taip tarsi savaime susidėlioja netgi kokioje asmeninių pranešimų programėlėje.

Tai juk man valgyti neduok – tik duok pakalbėti, ypač apie karate ar buriavimą, bet geriau apie juos nekalbėti, o tą eskapizmo formą praktikuoti. O ir kalbėjome ne apie buriuojančius karatistus, kur mūsų Varėnos jūra siunčia linkėjimus Kauno marioms bendrai bei mane ten škvaliukų gaudymo meno pamokiusiam konkrečiai Andriui, kuris puikiai suderina abu nukrypimus į vieną, nors labiausiai mėgsta kiloti geležį, ypač kai tos “daug ir sunkiai“, o Kauno netikras jachtklubas jau reikiamo jam svorio seniai neužtikrina.

Tai apie ką aš čia?

Juk ne apie karate ar buriavimą, kurio tinklaraštis išeina vasaros atostogų, nes tie vėjų ir bangų valkatėlės ir taip nieko neskaito, išskyrus ugninio vandens etiketes, kiurksodami po burėmis ant vandens.

Darbo pasiūlymų tiek daug, o visi bedarbiai – tik tinginiai!

Įrašas su tinklalaide PODCAST S02E30 publikuotas 2021-05-24 iš anksto Patreon paskyroje

---

Yra tokia kategorija “verslininkų“, kurie verkia nuolat dėl darbuotojų trūkumo prie bedarbių, suprask, pertekliaus.

Ir nepriklauso nuo to, ar ta ekonomika kyla, ar krenta – verkia ir verkia, kokie aplink juos vien tik netikę pašalpiniai ir tinginiai, kad neina pas juos, geradarius, dirbti.

O, atsiprašau, algą mokėti bandėte?

* * *

Grynieji ekonomikoje: iškirtus mišką – šešėlio nemetė net kelmai…

Įrašas su lydinčia tinklalaide podcast S02E27 buvo publikuoti 2021-05-03 Patreon:

---

Praeitos krizės metu dabartinė premjerė, anuomet buvusi po riaušėmis nuversto finansų ministro šalies iždo tvarkytoja, pradėjo kone su vagnorišku žiaurų akcijų prieš verslą užsidegimu kovą su šešėliu jos tuomet turguose primestais kasos aparatais.

Tai jau šešėlis išnyko?

Ne?

Oi, tai kaip čia taip… ir ne comme il faut apie tai dabar kalbėti?

Pandemijos įtaka gamybiniams veiksniams versle (3/3): žemė

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E15 Patreone:

---

Per aspera ad astra, arba, kaip savo tritomiame Das Kapital veikale rašęs Karl Marx: Der weg zur Hölle ist jedoch mit guten Absichten.

Jawohl! – atitartų jam šaunusis partijos kareivis Ingrida Šveikas, ir taip va dar kantrieji sulaukė jau trečiosios dalies apie tai, kaip pandemija privertė verslą pakeisti požiūrį į gamybinius veiksnius, kurie, primenu turitiems mokymosi sunkumų ir stokojantiems sutelktinio dėmesio, yra sąlyginai ekonomikoje vadinami žemė, darbas, kapitalas (ir ša, marksistai jūs prakeikti!).

Tad dabar jau – apie pirmąjį veiksnį, vadinamą žeme, kas, suprantama, versle paprastai yra vadinama ne tiesmukai valstietiškai dirvožemiu, tinkamu arti, sėti ir akėti, drapakuoti, kultivuoti, laistyti, ravėti bei derlių nurinkinėti, o paprastai reiškia plotą nekilnojamame turte, reikalingą tai gamybinei, prekybinei ir susijusiai verslo veiklai vykdyti.

* * *

Pandemijos įtaka gamybiniams veiksniams versle (2/3): darbas

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E14 Patreone:

---

Primenu tiems, kas dėl ketvirtą mėnesį besitęsiančio kretininio, atsiprašau, karantininio apribojimo judėjimui tarp savivaldybių pavėlavo į čia vykstančias dūzges, kad savo trijų dalių (gi tik jūsų patogumui, nes kas tiek dėmesį išlaiko!) įraše aš aptariu pandemijos įtaką verslo požiūriui į gamybinius veiksnius, kurie, žinia, yra trys, sąlyginai vadinami ekonomikoje kaip: žemė, darbas, kapitalas.

Pradėjau nuo ano galo – pirmoji dalis buvo apie kapitalą, kuris neigiamų palūkanų laikmetyje bei sustabdytoje karantinams ekonomikoje paradoksaliai tapo įmonėms pertekliniu ir netgi savotiškai atliekamu. Ir tikrai siūlau įdėmiau peržiūrėti aną įrašą prieš puolat čia iškart piktintis, kad juk “valže babkių viarslui nidoda!“©

Nes duoda.

Tik gal jūs svetimi toje gyvenimo šventėje, kur vyksta puota maro metu, palikusi jus už panosėje taip užtrenktų durų.

* * *

Pandemijos įtaka gamybiniams veiksniams versle (1/3): kapitalas

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E13 Patreone:

---

Nu taip labai “įdomus“ ir gausiai susidomėjusių pritraukiantis pavadinimas, aha.

Bet kuomet praeitame įraše kalbėjau, kur link pasisuko politika ir ekonomika Lietuvoje per pastaruosius pandeminius metus, tai sąmoningai palikau nuošalyje detalesnį makroekonomikos nagrinėjimą, nes vienu ar kitu klausimu – jau ir taip per metus tinklaraštyje būta ne vieno labai išsamaus įrašo konkrečia tema.

Tačiau šįkart aš noriu pažvelgti, o kaip pandemija jau dabar įtakojo mikroekonominiu lygiu pačias verslo įmones ir jų verslo modelius, atsižvelgiant ne vien tik į trumpalaikius ir tik karantinams skirtus įmonių ar verslų sprendimus, kaip nuotolinis darbas ar prekybinės vitrinos iškėlimas į virtualias parduotuves.

Čia priminsiu, kas mikroekonomikos nestudijavęs, kad dar liberalizmo tėvu vadinamo Adam Smith amžininkas David Ricardo yra įvardinęs tris gamybinius veiksnius, be kurių joks verslas iš esmės išvis neįmanomas, ir kurie žinomi sąlyginai kaip žemė, darbas, kapitalas – ir ne, jei taip pagal sąvokas toks įspūdis kilo, bet nebuvo jis nei kokiu marksistu (Karlas jį pats studijavo), nei socialistu, ir jis pats iš dabartinių liberalais save vadinčiųjų smagiai dar ir pasišaipytų.

Tai kaip gi pandemija dabar privertė peržiūrėti ar net pakeisti verslų požiūrį į šiuos tris veiksnius?

* * *

Lietuviškos plyno lauko investicijos

Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E10 Patreone:

---

Kalbėdamas apie neigiamą neigiamų palūkanų efektą, aš užsiminiau ir apie taip vadinamas lietuviškas plyno lauko investicijas.

Bet taip tiesiogine prasme plyno lauko, kuomet vidury laukų, kur per pusšimtį kilometrų net nėra jokios potencialios darbo jėgos (dažnai, ir šiaip “gyvų“ žmonių beveik nesurandama), yra pastatoma nemaža gamykla arba didelis logistikos sandėlis (kas iš esmės irgi yra produkto gamybos proceso dalis).

Ir visada taip važiuodamas pro šalį pagalvoju: o tai iš kur jie visam šitam atrakcionui darbuotojų prisišauks?

O gal ten jau tik robotai prie konvejerio dirba?

Apie šiuolaikinę vergiją (2/2): šaunioji priešokio ekonomika (gig economy)

Nuoroda į PODCAST S02E05 yra teksto apačioje:

---

Praeitame savo podcast sezone dar pernai metų gale jums pristačiau pirmąją dalį pamąstymui apie šiuolaikinę vergiją, ir parodžiau, kad šioji Lietuvoje to, ką klaidingai vadinate valstybe, yra netgi dar ir skatinama.

Ir tos šiuolaikinės vergijos užslėptos formos tarpsta, deja, ne vien tik vaizdinguose išsireiškimuose visokių niekinamų nevykėlių liumpenų, pravardžiuojamų viešosios nuomonės sklaidoje runkeliais, buduliais ar pašalpinėmis lervomis, nes juk taip daugeliui norisi tą savo vidurinės socialinės klasės tik vidutinių pasiekimų maudžiančią nykumą bent tokiu, būdingu šiam visam lietuviškam psichočernobyliui™, būdu pasikelti kiek arčiau to “elito“.

Bet ne veltui juk sakoma, kad jei nori pažinti tikrą žmogaus charakterį, tai pažiūrėk, kaip jis elgiasi su už save žemesniais socialine klase – aptarnaujančiu ir patarnaujančiu personalu, mažiau prakutusiais kaimynais bei artimaisiais, kas angliškoje Naujojo Testamento versijoje skamba kaip mylėk kaimyną (love thee neighbour), nežinia kodėl lietuviškai išvertus kaip apie susietus asmenis metrikacijos dokumentais.

Apie tokį prakutėlių netikrą elitą ir tą jų klaidingą įsitikinimą, kad jau jie taip yra miros aliejumi pateptieji “elitiniai“, tai irgi esu rašęs: tiek apie anglišką, tiek ir lietuviškąjį, kas įžeidė savimeilę ne vienai verslo (jei ten verslas) ir visuomenės tuštutei bei socialinių tinklų barškučiui.

Balionėliai nedžiugina – kaip pasakė Mikė Pūkuotukas Paršeliui.

Apie šiuolaikinę vergiją (1/2): Lietuvoje to nėra ir būti negali?

Nuoroda į PODCAST S01E38 yra teksto apačioje:

---

Man taip anądien sako nustebusiai, o gal su nuoširdžiai nesuprantančio žmogaus tarsi ir priekaištu: kodėl aš jau ne vieną kartą pavartojau žodį “vergas“, kalbėdamas apie darbuotojus, darbo rinką, ar net imigraciją arba emigraciją?

Kurios, jau aš primenu ta proga dabar jums, gi mūsų valdžiai jau taip nuo A. Kubiliaus laikų “nėra“, nes išvykstantys dirbti iš Lietuvos Europos Sąjungos ribose emigrantais nelaikomi ir kaip tokiais mūsų statistikoje neapskaitomi.

O dar dabar įstatymu taip jau sudėliota, kad buvusi Vergų Birža Darbo Birža, pervadinta į Užimtumo Tarnybą, tiesiog eksportuoja lietuvius į ilgalaikes “komandiruotes“, kad tas jiems skiriamas iš mūsų mokesčių nedarbo pašalpas dabar tie atidirbtų jau kažkodėl vokiečiams, olandams ar netgi norvegams (kai pastarieji net nėra ES nariais, o savotiškai “atsibreksitinę neįstodami“, nes dalyvaudami tik EEB bendroje rinkoje).