You are currently browsing the tag archive for the ‘neverslas’ tag.
PODCAST S01E04 foloveriai skrolina apatyn ir faindina paklikinimui įeneiblintą linką su skrynšotu.
Kartais į bevykstančių ir, atrodytų, nesusietų tarpusavyje veiksmų politikoje visumą norisi pažvelgti iš šalies ir, skirtingai nuo kokio banko kotletinių ekonomistų™, pabandyti sugaudyti jų logiką ir kontekstą.
Ir todėl man pasirodė įdomus pagalbos verslui įstatymų paketas, apie kurį pranešė finansų ministerija gegužės 6 dieną – jūs gi žinote, kad “pagalba verslui“ iš esmės nieko nereiškia, kuomet nenurodomas konkretus gavėjas: ar tai būtų darbuotojas, ar tai būtų darbdavys, ar tai būtų vartotojai, kurie už gautus pinigus, talonus ar vaučerius patys balsuotų, kuriam verslui už ką ir kiek atiduoti – verslas, kaip privati organizacinė sukurtų produktų ir lėšų mainų bei perskirstymo sistema, juk išties visada yra tik apie žmones.
Todėl kaskart išgirdę tą valdžios pažadą ką nors duoti verslui, paklauskite šių kostiumuotų šarikovų™: kam konkrečiai duosim ir iš ko atėmę?
* * * Skaityti pilną įrašą »
Šįkart apie policiją ir politikavimus, bet nesusijusius su vakarykščiu mano įrašu ir manimi.
Nors kaip pažiūrėsim, aišku.
Turiu omeny faktą, kad STT sulaikė Anykščių rajono merą Kęstutį Tubį.
Prieš septynerius metus buvau sudaręs gana smagų svarbių įvykių, reiškinių bei žmonių sąrašą, tai, pagalvojau, kodėl gi to nepadarius šiemet?
Tiesa, nominacijas irgi sau va imsiu ir pakeisiu, ir išvardinsiu tik trejetuką (nes daug vežimu veža, sakoma), kuris man atrodo įdomiausias ir pagal šio tinklaraščio esmines temas – vidaus politiką, ekonomiką bei verslą ir pasaulinę politiką:
Apskrities centriniame mieste N buvo tiek daug kirpyklų ir laidojimo biurų, kad atrodė, jog miestiečiai gimsta tik tam, kad nusiskustų, apsikirptų, pakvėpintų galvas spirituotu žibuoklių šlakstalu ir iškart numirtų. O išties apskrities centre N žmonės gimdavo, skusdavosi ir mirdavo ganėtinai retai. Miesto gyvenimas buvo ramutėliausias. Pavasariniai vakarai buvo svaiginantys, purvas mėnesienoje švytėjo tarsi antracitas, ir visas miesto jaunimas buvo iki tiek įsimylėjęs į miesto komiteto komunalinio ūkio sekretorę, kad tuo trukdė jai rinkti narystės mokesčius.
– Ilja Ilf ir Jevgenij Petrov – “12 kėdžių“; mano vertimas iš rusų k. (antracitas – blizgi lyg žėrutis ir kietesnė už akmens anglį šio kuro rūšis, kaloringumu ją lenkianti, bet nusileidžianti skalūnams; o tas šlakstalas originale yra surusintas žodis végétale, parfumuoto vandens pirmtakas)
– Ketinu kišti pirštus į rozetę.
– Gal nekvailiok – ji ne tam skirta.
– Bet tai nepabandęs – nesužinosi!
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai