Verslo sąnaudų struktūra – ant pirštų (4/4): ir kam taip pasiskaičiuoti?

(Pabaiga, o pradžia – čia)

* * *

Kokia nauda iš šito verslo sąnaudų struktūros, išdėstytos taip ant pirštų, suvokimo?

Be to, kad dabar turėsiu į kur vis nuorodą būsimuose savo tinklaraščio tekstuose, aišku, įdėti.

Pirmiausia, tame, kad labai greitai ant pirštų, atsiprašant už kalambūrą, galima susiskaičiuoti, ar apsimoka investuoti savo laiką ir, dažniausiai, svetimus pinigus į vieną ar kitą veiklą – atsipirks ar ne.

Verslo sąnaudų struktūra – ant pirštų (3/4): bevardis ir mažylis

(Tęsinys, o pradžia – čia)

* * *

Ketvirtasis – bevardis kaip toji bendrinė valstybė arba žiedelis, kaip neišvengiami mokesčiais įsipareigojimai, pirštas, kuris simbolizuoja visas tas mokesčiais vadinamas sąnaudas, kurios:

Verslo sąnaudų struktūra – ant pirštų (2/4): smilius ir vidurinis

(Tęsinys, o pradžia – čia)

* * *

Antra, tai smilius, kuriuo vadovai nurodo darbus, o darbuotojai juo nosis krapšto, beklausydami tų nurodymų.

Šis ekonominis veiksnys yra priešingas rentai, ir vadinamas darbu.

Verslo sąnaudų struktūra – ant pirštų (1/4): nykštys

Spūdinau spaudžiant šaltukui, pamenu, dar vasarį per visą šitą Lietuvos teatrų festivalių (taip, dar ir grybų, bet kokie grybai žiemą???) sostinę į geriausius pardavimus kvadratiniam metrui darančią parduotuvę (o kuo išties prekiauja prekybcentriai?), kad dar padidinčiau tuos jų pardavimus, nes taip mano kabrioleto centrinis užraktas (ne spynelės!) tądien užšalo, drėgmės išvakarėse pasigavę (pamenate gi tuos “globalaus atšilimo“ temperatūros svyravimus nuo pliuso iki minuso ir atgal, tai va atgal dar tądien nebuvo, o maisto jau reikėjo), ir tuomet pagalvojau, kad jau parsiniogęs atgalios sudėliosiu tą komentarą, kartu ir tinklaraštyje čia paaiškindamas ant pirštų – o va jau dabar ir vasarop einame, ir jau aš pats seniai namolio parėjęs, tai gal jau metas apie tai?

Juolab, kad nusprendęs apie nors ir aktualų šiuo metu Antrąjį Krymo karą nerašinėti (užtenka ir 165 komentarų šiam momentui prie to ankstesniojo įrašo ta tema), o va nuo 2020-02-20 jau pasaulyje prasidėjusiu (ne, ne nuo šių metų vasario 24-osios!) ekonominiu sunkmečiu apsaugoti nuo kvailysčių tuos, kurie dabar taip pripuolamai griebiasi kažkokių verslų, yra teigiamai vertintina socialinė misija, manyčiau.

Pardavimų veiklų perskirstymas (ant pirštų)

Įrašas iš anksto publikuotas 2021-11-07 mano Patreon paskyroje:

---

Kažkaip manau, kad yra ne viena darbovietė, kur vienoms pardavimų pareigoms darbuotoją pasamdo, o tas realiai po to gauna kitas, nes darbdavys nesuvokia, kad jo paties lūkesčiai dėl darbuotojo ir jo duotos (nes darbdavys gi darbo duoda, tiesa?) pareigos išties gyvena ne tik net ne santuokoje, bet išvis skirtingais adresais, susitikdamos be meilės tik vienkartiniam seksui be įsipareigojimų ir atsitiktinai, nes joms pasitinderinti iš nuobolio prireikė.

Aš tai nieko prieš, jei tik darbdavys susimoka už šitą atrakcioną, idant budistų šventraštyje pasakyta: pono pautai – pono valia.

Bet jei jums švaistyti pinigus nesinori, nes nors kiek rūpi verslo interesai (kadangi esate ne paikas savanaudis čingačgukas, bet verslininkas), ir jei jums išties rūpi efektyvesnis pardavimo veiklų organizavimas, tinkamai paskirstant pagal funkcijas darbuotojams pareigas, tai leiskite paaiškinti ant pirštų, ką aš turiu omeny.

Gana jau to vakar!

Kaip matau, visame šiame koronaviruso pandemijos atrakcione visi ieško arba laukia vakarykštės dienos – absoliučiai niekas negalvoja apie rytoj.

Mūsų dabartinis pandeminių operacijų feldmaršalas alko-psichiatras Hitleryga, tarkime, susigalvojo švaistyti testus numirėliams, suteikdamas šiems prioritetą prieš gyvuosius.

Vat, klausiu, kam to reikia? Statistiką pasibloginti, kad numirė kažkas ne šiaip nuo plaučių nepakankamumo, bet nuo plaučių nepakankamumo, turėdamas koronavirusą arba nuo koronaviruso sukelto plaučių nepakankamumo?

Ir ką? ©

Apie kirpyklas

Apskrities centriniame mieste N buvo tiek daug kirpyklų ir laidojimo biurų, kad atrodė, jog miestiečiai gimsta tik tam, kad nusiskustų, apsikirptų, pakvėpintų galvas spirituotu žibuoklių šlakstalu ir iškart numirtų. O išties apskrities centre N žmonės gimdavo, skusdavosi ir mirdavo ganėtinai retai. Miesto gyvenimas buvo ramutėliausias. Pavasariniai vakarai buvo svaiginantys, purvas mėnesienoje švytėjo tarsi antracitas, ir visas miesto jaunimas buvo iki tiek įsimylėjęs į miesto komiteto komunalinio ūkio sekretorę, kad tuo trukdė jai rinkti narystės mokesčius. 

– Ilja Ilf ir Jevgenij Petrov – “12 kėdžių“; mano vertimas iš rusų k. (antracitas – blizgi lyg žėrutis ir kietesnė už akmens anglį šio kuro rūšis, kaloringumu ją lenkianti, bet nusileidžianti skalūnams; o tas šlakstalas originale yra surusintas žodis végétale, parfumuoto vandens pirmtakas)

Apie matricas pratęsiant

Visada džiugina skaitytojų pastabas ir klausimai, kaip ir matote, kad visada atsakau į komentarus.

Šįkart komentaras prie praeito įrašo apie dvi matricas ir nuorodos facebook:

Dvi matricos

Žinau, kad šią koncepciją koks nors rinkodaros ar vadybos studentukas nukniauks ir padarys jei ne diplominį, tai kursinį darbą.

Būtų džiugu, kad interpretuodami ir tobulindami šį modelį nurodytumėt, iš kur traukėt, nors iš tiesų šitas matricas ne aš sugalvojau, tik jas čia dabar paderinsiu tarpusavyje.

Formulė 4+2

Gana čia jau tų šiam kartui istorinių pasažų, kaip būta praeitą savaitę, tai grįžkime dabar jau arčiau kasos ir piniginių reikalų – verslo.

Dar iki šventės tvarkydamas savo archyvus ir perrinkdamas knygas šeimynos išsikraustymui rudeniop, radau knygą, kurią iš tiesų rekomenduočiau perskaityti norintiems nuosavo verslo, jį pradedantiems arba jau einantiems vadovų pareigas. Na, kaip visada, tai kas tam neturi laiko, tai ima ir čia perskaito esmę.