You are currently browsing the tag archive for the ‘pilietiškumas’ tag.

“Čiuožk ten, kur ripka bus, o ne kur ji buvo“

Wayne “The Great One“ Gretzky, legendinis 20 metų NHL pražaidęs rezultatyviausias ir čempionų Stanley taurę 4 kartus pelnęs kanadietis.

* * *

Sakote, dabar vėl gąsdinsiu dar karantinui nesibaigus, kaip visi mirsime, ir džiugina, kad ne aš vienas?

Ne.

Bet pradžiuginsiu, kad prasukus laikrodžius valanda pirmyn į vasaros laiką, tai karantinas gi ta valanda sutrumpėjo (no pun intended)! Valio! Skaityti pilną įrašą »

Anksti ryte išlėkiau į bendrą lenkų ir lietuvių jaunimo mainų projektą “Dviejų kultūrų veidrodyje“ Bartoszyce Rytprūsiuose Lenkijoje, tai jums taip ir nespėjau parašyti, ką aš galvoju apie pirmo turo prezidentinių rinkimų rezultatus.

O per savaitę jau viskas susikratė, pirminė euforija aprimo, ir dabar jau žvelgiama į ateinantį sekmadienį, ir todėl iš esmės vienu tarpiniu antrojo turo įrašu rašau apie abu įvykius.

O jūs balsuojate per PayPal, ir aš jums už tai dėkoju.

* * * Skaityti pilną įrašą »

Jau penktadienį, kada jūs skaitėte mano įrašą apie pedagogikos išskaidrinimą, pagaliau Vyriausioji Rinkimų Komisija patvirtino galutinį sąrašą pretendentų į kandidatus į prezidentus, perėjusių į kandidatų į prezidentus lygą, ir todėl jau bus galima ir čia aptarti jų visų netinkamumą darbui, kaip tą dariau per praeitus rinkimus.

Nes – o tai ko ten kalbėti apie tinkamumą, apie ką jie ir patys pakalba, nes jei nemanytų, kad yra geriausiai tinkami, tai gal išvis nekandidatuotų.

Nebent koks jedinstvininkas pan tovarišč Waldemar Tomaszewski, kuriam rinkimai yra kaip kaimo klebonui pamokslai parapijos davatkėlėms apie šunkeliais velniop nuėjusį jaunimą, tuo iš jų entuziazmo pasimelsti už šias nevidonų sielas po to susirenkant po euriuką kitą jei ne teslai, tai bent jau mersiukui.

Skaityti pilną įrašą »

Visada žavėjausi profesoriumi Vytautu “Tata“ Landsbergiu – dėl jo gebėjimo vesti tautą į kovą dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

Tiesa, jam kartu su Adolfu “Vanagu“ Ramanausku abiems toli iki tikro Lietuvos Didvyrio™, su ginklu gynusio tėvynę nuo okupantų, Gedimino “Melagėlio“ Kirkilo, bet čia juk kita tema.

Nes tema čia gi bus apie patriotizmą. Ir kai pastarasis apsimelavęs bei apsivogęs šunsnukis patriotizmo kažkaip neprideda, tai tenka va jau ir pirmąjam dėti taip kalbos apie dergimą ir visokias bjaurastis, tarsi šiojo būtų maža. Ir dėti belieka tik patriotiškos kalbos, nes nei sprendimų, kaip tą keisti, nei netgi įsitikinimo, kad tą išvis dar galima pakeisti. Tada belieka apeliuoti į sąmoningumą vardan bendrojo gėrio, bent jau užčiaupiant nepatenkintųjų koseres, ir ačiūdie, kad ne jėga.

Profesoriaus tekstas lakoniškas, glaustas ir labai imlus (vos 172 žodis!) – kas yra dar vienas žavingas jo, kaip politinio lyderio iki grabo lentos, kad ir kokį titulą ten bandytų vieni tarsi memorialinę lentą prie žmogaus-paminklo prisriegti, o kiti trūks-plyš atšriubuoti su atsišriubavusiais savo pamėkliškų protelių varžtukais, būdo bruožas.

Leisiu sau cituoti iš Lietuvos Žinių ir tą jo tekstą dekonstruoti kuo trumpiau, ir gal jums kada gyvenime tie principai pravers (motyvuojant chebrą eiti kitai chebrai malkų pakrauti ar per rinkimus tautai nacionalines idėjas stumiant, ką aš žinau, kokie blėnys jums į galvą šaus?):

Skaityti pilną įrašą »

Žinot, man truputį kainavo pastangų ir užtruko laiko, kol išmokau atskirti, kur yra pas mane arba pas mus, suprask, čia, Londone arba Jungtinėje Karalystėje, ir kur yra jau nebe mano, pas jus arba jūsų.

Vieno dalyko, tiesa, dar neišmokau, tai nebesidomėti Lietuvos reikalais. Vis dar kartais skauda ar yra apmaudu, kad jums ten nelabai sekasi kažkas, ir kad man vis dar norisi, nepaisant to, kad išvykau, jog Tėvynėje būtų geriau, nors pas jus grįžti nebeketinu.

skaityti toliau

Jei įdėmiai perskaitėte mano įrašą apie tai, kad esame pafrontės valstybė, tai tuomet dar tikiuosi, kad skaitėte ir tai, ką rašau nuo 2007 metų apie karybą čia, ir tuomet galime kalbėtis toliau, ką turime aplink mus ir čia, ir ko iš viso to dar galime sulaukti.

Aš iš tiesų esu optimistas, kada sakau, kad turime maždaug 3 metus iki Rusijos atviros agresijos prieš mus (mūsų Prezidentė gi veikiau priešingai – jaučia grėsmę jau šiandien).

skaityti toliau

Papasakojus apie AK, tai dabar belieka tik pakalbėti, o kur mes patys gyvename?

Kada sakai angliškai, kad Lietuva yra Frontier of the West, tai skamba gražiai, drąsiai ir kilniai – suprask, esame toks civilizacijos pakraštys, besiribojantis su barbarų žemėmis.

Gi posakis pafrontės valstybė skamba jau ne taip šauniai, o ir drąsos neprideda, ar ne?
skaityti toliau

Andrius Mazuronis, tas pats, kurio tėvas Valentinas iš ministrų persikraustė į europarlamentarus, šią savaitę pasitraukė iš gimtosios totoškių frakcijos Seime.

Atrodytų, artėja rinkimai, tai politikai pradeda įprastinį sezoninį partijų išsipardavimą ir savo kailių pardavinėjimą perspektyvesnėms šutvėms. Bet juk ne Mazuronio atveju, kuomet tėvas yra antras žmogus partijoje, o gal netgi ir pirmas, nors lakūnas galvoja kitaip.

skaityti toliau

Papeipalink £itukų!

Įveskite savo el.paštą ir užsiprenumeruokite šio tinklaraščio naujienas.

Prisijunkite prie kitų 214 pasekėjų

Kategorijos

2020 m. liepos mėn.
S Pr A T K Pn Š
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031