You are currently browsing the tag archive for the ‘politekonomija’ tag.

Jei jau pirmoje šio ciklo dalyje sutikome, kad ekonomika sustojo, ir rejke kaška dariti™, ir tas kažkas yra pašalpos dabar prašantis verslas, tai antroje dalyje išsiaiškinome, kas gi konkrečiai tas verslas, kuriam duoti, ir kas ta valstybė, kuri dabar jau privalo (o tikrai privalo?) duoti pinigų.

Taigi, sakote, juk ekonomika iš esmės sustojo, nes nustojo suktis tas gyvybinis verslo-valstybės-namų ūkių pinigų ratas: verslas nebeparduoda, namų ūkiai neperka, verslas nesamdo (tik formalumas, kada faktiniai bedarbiai bus jau išties išbraukti iš nominalių algalapių verslo subjektuose), namų ūkiai tuoj irgi pritrūks pinigų, nes juk jų pačių tas verslas irgi nebesamdo, ir valstybė, suprask, privalo (nes juk pati valstybė, rupūžė plaukuota, gi ir sustabdė ekonomiką!) tučtuojau gelbėti verslą žmones (!), nes tuoj nebeturės juk ir pati pajamų savo funkcijoms vykdyti iš tų surenkamų mokesčių, kadangi nei verslas, nei namų ūkiai nebeturės pinigų tiems mokesčiams valstybei sumokėti.

* * * Skaityti pilną įrašą »

Kaip minėjau praeitame įraše, aš jau matau, kad pati populiariausia tezė, tampanti iš naratyvo jau ir nacionalinės vienybės šūkiu (kitaip tariant – reikalavimu vykdymui!), dabar yra ši:

  • kadangi ekonomika sustojo (arba: buvo valdžios dirbtinai sustabdyta – kaltininką reikalaujamam kredito apmokėjimu įvardiname taip, kad neišsisuktų nuo pareigos!), tai būtina paremti verslą, nes… (nes – ką?) nes būtina visiems mums sugrįžti į vakar išsaugoti ekonomiką!

Trumpam darom pauzę, kaip sako alko-psichiatras su ministerio portfeliu ir šaulio berete, ir darkart perskaitome tezę bei argumentą…

Skaityti pilną įrašą »

Kaip žmogus pozityvus ir optimistas (ša, bambekliai, ko čia žvengiate dabar?!), tai praeitą savaitę linksminausi stebėdamas upes ir marias jau priverkusius Lietuvos viarslinykus™, kaip jiems dabar reikia paramos pašalpos iš valstybės, ir kurie kažkaip dabar “pamiršo“, kaip jie niekindami pašalpiniais vadino visus tuos proletarus (samdomus darbuotojus), kurie, suprask, neužsikoučinę plušėti pas juos, tokius neprilygstamus verslo guru bei darbdavystės dievus, už pusę minimalkės (čia tikra istorija apie vieną balionų šalies tamošių, kuris dievagojosi, kad pas jį minimumo niekas negauna, nes… jis buvo pats pričiuptas ieškantis darbuotojų už pusę, tai juk kaip ir nemelavo, a’ ne-a?), jau nekalbant apie tai, kad tas visas pašalpines lervas reikia nuvaryti už tas pašalpas atidirbti.

Tai, kas yra klaikiai ironiška, jau reikia visiems susimesti ir dabar duoti šitam vargšiukui viarslui. Kadangi šis “visuomenės ir ekonomikos geradaris“ juk užsiima labdaringa (sic!) veikla, neleisdamas taip tiems nevykėliams išstipti badu.

Darbdaviai gi jie. Darbą duoda, nu.

Ką jūs, nevykėliai, nesugebantys net emigruoti “silkių uodegų skusti bei viščiukų galvų sukinėti“, be jų sėkmingos sėkmės™ ir pavydėtino (!) verslumo įžvalgų darytumėt išvis?! Skaityti pilną įrašą »

Kysa, kam tau pinigai? Tu gi neturi fantazijos! – sakė Didysis Kombinatorius™ Ostapas Suleimanas Berta-Marija Bender-bėjus Zadunaiskis (upė tokia, ne kalnas) Ilja Ilfo (Илья Арнольдович Файнзильберг – nukankintas NKVD 1937 metais) ir Jevgenijaus Petrovo (Евгений Петрович Катаев – kaip karo korespondentas žuvo 1942 metais sudužus lėktuvui, grįžtančiam iš Sevastopolio fronto) romane “12 kėdžių“. Įsižeidęs, kad negaus pinigų pašvaistymui, Kysa perpjovė gerklę užmigusiam Ostapui.

Ir dabar taip nesuradau youtube, nes gal net neįkelta, senos laidos Vakaras su Marijonu iš LNK, kur jo svečiu buvo Viktor Uspaskich. Pastarasis Marijonui nuoširdžiai (kaip jis visada moka) atsakė, kad jei, Marijonai, turėtum tu tą meleoną, tai vis tiek nesugebėtum jį tinkamai panaudoti, tai ir iššvaistytum – lygiai taip pat, ką tą banaliai kaskart padaro visokių loterijų laimėtojai, netikėtai praturtėję, ir kuriems net Olifėja nemokamai (!) siūlo asmeninių finansų konsultantą pasiimti ir paklausyti patarimo.

Skaityti pilną įrašą »

Aš suprantu, kad Lietuva – depresijos žemė, todėl rašydamas prognozes 2017 metams ir ironiškai muzikinį klipą įdėjau, ir netgi optimizmui specialiai sukelti po juo kelias pastraipas, kad, kaip rodo istorija, ir didžiausių krizių metais žmonės kūrė bei gimdė ir augino vaikus, o pasaulis fiziškai nesustojo suktis.

Galop, šitiek per praeitą šimtmetį virsmų išgyvenusiai Lietuvai, kai gal seneliai ir tėvai kai kurių prisimena istorinius tiesog valstybinio masto kataklizminius pokyčius (aš paskaičiavau, kad mano tėvas 1942 metų gimimo patyrė 8 pinigų reformas!), tai neklizmuos ir sakys, kad – paduok tą krizę, kalsim jai į… kaip Doncė siūlo!

Tai ne. Apokalipsė, barstomės makaules pelenais, susisupam į baltas marškas ir kėblinam smėlio kalnelio link.

Ir jei kas sugebėjo netgi viską perskaityti (dėl ko buvau skeptiškas iš pat pradžių), tai vis tiek neišgirdau nieko panašaus, kad, suprask, klysti, nes va – a, b, c todėl. Geriausias čia buvo tik norėjimas, kad aš geriau jau klysčiau, bet vėlgi, matau – koks negatyvas, kad čia aš prašaunu! Nes šiaip jau viskas – tik išties fatališkas susitaikymas su tuo doom and gloom.

Tad sutarkime taip: be panikos, ir jei aš esu teisus (negirdžiu prieštaravimų – kur jūsų rankos?!), tai aptariam, ką ir kaip daryti, kad ateinančiai krizei būtų galima pasirengti, gerai?

Skaityti pilną įrašą »

Kad jau praeitame įraše įvertinau 2016 metų įvykius, tai jūs čia norite ir horoskopo, kokie trys esminiai dalykai iš esmės laukia pasaulio 2017 metais, mano pliušine galva, kimšta pjuvenomis, ir remiantis mano pernykščiu (kone vakarykščiu) trejetuku.

Tai teks jį papildyti, nes ne viskas telpa tik į tris – tegul būna penketas kaip pirštų ant rankos (jei nesate stalius), ir pradedame juos lankstyti, pradedant nuo to, kas man arčiau kūno (ar kur mano kūnas yra arčiausiai):

  • 1

Brexit yra neatšaukiamas, ir prasidės šios procedūros JK atsiskyrimo nuo ES jau kovo 31 dieną.

Skaityti pilną įrašą »

Kaip ir prognozavau, dar viena prognozė išsipildė dideliam nenutylančiam kelintą dieną hilariukų verksmui – Donald Trump bus išrinktas (nes teoriškai GOP rinkikai gi dar gali apsigalvoti ir balsuoti už DEM kandidatę) 45-uoju JAV prezidentu.

Aš į tą faktą iš esmės žiūriu pozityviai. Dar rezervuotai, bet tikrai optimistiškai, ko nepasakyčiau apie Brexit – todėl šių dviejų įvykių taip tiesmukai vertinti kaip tapačių nedera. Dar nesuformulavau sau, kodėl taip, bet tas jausmas toks yra, kad tai – visiškai netapatūs įvykiai. Kol kas tai tik mano emocija, ne logika. Suformuluosiu ir tada pasidalinsiu, manau.

skaityti toliau

Londone šiandien, skaičiuojam kiek turim pirštų ant vienos rankos:

1. Southern Rail, kuria irgi pasinaudoju, kai nesinaudoju Thameslink, kelia bilietų kainas. Politikai klykia, kad tai spyris į dantis (pakels 1.9%, kas sudarys mažiausiai £84/yo), reikia atimti frančyzę, nes ir taip nuolat vėluoja arba atšaukia traukinius (vat neateina mašinistas į darbą, ir ką jam?). O aš laukiu savo 50% kompensacijos už tai, kad traukinys į Brighton vėlavo 2 valandas.

2. Merui šiandien 100 dienų. Islamizacija neįvyko niekaip. O pagrindinė veikla – nori, kad Londonas, kaip atviras ir modernus miestas, būtų Brexit derybų centre, kad ir ką tai reiškia. Laikraščiai siūlo pasirūpinti oro tarša. Jei išlipi mano priemiestyje, tai kvepia šienu ir gamta – tiek to Londono. O ir centre čia net mano palydovus į kosTmosą leidžiančios kontoros prezidentai ateina į darbą pėsčiomis iš traukinių, nes nėra vietos automobiliui. Šiaip paleido naktinius Vamzdžio traukinius kai kuriose linijose, bet tai buvusio mero Labradžonsono, kuris dabar užsienio reikalų sekretorius, nuopelnas, nepaisant streikų iš kurmių.

skaityti toliau

Žinot, gal jau galit paskelbti karą Rusijai? Nes kiek laiko trunka šitas apšiktos virvelės tąsymas realios ruskių karo grėsmės fone – dveji ar treji metai?

Ne taip etatinis “rusai puola“, bet realus atsitokėjimas, kad gali, žinai, ir užpulti, ir gali tekti gintis, ir be šitų juokelių “chi-chi, su kuo kariausim“ ar debiliško “o kas mus puls“ – va jau ukrainiečiai prisikikeno ir su kaimynu prisidraugavo: Krymo nebeturi (ir nebeatgaus – laikas praleistas, politinės valios neberasta, rusai savo užgrobimą įteisina ir pateisina Vakarų akyse), o Rytų Ukrainoje vis dar nesibaigiantis nepaskelbtas karas be prošvaisčių jį laimėti prieš “nekariaujantį“ rusų okupantą – nes ruskis apsitries, bet nepasiduos (bent jau taip dievagojasi, o vos nafta pabrangsta ar kokiam Vakarų lyderiui užsitrumpina nuo sankcijų – taip ir metami nauji ištekliai dusinti jų “brolius“ ukrainiečius).

Tai kad jau artėja rinkimai, tai krašto apsaugai bendrai tame fone turėtų būti skiriamas pirmaeilis dėmesys.

skaityti toliau

Kaip jau minėjau praeitame įraše “Apie minimalkę“, šįkart jau pratęsiu apie koncepciją, kuri vadinama visuotinėmis bazinėmis pajamomis – arba apie visiems išdalinamus pinigus pragyvenimui iš valstybės. Nukainuotų LiDL bananų, kuriais vokietYs vakar parodė jus esant sovietukais ruseliais, kuriems tas vaisius buvęs sakraliniu, fone tema atrodys gal netgi įdomesnė, kad ir prieš savaitgalį?

Nors kaip pasakytų pseudoliberalizmo nukamuotos makaulės: suprask, tokias pašalpas visiems.

skaityti toliau

Lietuvos vyriausibe™ vėl ketina, nes juk rinkimai ir reikia savo rinkėjus banaliai papirkti, pakelti nuo liepos 1 dienos valandinį atlygį nuo €2.13 iki €2.32, kas reiškia – minimalią algą nuo €350 iki €380 per mėnesį.

Aš maniau, čia per savaitę – Jungtinė Karalystė tvirkina savo uždarbiais net už minimumą čia dirbančius emigrantus.

skaityti toliau

Įraše apie Londone besipučiantį būsto kainų burbulą parašiau, kad Lietuvoje “vyrauja išsunkiančios institucijos vietoje atvirų prie negailestingo provincijos tuštėjimo dėsnio, rodančio ne proporcinius kiekybinius pokyčius, bet disproporcinius kokybinius“ – ir skaitytojas Gediminas Sinkūnas (ar Šinkūnas?) perklausė, o ką turiu omenyje?

Maniau, kad rašiau jau įraše Išsunkiančių institucijų provincija apie tai, tačiau klydau, todėl trumpai paaiškinu tą dėsnį, kuris turėtų būti savaitme suprantamas, bet, deja, įsivaizduojamas kaip tik neteisingai.

skaityti toliau

Kalafiorų erzelio metu Mykolas Pleskas, d.ž.k. Kleckas, pasidalino savo optimistinėmis įžvalgomis, kaip jauni ir aktyvūs sugeba per keletą darbų varyti, frylanceriauti ir visaip kaip stengtis uždirbti eurų, kad ne vien kalafiorams nepritruktų.

Iš vienos pusės, tai jo įrašas išties geras ir turintis pagrindo – stenkis, ir tau bus atseikėta, amen.

skaityti toliau

Pradžia čia.

skaityti toliau

Iš pradžių reportažą ruošiau Juliaus Radijui, tačiau kaip jau man įprasta, gavosi per ilgas. Pradėjus trumpinti – dar pailgėjo, todėl išties teko kitą dieną tiesiog parašyti iš naujo.

Tačiau tema yra platesnė, nei kalbėjau, ir verta publikavimo ta apimtimi, kuria buvo pradžioje sumanyta. Taip, man iš čia matosi kiek betarpiškiau, nei kad jums kitame ES gale.

skaityti toliau

Bet koks mokytas durnius™ jums tą pasakys: gyvenimas Lietuvoje tik gerėja! Pridūręs: pažiūrėk į statistikos rodiklius!

Pažiūrėjau ne tik aš, bet, matyt, į kitus – pernai Lietuvą paliko maždaug Mažeikių dydžio miestas, t.y. virš 46000 Lietuvos gyventojų emigravo. Čia tie, kuriuos Statistikos departamentas apskaitė, nes aš, tarkime, iki šiol moku PSD, tai kaip ir esu viena koja Lietuvoje.

skaityti toliau

Nebenueinanti šiandienos aktualija, kelianti aistras ir pasitelkianti netgi emocinį šantažą paskendusių vaikų nuotraukomis – tai Europą užplūdę pabėgėliai.

Galop, jau ir ES vadovai renkasi pasitarimui, o ką dera toliau daryti. Lietuvoje gi aistras kelia netgi kelių šimtų šių priimtinų žmonių priskirta kvota, kai tuo tarpu kokia nors Islandija, net ir ne ES narė ir būdama tiek homogeninė visuomenė, kuri savo laiku pageidavo, kad iš visos NATO tik JAV telaikytų ten aviacijos bazes ir kad jose nebūtų negrų, pasirengusi priimti ženkliai daugiau, nei kas ketina jai duoti. Ir ironiška, kad apie vengrų nacionalistai dabar neplanuotai gavo tokį migrantų srautą, kad visi jų jobikai pasimiršo.

skaityti toliau

Papeipalink £itukų!

Įveskite savo el.paštą ir užsiprenumeruokite šio tinklaraščio naujienas.

Prisijunkite prie kitų 214 pasekėjų

Kategorijos

2020 m. liepos mėn.
S Pr A T K Pn Š
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031