You are currently browsing the tag archive for the ‘politekonomija’ tag.
(Tęsinys)
Į šią seriją kartkartėmis būtinai įterpsiu po įrašą kitokia tema, jei tik kas verta mano aptarimo atsidurs akiratyje.
Pradžia čia, o kam norisi prisėdus perskaityti viską iškart arba tokiomis apimtimis, kuriomis pačiam norisi, tai prašome į Patreon, kur viskas yra jau dabar nuo 2023-01-28 publikuota – ir tuomet dėkoju, kad atsilyginate tokiu būdu už mano triūsą.
Bet autorius ankstesnėje dalyje aprašytoje situacijoje vis tik irgi mato problemą:
Praktinis viso to rezultatas – didėjanti darbuotojų priklausomybė nuo valdžios ir korporatyvinių sprendimų. Sveikatos apsauga, nedarbo draudimas ir pensijos išmokos iš asmens kontrolės pereina į korporacijos ar valstybės kontrolę.
Tai vis tik toji “valstybė“ jau nebėra objektyvusis gėris, kaip atrodę iš pradžių?
(Tęsinys)
Į šią seriją kartkartėmis būtinai įterpsiu po įrašą kitokia tema, jei tik kas verta mano aptarimo atsidurs akiratyje.
Pradžia čia, o kam norisi prisėdus perskaityti viską iškart arba tokiomis apimtimis, kuriomis pačiam norisi, tai prašome į Patreon, kur viskas yra jau dabar nuo 2023-01-28 publikuota – ir tuomet dėkoju, kad atsilyginate tokiu būdu už mano triūsą.
Bet gal toliau kažkaip, tikėčiausi, jau atsiras sveikos logikos?
„Kad išspręstumėte kapitalizmą, turite arba atsikratyti ribotos nuosavybės, arba laisvės, arba abiejų.“
Bandžiau suprasti autoriaus mintį, kai supratau, kad jis ir toliau svaisčioja blėnis.
(Tęsinys)
Į šią seriją kartkartėmis būtinai įterpsiu po įrašą kitokia tema, jei tik kas verta mano aptarimo atsidurs akiratyje.
Pradžia čia, o kam norisi prisėdus perskaityti viską iškart arba tokiomis apimtimis, kuriomis pačiam norisi, tai prašome į Patreon, kur viskas yra jau dabar nuo 2023-01-28 publikuota – ir tuomet dėkoju, kad atsilyginate tokiu būdu už mano triūsą.
Ir pratęskime aptariamo autoriaus išvedžiojimus jo įžangoje į distributizmą:
Bellocas manė, kad kapitalizmas niekada negali pasiekti ekonominės pusiausvyros vienas.
Karl Marx įrodė (sic!) neišvengiamą kapitalizmo žlugimą ir komunizmo įsivyravimą.
Bet linksmiausia tame tai, kad po Linksmųjų, atsiprašant už tautologiją, 90-ųjų ir visiško SSRS žlugimo šie jo įrodymai dabar veikiau yra tik nedamuštų marksistų tikėjimo dalyku – tapo tik savotiška jų religija, kas distributizmo ir RKB krikdemiškumo kontekste yra ironiškas nesusipratimas.
(Tęsinys)
Į šią seriją kartkartėmis būtinai įterpsiu po įrašą kitokia tema, jei tik kas verta mano aptarimo atsidurs akiratyje.
Pradžia čia, o kam norisi prisėdus perskaityti viską iškart arba tokiomis apimtimis, kuriomis pačiam norisi, tai prašome į Patreon, kur viskas yra jau dabar nuo 2023-01-28 publikuota – ir tuomet dėkoju, kad atsilyginate tokiu būdu už mano triūsą.
Labai taip laisvu traktavimu, tai distributizmas yra ekonomikos politikoje (nes kalbame ne šiaip apie krikdem) išties savotišku tokiu “katalikišku marksizmu“, ko gero – tik tuomet jau ir pats Karl Marx yra liberalas, ir Adam Smith jei ne marksistas, tai veikiau dar ir distributizmo pirmtakas.
(Tęsinys)
Į šią seriją kartkartėmis būtinai įterpsiu po įrašą kitokia tema, jei tik kas verta mano aptarimo atsidurs akiratyje.
Pradžia čia, o kam norisi prisėdus perskaityti viską iškart arba tokiomis apimtimis, kuriomis pačiam norisi, tai prašome į Patreon, kur viskas yra jau dabar nuo 2023-01-28 publikuota – ir tuomet dėkoju, kad atsilyginate tokiu būdu už mano triūsą.
Šios distributizmo ideologijos pagrindu išties yra RKB popiežiaus Leono XIII 1891-ųjų metų enciklika Rerum Novarum, kuriame šis atkreipė dėmesį į sunkią darbininkų klasės padėtį (ką marksistai jau yra padarę gerokai anksčiau, tuo pačiu pasišaudami pavadovauti tos santvarkos pakeitimui ir proletariato diktatūros sukūrimo labui!), tarsi taip polemizuodamas su paminėtu radikaliu marksistų siūlomu kapitalizmo problemos sprendimo būdu (t.y. “proletariatas – buržuazijos duobkasys“ © bei “nu ir davaj kokią revoliuciją padarom!“) per tuos ekonomikoje esamus antagonistinius (!) kapitalo ir darbo santykius.
Į šią seriją kartkartėmis būtinai įterpsiu po įrašą kitokia tema, jei tik kas verta mano aptarimo atsidurs akiratyje.
O kam norisi prisėdus perskaityti viską iškart arba tokiomis apimtimis, kuriomis pačiam norisi, tai prašome į Patreon, kur viskas yra jau dabar nuo 2023-01-28 publikuota – ir tuomet dėkoju, kad atsilyginate tokiu būdu už mano triūsą (nors žemiau paminėtas Augustas ir teigė komentare, kad aš maudausi šampane, o miegu ant čiužinio, kimšto pinigais, ir todėl nėra ko manęs pinigais gadinti, idant mane lepinančios ir aplink besitrinančios pusnuogės ilgakojės gražuolės nesubarakudėtų).
Jei nuo akademinių tekstų apie ekonomiką užmiegate, tai dar ne faktas, kad būtinai užmigsite ir nuo šito – čia jums ne kokiatais (© AMB) miego klinika (sic!), o rimtai pramoginis tinklaraštis politikos ir ekonomikos temomis!
Arba ne.
Aš jau kažkur esu minėjęs tą anekdotą, paprastai priskiriamą Čikagos ekonomistui dr Milton Friedman, kur jis Deng Xiaoping ekonominių reformų laikais vieno vizito toje šalyje metu pasidomėjęs kinų, kodėl tie kanalo rausimui neatsivaro ekskavatoriaus vietoje čia plušančių darbininkų su kastuvais.
Ir jam atsakyta, kad tai yra valstybinė darbo sukūrimo programa.
Į ką, savo ruožtu, šmaikštuolis ekonomistas, esą, burbtelėjęs, kad jis klaidingai pamanęs, jog tiems reikia iškasti kanalą, bet jei tai darbo vietų sukūrimas, tai tuomet jų kastuvus derėtų pakeisti į šaukštus – taip bus dar daugiau darbo.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Stok, Elžbietai, neskubėk!
Kyla man toks įtarimas –
Negeri čia reikalai…
(“Gaisrininkų legendos“ – 24:24)
* * *
Dvi šimonytės per magdutę ant kampo link nukėvišinto operhauzo nesuėjo.
Įrašas Patreon publikuotas savaite anksčiau, o kaip podcast S02E25 yra šio teksto apačioje!
Garbanotą tiktokinį barškutį ekonomikos ministerijos rūsyje paliekant, taip anądien man kilo toks gana rimtas klausimas, dėl kurio atsakymo problemos, panašu, nei vienas lietuvių politikas nemato.
Bet tame ir yra problema, kad dėl šito turime ir problemų ekonominėje politikoje – ypač, kai ja rūpintis pradeda visokie diplomuoti pliurpalogijos magistrai, nepadirbę ir dienos privačiame versle, bet labai turintys daug nesveiko entuziazmo tą verslą su visa šalies ekonomika pareguliuoti ir patvarkyti, kas paprastai ir baigiasi kita žodžio “patvarkyti“ sodomine prasme.
Antai JAV Prezidentui Harry Truman, nors anekdote priskiria ir Ronald Reagan, reikėjo bent jau vienarankio ekonomisto į ekonomikos politinius patarėjus, kuris nesakytų, o va iš kitos pusės (on the other hand…).
Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E17 Patreone, kuris jame buvo publikuotas dar 2021-03-18:
Vertindamas, neva, tik tuščiai prapliurptų 100 dienų šios patauškų vyriausybės, įžangoje jums paminėjau, kad vis tik esate profesionalių TS-LKD politinių manipuliatorių ir prie jų prisitrynusių “liberaliai progresyvių“ dūzgių tiesiog mulkinami, nukreipiant jūsų dėmesį nuo esminio šios grupuotės politinio tikslo – užvaldyti valstybę.
Kaip dar anąkart juokavau, kalbėdamas apie žemės prievolę ir šlėktas: kai 1992-aisiais iki netikėtai prapiltų atkutusiems komunistams Seimo rinkimų jie rašė(si) Konstituciją, tai 2 straipsnyje žodyje Tauta įrašė perteklinę U raidę.
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai