You are currently browsing the tag archive for the ‘prekybos tinklai’ tag.
Trijų dalių mano pastaroji tema apie prekybos tinklus, ir koks jie žvĖris, natūraliai sulaukė reakcijos ir atsiliepimų – ačiū už juos! Tema vystoma dar ne paskutinį kartą, ir jau ne pirmą, aišku – spauskite žymą prekybos tinklai, ir bus jums tekstų pasiskaitymui dar daugiau.
Tai FB draugo Vitalio, kas visumoje tėra tik vienas iš gana tipinių, nes remiasi išties propagandiniu teiginiu, kurį mėgsta pavalkioti politikai, kovojantys už paprasto valgytojo teises, besidarydami sau karjerą, pareiškimų yra apie tai, kad prekybos tinklai naikina smulkų (suprask, teigiamą ir gerą) verslą, nes “visi tą žino“.
Sunkoka ginčytis su religine bendruomene “visi tą žino“, nes toks ir argumentas – kas tie “visi“ kaip jūsų dievas, ir ką tie “visi“ jie “žino“ (nežinomi Viešpaties keliai, aha).
Gal dar širdy ir ne ruduo, bet jau baigiasi gi kalendorinė vasara – baigiasi ir mano šis mažasis trijų dalių ciklas apie prekybos tinklus, kuris, tikiuosi, jums buvo įdomus tiek smagumu skaityti dėl mano komentarų, tiek ir pažintinis savo informacija bei realiais gyvenimiškais pavyzdžiais.
O kam labai buvo per daug raidžių ir daug kraujo aprašyme ir dabar atrodo, kad viskas jau prarasta ir beviltiška, kad tik į baltą drobulę susivynioti ir sliūkinti su pagrabine žvake kapinių kryptimi, nes jau visą lėtūvėle™ išsidraskė gabalais piktieji prekybcentrių maitvanagiai, tai ši dalis nors ir nėra ašarėles nusišluostyti skirta nosinaitė (apimtimi gal greičiau paklodė, kaip įprastai), tačiau turės jei ne paguosti, bet gal nors suteikti viltį, ir, aš pats viliuosi, padėti jums patiems atsakyti į klausimą: o tai ką dabar mums, mažutėliams prekeiviams, dabar daryti, ir kur rasti vietos po apsiblaususia tėviškės saule?
* * * Skaityti pilną įrašą »
Judame Vilniuje spūstyje Basanavičiaus gatve žemyn link Trakų gatvės, ir priekyje taip pat kiurkso baltas mersas kabrioletas vardiniais numeriais: VINTED.
Nusistebiu man nežinomu, kaip vėliau paaiškėja, prekės ženklu, dar ir įprastai pasišaipęs, kad gal čia vairuotojui varžtelis atsisukęs, jei taip iš rusų kalbos (nes Vilniuje visokie ruskiai mėgsta mersus, o Kaune kawenski gi bemsus – todėl otvintylsia, suprask, kaip ir marozas).
Brangioji (dabar jau treji metai kaip eks, bet brangumas gali būti ir ne perkeltine prasme išmatuojamas, tiesa?) tuomet neapsikentusi mano bajerių paaiškina man, nesusipratėliui, kad čia tie garsieji pastarojo meto startuoliai, kurie paleido virtualų skuduryno turgų.
Iš krauju permirkusio mūšio lauko, nusėto besivoliojančiais aimanuojančių ir gargaliuojančių, merdėjančių bei sumaitotų karių kūnais, persikelkime už apsikasusių priešininkų priešakinių pozicijų pašniukštinėti užnugaryje po jų šaudmenų ir kitokio karo gėrio prikrautas gurguoles, ir ką jie ten turi pasisandėliavę ištratinimui (nebūtinai tik pirkėjų ir tiekėjų) rinkoje.
Ir kai manęs anuomet, kaip distributoriaus, klausdavę, kas komercijos prasme domina visas maksimas, tai sakydavau, kad šiems terūpi tik trys dalykai: Skaityti pilną įrašą »
Po vasaros paskutiniojo mėnesio šventės apie nekaltų merginų skrydžius dangun, kažkaip netikėtai (sic!) susiejant tai su žole, laikas eina jau rudeniop, ir jau daugumai šiandien vakarop jums bus ir vėl pelnytas dviejų dienų poilsis net (!) po dviejų dienų darbo, kai aš eisiu už fantikus su karalienės portretu prižiūrėti prie Skrybėliuočių Užeigos čiabuvių, kad tie, prisivartoję ugninio vandens, nepradėtų straksėti genčių šokių, galinčių išvirsti į tradicinio gatvinio angliškojo sporto paveldo atgaivinimą, tai jums pasiskaityti gal ir tinklaraštyje reikėtų duoti apie tai, kas jau yra jūsų mintyse po darbo kaip artimiausias taškas – ir tai, aišku, prekybos taškas, o ne G taškas.
Kol Lietuvoje vyksta formalūs užbaigiamieji Seimo rinkimai ir kol kas neturiu ką parašyti dėl prognozių išsipildymo (arba ne), tai kramsnoju įprastai visokius vaisius darbe ir dalinuosi įžvalgomis iš vietos ekonomikos.
Tarp kitko, pagal tyrimus (ne proverbinių britų mokslinYkų, o kažkokios ES kontoros), tai britai Europoje maitinasi sveikiausiai. Išties jie paleido nacionalinę privalomą maisto programą “tavo vienas iš penkių produktų“, kur stumia aktyviai vaisius ir daržoves į maisto įpročius, tad net čavzai (chavs – liet. buduliai) priversti ne vien čipsais savo atžalas šerti (mačiau tokių tėveliukų autobuse, mainančių čili čipsais vaikus vežimėliuose, aha), o susiformuoja pavalgymui gana sveiką maisto racioną. Tęsiant kovą su cukrumi (ką daro Oliveris “Sugar Daddy“ Virėjas) ir gym kultui, tai britai realiai taps sveikiausia (sveikatos sistema čia nemokama išties, o ir stomatologija jau pigiau už lietuvišką) tauta šioje planetos pusėje.
Lietuvoje kalafiorgeitas įvyko. Tikras kalafiorlyksas. Gi kalafiorai pabrango, ir netgi labai.
Sako, kad papratimas – antra yda. Arba profesinė liga, jei jau taip iš įpročio ir čia domiuosi visai be didesnių pastangų, kokie yra vietinių prekybos tinklų ypatumai. Nu a mažum tę da i pravers, kiba?
Esu apie prekybos tinklus rašęs Lietuvoje, tai jums gal bus įdomu, kaip yra čia.
Ne visi mano skaitytojai dirba prekyboje, bet man malonu, kad seka ir skaito mano įrašus, o iš čia ir kyla klausimai. Šiandien kaip tik trumpai atsakysiu ne vien Joriui, kuris ir uždavė vieną tokių klausimų – o kuo skiriasi supermarketų formatai.
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai