You are currently browsing the tag archive for the ‘prezidentas’ tag.
Apie jau trečiąjį metinį LR Prezidento pranešimą kalbėti nelabai yra ką.
Nebent tai, kad dar du tokie skaitalai jam telikę atvargti, ir jau galės prisijungti prie prezidentinių rentininkų būrelio, dirbdamas lygiai tą patį, ką ir dabar, t.y. ir toliau nieko, bet nors streso bus jam mažiau, o garbės, įskaitant ir priklausantį aukštam ir gražiam statusui VATinuką, liks lygiai tiek pat.
Nes ką tam politiniam nuliui pasamdyti rašeivos tezių kratiniu raiškiam perskaitymui iš Seimo tribūnos surašė – tą jis ten ir perskaitė kaip savo (gi ne Batka ir Huilo, kad patys improvizuotų, taip formuodami savo valstybių strateginį trendą).
Melagingai save konservatoriais vadinantiems ir klaidinančiai iškabose užsirašiusiems krikdemais, kai nei krikščioniškos atjautos ir vertybių surasta, nei demokratija rūpi, nuolat pažeidinėjant net Konstituciją, tai tikrai ne pirmiena, vos pripuolus prie valdžios kėdučių, iškart nustumti nuo užsienio politikos ir valstybės atstovavimo ekselenciją, kas ten tuomet Daukanto a. bebūtų.
Jei dabar į šitą klausimą jums kilo pirmiausia mintis apie gerbiamąjį Profesorių ir nerinktąjį Prezidentą Vytautą “Tatą“ Landsbergį, save vadinusį muzikologu (matyt, dėl taip vadinamo “akademinio parazitavimo“ M. K. Čiurlionio asmenybės ir kūrybos eksploatavime, nors šunauja iš kirmėlyno amsi, kad vis tik jis dėstęs konservatorijoje, kur nebuvo rengiami būsimieji konservatorių šaikos pakalikai, mokslinį komunizmą, į kurį privalu ir anuomet buvo tikėti, kaip ir dabar į propagandą, lygiai taip pat melagingai vadinamą “mokslu“, nors marksizmas politinėje ekonomikoje yra viena iš liberalizmo atšakų, kai šiuolaikiniai “liberalai“, vadinantys save laisvėnais ar progresyviaisiais, tai aršesni neo-marksistai už patį Karlą), tai va jums, kaip landsbergistas ir megztųjų berečių kapitonas (© Audrius Bačiulis) pasakysiu, kad esate, tamstos, vatnykais, kremlinais ir visokiais antivalstybiniais šliaužiančio sąmokslo elementais iš penktosios kolonos!
Ne, aš apie tą kitą Vytautą – irgi taip nekarūnuotą, kaip ir nerinktą prezidentu (sic!), bet irgi de facto buvusį valstybės galva, dar anos imperinės Lietuvos karalių, pramintą ne amžininkų, o propagandistais padirbėjusių 500-tojo jubiliejaus proga tarpukario istorikų mums tuo Didžiuoju.
Nes, matau, tas vis dar skladuky užsivoliojusių karališkų palaikų “identifikavimo“ klausimas kiek užsitęsė.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Tekstas žemiau yra įgarsintas PODCAST S02E17 Patreone, kuris jame buvo publikuotas dar 2021-03-18:
Vertindamas, neva, tik tuščiai prapliurptų 100 dienų šios patauškų vyriausybės, įžangoje jums paminėjau, kad vis tik esate profesionalių TS-LKD politinių manipuliatorių ir prie jų prisitrynusių “liberaliai progresyvių“ dūzgių tiesiog mulkinami, nukreipiant jūsų dėmesį nuo esminio šios grupuotės politinio tikslo – užvaldyti valstybę.
Kaip dar anąkart juokavau, kalbėdamas apie žemės prievolę ir šlėktas: kai 1992-aisiais iki netikėtai prapiltų atkutusiems komunistams Seimo rinkimų jie rašė(si) Konstituciją, tai 2 straipsnyje žodyje Tauta įrašė perteklinę U raidę.
Nuoroda į PODCAST S01E33 – teksto apačioje:
Aš taip žiūriu, kad ir jo ekselencijus nusprendė prisitaikyti prie naujosios daugumos politinių žaidimų taisyklių.
Pagaliau antradienį Seimas šiaip ne taip krikdemų ir liberalų manipuliacijų būdu, dirbtinai žeminant kvorumą ir būtinos paprastosios daugumos kartelę, taip palaikant 3 darbiečiams bei 8 socdemams, pagaliau patvirtino jo formaliai teiktą Ingridą Šimonytę naujosios vyriausybės ministre pirmininke – nors ta proga džiugiai straksėdami visokie delpistai prirašė, kad toji yra netgi pačios Lietuvos premjerė.
PODCAST S01E29 iškart yra Youtube dar “ne tame kanale“ bei nuoroda paspaudimui į jį – šio teksto apačioje!
Kol čia mes vis dar laukiame, kada trys merginos iš Vėlinių raganų koalicijos jau kažką konkretaus nuveiks be tuščių deklaracijų, ir taip iki naujojo Seimo pirmojo posėdžio, įvyksiančio tik ateinantį penktadienį 13-tąją per pilnatį, ir taip dar iš neturėjimo ką veikti “renkame“ sau JAV prezidentą, tai panašu, kad patys amerikiečiai jau ir išsirinko.
Sakau “panašu“ ne todėl, kad rinkimai suklastoti – net cinikas manyje sako, kad tikrai jų visų klastoti nėra būtina, kai žinai, kurios apygardos tik yra raktinės.
Tai, apie ką aš iš esmės perspėjau dar vakar ryte (rašiau išties tai sekmadienį vakarop), įvyko tos pačios dienos vakarop (nors išties jie susiderino viską dar iki sekmadienio) – Lietuvoje de facto įvyko taikus pučas.
Nereikia savęs guosti, kad taikus ir be kraujo praliejimo, nes tai iš esmės vis tiek yra nedemokratinis būdas uzurpuoti valdžią – kitaip tariant, valstybinis perversmas.
Praeitą savaitę bedarant nedidelį vertimą iš 1903 metų Erskine Childers knygos The Riddle of the Sands, kas bus publikuota mano kitame tinklaraštyje po mėnesio kovo 12 dieną, prisireikė man išversti žodį “delikatus“, tačiau tame pačiame sakinyje “subtilus“ jau irgi buvo, ir man norėjosi lietuviško atitikmens.
Aš jo neparinkau.
Nes banaliai net nesuradau tokio – žodynas siūlo tuo pačiu subtiliu (kuris savo ruožtu lietuviškai išverčiamas tuo pačiu žodžiu arba rafinuotu) arba švelniu versti, bet dėl pastarojo juk visai kita reikšmė, sutikite. Juolab, kad delikatus žmogus, veikiantis subtiliai, nebūtinai yra švelniu – jis gali būti tarsi plieninis kumštis aksominėje pirštinėje, apie ką palyginimas buvo toje pačioje pastraipoje.
Kažko delikataus mūsų tautos mąstyme pritrūko – taip pagalvojau. Nes juk kalba yra mąstymo (ir tuo pačiu tautos mentaliteto) atspindys. Ir apie tai – šio įrašo temos.
Metai jau į galą, tačiau metų apžvalgą padarysiu kitąkart, o dabar juk laukiate Kalėdoms kokios nors dovanos, tiesa?
Ir tai, kad šio įrašo nebuvo tuomet, kai visi dvaro ir savamoksliai politologai puolė nagrinėti pasibaigusias, pagaliau, abi jos ekselencybės Dalios “Trepsės“ Grybauskaitės kadencijas, rodo tiesiog faktą, kad tame liaupsių ir pataikavimo liūne, kuris nelabai skiriasi nuo liūno vidaus politikoje ir ekonomikoje, mano komentarai pasimestų.
Dabar gi, manau, su šiokia tokia distancija verta pažiūrėti, kokį čia mėnulio peizažą (nebent e-tulpes laikysite žydinčiu sodu?) turime po jos prezidentavimo, ir netgi tai, kad kažkas pasakys, kad neaktualu dabar šį tekstą skaityti, tiesiog įrodo faktą, kiek išties nyki ir tuščia asmenybė pasitraukė iš posto, nes jos politinis palikimas, kaip suprantu, nevertas dėmesio – bent jau tiek, kad verta man parašyti čia.
Tai pradėkime nuo jos “išrinkimų“, kas yra svarbiausias jos prezidentavimo kadencijų požymis. Skaityti pilną įrašą »
“Metas keisti ratus!“ – primena račių reklama, ir aš, prisikrovęs į kabrioletą kur tik betilpo įgrūsti komplektą prie šio pirkinio rugpjūtį dovanai gautų žieminių padangų, nuvažiuoju perauti savo auto avalynę (ar padangynę, jei tiksliau).
Pakalbame su meistru, kuris, paaiškėja, esąs baikeris (Kawasaki Vulcano, jei ką), ir pas kurį vos pats nepalieku ant klientų odinės sofutės prie televizoriaus savo baikeriškos striukės, kurią vasarop pirkau važinėtis būsimu motociklu, tačiau vietoje to rugpjūtį įsigijau kabrioletą, o tai, sutariame abu, yra saugesnė transporto priemonė šiame žioplų arba išprotėjusių vairuotojų pasaulyje, kurie jaučia pareigą tave nustumti nuo kelio, nes tu gi jiems ir taip vietą užimi. Aš gi į pakabos visiškai nenumatytą, net per dvi viena kitą sekusias tech.apžiūras kone vienos savaitės eigoje, remontą sukišau savo planuotą “motociklą“, tai belieka padūsauti ir atsisveikinti iki pavasario, kada vėl permontuosim ratus iš žieminių į vasarinius. Skaityti pilną įrašą »
Keverzonės kreida ant grindinio 
Naujausi komentarai