2022-ųjų Vasario 16-oji – Lietuvos Nepriklausomybės valdiški šermenys?

Nors mano prie Baltijos nulūžusi karta dar pamena sovietmečio galą, po kurio jau SSRS simukliarinė “valstybė“ ir gavo galą, bet net aš, toks prakeiktas “anarchistas“ (ar pankas, jei taip pagal šio tinklaraščio užvadinimą, ir kuo mes vadinome alternatyvinėje, bet gerokai tikresnėje, realybėje gyvenančius “neformalus“, kuriems buvo įdomi roko muzika bei geri eiliuoti tekstai ir protingos mintys knygose, kas sukeldavo intelektinių pastangų reikalaujančią ir gyvą tarpusavio diskusiją apie tai), negalėjau netgi nuspėti tokio šitos visiškų melagių ir begėdiškų grobstytojų bei paikų švaistytojų šaikos valdomos šitos mirusios respublikos, klaidingai vadinamos valstybe, pasiekto degradacijos lygio.

Aišku, totalus optimistas manyje sako, kad čia tikrai dar ne dugnas – ir bus, tikrai bus, dar blogiau.

* * *

Pilietinio karo nuojauta, arba – apie ką juodos riaušės ten ir čia?

PODCAST S01E07 klausymui – eiti į apačią ir spausti ant klipo vaizdo.

---

Praeitame įraše aš užsiminiau apie establišmento vidaus kovą dėl valdžios ir įtakos – tada perėjau link vietinių aktualijų, kuomet STT sulaikė dviejų lobistinių organizuotų susivienijimų neorganizuotus lobistus, ir kas iš to gausis ateityje.

Tačiau pasaulyje užsitęsė vyksmas ir klyksmas dėl JAV kilusių juodaodžių riaušių, pradžioje susijusių su netyčiniu sulaikomo devyniskart teisto juodaodžio nužudymu, policijos pareigūnui panaudojus perteklinę jėgą prieš besipriešinantį ir už jį gerokai fiziškai stipresnį įtariamąjį.

Etatinis streikas

Trys mokytojų profsąjungos pasikeisdamos sukūrė permanentinį streiką permanentinei švietimo reformai – kai vieni mokytojai pavargsta gerti kavutę mokytojų kambariuose, vaizduodami itališką streiką mokinių džiaugsmui ir tėvų burbėjimui, tai kitą savaitę, žiū, jau kiti nusprendžia atsipūsti nuo privalomosios programos dėstymo, padūsaudami dėl to, kad vis tiek teks tą programą praeiti, ir ačiūdie, kad šita ministerė pratęsė mokslo metus iki liepos, tai kaip ir tas ant to, anot buvusios finansų ministerės, dabartinės seimūnės ir būsimos kandidatės į prezidentus.

O kas, jei aš jums pasakysiu, jog po švietimo ministerio Gintaro Steponavičiaus, įvedusio studentų krepšelius aukštąjame moksle, dabartinė švietimo ministerė Jurgita Petrauskienė, inicijavusi etatinį apmokėjimą viduriniame moksle, yra geriausi (!) švietimo ministrai per visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį šiai dienai?

Ar jau Brexit kaput?

Patempta britų lūpytė ėmė tirtėti – ir pagaliau glušiai, kuriems linkėjau 2015 metais patirti visus susijusius ekonominius “džiaugsmus“ dėl ksenofobijos priepuolio bei savo arogancijos, nubalsuojant už Brexit, šiek tiek per dvejus metelius, riedant ekonomikai ta kryptimi, kur noksta bananai ir pasaulis yra trečias, atitoko, nes pamatė, kad raudonasis referenduminis dviaukštis autobusas su mistišku pažadu persivesdinėti nuo ES nusuktus jau £350mio sveikatos apsaugai, pasirodo, nevažiuoja.

Tiesa, jis ir taip nevažiavo iš pradžių, nes nebuvo jame degalų.

Tačiau kai aplink jį sutartinai laksto priešinga “važiavimui“ kryptimi UKIP bukagalviai, o toriai autobuso viduje ima į ritmą linguoti tarsi sovietiniame dembelių traukinyje, tai susidaro įspūdis, kad tas autobusas be ratų gal net ir išties kažkaip važiuoja, ir jokie ES stabdžiai, suprask, jau jo nebesustabdys.

Tik kad nevažiuoja, o ir stabdžiai buvo jo viduje belinguojantys ir kvykaujantys Take Our Country Back!

Atia, europiečiai!

Šiandien juk pirma diena, kuomet už keletos valandų nuo mano parašyto šio teksto praimė Kvanka oficialiai pasakys “atia, europiečiai!“

Ir taip mus atskirs ne tik Kanalas (iš jūsų pusės – Lamanšas), bet ir vietinių čiabuvių neartikuliuota neapykanta savo prigimtiniam, nors nesuvokiamam, kvailumui (net romėnai sugriuvus Romai pasakė: “o mat juos galas, pakuojamės pas galus, tegul šituos goželius po kelių šimtų metų salose raguoti atplaukę vikingai atkruša) bei iki pernai metų referendumo užslėptam po mandagumo frazėmis ir grimasomis rasizmui, ksenofobijai, nacionalizmui ir kolonialiniam pasipūtimui (“these also English speaking bloody yanks, tai jie visi imigrantai toje buvusioje tabako ir medvilnės kolonijoje, o mes šiose žaliose salose juk genuine“ – kas, Bobai, nuliūdinsiu, bet juk nereiškia genialūs?), kas galop išlindo į paviršių ir mažumos (nes 17 milijonų futbolo kamuolio ir bokso atidaužytų galvelių už Brexit pasisakiusių yra vis tik mažuma nuo rinkėjų masės, kaip beskaičiuosi, su Zenonu ar su Floridos buhalteriais, nors ir atrodo “trijų milijonų krepšininkų“ tautai daug, o ta likusi irgi kvailoka dauguma net laikė save per daug comme il faut snobais tiesiog pakelti savo subines ir nueiti balsuoti kvailame kaimiečių aistrų referendume, koks buvo ir pas jus “dėl Lietuvos žiamelės™“, tik nenuėjimas jį pas jus sužlugdė, o čia, deja, durnystę įteisino).

Kaip sakė Ekleziastas: eikite ir dauginkitės

Publikuota gyvžurnalyje 2009-06-20

Jei pažiūrėti į Delfi komentarų skaičius, tai bene aktualiausia pasaulio tema Lietuvoje per savaitę bus motinystės pašalpos, nors Obamos pritrėkšta vargšė musė labiau jaudino civilizuotą Vakarų pasaulį. Kas kam, aišku.

Nors aš ne mama, todėl mano pastebėjimai bus nei labai į tvorą, nei labai į mietą, kas, be abejo, įprastinės šio žurnalo taisyklės niekaip nesulaužys, ir man asmeniškai gal kol kas (tik laiko klausimas) neliečiamos pensijos yra aktualiau vien dėl tėvų pensininkų.

Popkorno? Dar daugiau popkorno!

Publikuota gyvžurnalyje 2009-02-03

Vakar mane prajuokino pats nepopuliariausias (žiū, jau ir Landsbergį pralenkė!) politikas Lietuvoje, mano grupiokas (ne iš partškolos) Kirkilas, kalbėdamas apie “permainų į blogą“ (suprask, šią Vyriausybę) koaliciją, pareiškęs, kad, cituoju iš atminties: “krizės Lietuvoje nebuvo ir nėra – gal tai tik lengvi matomi recesijos požymiai“.

Taip, pasakykite šitą žmonėms, stovintiems prie Darbo biržos durų, kad galėtų registruotis, nes jų tas tuntas – tai tik “menki recesijos požymiai“.

Dek, parlamente, dek!…

Publikuota gyvžurnalyje 2009-01-20 ir lrytas lt 2009-01-21

Pastarosios redaktorius R. Valatka prašymą mano honorarą pervesti Caritas kažkodėl (kažin kodėl?) priėmė kaip asmeninį įžeidimą, tad nepavydėkite, negavau nei cento, o pinigai papildė redakcijos apyvartines lėšas (kavai, cigaretėms, brendžiukui ir pan., spėju).

Paprotestuokim! – kvietimas prisijungti prie mitingo

Publikuota gyvžurnalyje 2009-01-16

Beatsakinėdamas į vakarykštę savo temą apie cirką supratau (“Ostapa panieslo“ – kaip sakome vienoje nemarioje knygoje ir filme), kad reikia tą mano atsakymą verčiau iškart įdėti čia, idant vienu šiandieniniu protesto mitingu prie Seimo gal nederėtų apsiriboti:

Negirdėjot, kad ryt buriuotojai, vedini LBS, rengia protesto akciją, kad navigacijos sezonas pas mus per trumpas, lygiant su Europa, o mes joje, ar kur???

Apie cikloną, arba Cirkas atvažiavo, klounus samdė vietoj

Publikuota gyvžurnalyje 2009-01-15

Stovi vidury Pilies gatvės U.S.A., dar žinomas kaip Gediminaičių kunigaikštis Vilgaudas, ir, apsikabinęs savo kažkokį a-la klerkišką segtuvą, suteikiantį jo povyzai rimtumo, bliauna pagal JAV himno melodiją:

Ameeeeeeeeeerika! Ameeeeeeerika!
Ameeeerika, Ai lav jūūūūū!

Raaaaaaaša! Ukraiiiiiina [ist] kapuuut!
Ai lav jūūūū, Lisjūėėėėėnija!…

Ameeeeerika! Ameeeeeerika!…

Nutilo, kai mikroautobusas pervažiavo. Ne, ne per jį – tik per jo tik ką stovėtą vietą.