You are currently browsing the tag archive for the ‘prognozės’ tag.
Dėl prasirgto COVID-19 truputį vėluoju, nes smegenys vis dar įsijungia darbui nepakankamai ilgai ir tvariai (sic!), tad šį išplėstinį įrašą, kuris 2022-01-11 publikuotas iš anksto ir visa apimtimi iškart mano paskyroje Patreon, aš čia irgi taip komponavau po gabaliuką, retkarčiais pasidalindamas viena ar kita savo įžvalga privačiose žinutėse su draugais.
Vis tik, kaip bežiūrėsim, o jau tradiciškai čia man dabar metas apžvelgti savo politekonominius horoskopus pernykštes prognozes, ko buvo galima tikėtis pasaulyje, visų pirma – JAV, nepamirštant ir mylimos JK, kuri jau metai kaip išsibreksitino velniop iš Europos Sąjungos, kaip ir, be abejo, kas gi taip nutiko ir kas tikėtina šioje brangioje aukštomis kainomis bei žemomis pajamomis tėvynėje Lietuvoje.
Taigi, žiūrim, kaip sekėsi nuspėti prieš metus tuos mano įžiūrėtus trendus, ir ką jų tęstinumas žada mums 2022-aisiais:
* * * Skaityti pilną įrašą »
Šis įrašas iki Evergrande aptarimo čia buvo visumoje parašytas dar 2021-09-26, o šia apimtimi iš anksto publikuotas Patreon 2021-11-13:
Tai, kas ne pirmi metai bręsta Ramiojo vandenyno pietryčių Azijos dalyje, mažai kam čia rūpi.
Nekalbant net apie mūsų durnačioku paskiepytą glušiuką URMe, kuris ir į valstybės tarnybą pateko anaiptol ne dėl savo kokių nors analitinių ar administracinių gabumų, o privačiam verslui išvis nebetinka (sakoma, kad jau ant vaikų gamta ilsisi, tai šiuo atveju – ne tik į pensiją išėjo, bet dar ir keršija), ir apie ką pašaipiai atsiliepė net jo uošvis, dukrelės godžiomis rankutėmis nusavinęs šiai “jaunai ir remtinai šeimai“ (citata) sklypą sostinėje už euriuką, kurį toji įkeitė “estams“ už 8 milijonus, gaudama paskolą už 12 milijonų.
Nes – o kodėl ir ne?
Jei viskas logiška, arba kaip sakoma, vsio zakonno, nors mano patirtis su VMI buhalterijos praktiniame taikyme versle sako priešingai – kas taip pat reiškia, kad trūksta man “gabumų“ prasisukti per tai, kas klaidingai čia iš inercijos vis dar vadinama valstybe (uošvis, berods, dar vadovavo ir tai skandalingai, neva, žemės ūkio “valstybinei“ agentūrai, kur atlyginimai viršijo prezidentinę algelę tris ar keturis kartus?).
Daugiau nuopelnų iš titulinio anūko nėra, išskyrus pradėtą dar vieną šaltąjį karą, tik šįkart su kažkokia, pamanykite, ki-ki-ki, anot jo senelio juokučio, Kinija.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Jei dabar į šitą klausimą jums kilo pirmiausia mintis apie gerbiamąjį Profesorių ir nerinktąjį Prezidentą Vytautą “Tatą“ Landsbergį, save vadinusį muzikologu (matyt, dėl taip vadinamo “akademinio parazitavimo“ M. K. Čiurlionio asmenybės ir kūrybos eksploatavime, nors šunauja iš kirmėlyno amsi, kad vis tik jis dėstęs konservatorijoje, kur nebuvo rengiami būsimieji konservatorių šaikos pakalikai, mokslinį komunizmą, į kurį privalu ir anuomet buvo tikėti, kaip ir dabar į propagandą, lygiai taip pat melagingai vadinamą “mokslu“, nors marksizmas politinėje ekonomikoje yra viena iš liberalizmo atšakų, kai šiuolaikiniai “liberalai“, vadinantys save laisvėnais ar progresyviaisiais, tai aršesni neo-marksistai už patį Karlą), tai va jums, kaip landsbergistas ir megztųjų berečių kapitonas (© Audrius Bačiulis) pasakysiu, kad esate, tamstos, vatnykais, kremlinais ir visokiais antivalstybiniais šliaužiančio sąmokslo elementais iš penktosios kolonos!
Ne, aš apie tą kitą Vytautą – irgi taip nekarūnuotą, kaip ir nerinktą prezidentu (sic!), bet irgi de facto buvusį valstybės galva, dar anos imperinės Lietuvos karalių, pramintą ne amžininkų, o propagandistais padirbėjusių 500-tojo jubiliejaus proga tarpukario istorikų mums tuo Didžiuoju.
Nes, matau, tas vis dar skladuky užsivoliojusių karališkų palaikų “identifikavimo“ klausimas kiek užsitęsė.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Sakykite, o kuriais metais jums buvo 10 metų?
Ne, palaukite, ne taip dabar paklausiau.
Faktiškai šis įrašas buvo parengtas kaip tik prieš mėnesį (draugai privačiuose susirašinėjimuose per žinutininkus jau prisijuokė dėl mano šitų “horoskopų“), bet aš dabar matau gal netgi labiau dera šį įrašą vis tik publikuoti Visų Šventųjų (sic!) proga, ir kaip tik simboliškai šiai mirusiai respublikai™ – Vėlinių išvakarėse.
Tad iškart dabar imame ir taip perkratome einamąją nuo 2020-ųjų gruodžio 11 dienos šiuo metu Lietuvos Respublikos 18-tąją vyriausybę (pagal jos ministerijų abėcėlinę tvarką), kuomet gi jiems ir joms buvo 10 metų amžiaus plius-minus 3: Skaityti pilną įrašą »
Nuoroda į PODCAST S02E03 teksto apačioje:
Aš pirmoje dalyje jau kalbėjau apie JAV, ir ką pokyčiai jose reiškia mums, o antroje – apie pagaliau įvykusį Brexit, ir kaip mus tai palies daug labiau, nei dabar tik atrodo, ir netgi prognozėse dar užgriebiau mums jau gresiančius ir visiškai realiai galimus socialinius neramumus, kurių savo vištakumu naujoji valdžia ne tik neįžlibina, bet dar ir kaip vištos proteliu skatina.
Tad va dabar – jau mano prognozės šiems metams, ir kas įvyko pernai iš to, ką prognozavau, Lietuvoje, nes, kaip sako kaubojų patarlė – savi džinsai pasturgalį mieliau balne trina, yipee-ya ye-ye!
* * * Skaityti pilną įrašą »
Nuoroda į PODCAST S02E02 teksto apačioje:
Jei pirmoje dalyje kalbėjau apie JAV, ir ką pokyčiai jose reiškia mums, tai dabar metas pažiūrėti, o kas nutiko mūsų bendroje mieloje leftistinių technokratų valdomoje Europos Sąjungos konfederacijoje, ir kas mums iš to – ir kalbėsiu irgi apie Brexitaniją™, dar žinomą kaip kol kas Jungtinė Karalystė, nors beveik šimtą metų jau kaip nebe Didžioji, bet vis dar kažkiek Britanija.
* * * Skaityti pilną įrašą »
Nuoroda į PODCAST S02E01 teksto apačioje:
Tradiciškai aš naujus metus pradedu savo praeitų metų prognozių apžvalga, ir kas per tuos metus išsipildė bei kas laukia mūsų, mano manymu, jau per šiuos atėjusius metus.
Kaip įprastai, visą savo tekstą suskirstau į tris dalis:
- pirmiausia, aišku, apie JAV, nes tai ne tik pasaulio ekonomika Nr.1, bet ir reikšmingiausias mūsų karinis sąjungininkas, nuo kurio priklauso ir mūsų pačių, kaip NATO valstybės, regioninis saugumas;
- antroji dalis – apie mūsų ekonominę gerovę užtikrinančią ne vien pašalpomis Europos Sąjungą, ir kas tuo pačiu nutiko su mano mylima Jungtine Karalyste dėl Brexit, kai jie pagaliau mus palieka;
- ir paskutinioji, ir gal netgi svarbiausioji dalis, nes apie mus pačius, mieliausius, ir kas gi mūsų šiemet laukia.
Tekstas parašytas, aišku, vienu ypu, bet kas gi šiais laikais išgali tiek dėmesį išlaikyti?
Todėl publikuojamas kas antrą dieną per visą Trijų Mohelių savaitę, ir mano patarimas: prenumeruokitės, kas dar to nepadarę, idant nepraleistumėte džiaugsmo!
* * * Skaityti pilną įrašą »
Nuoroda į PODCAST S01E41 yra teksto apačioje:
Sveiki ir gyvi, išgyvenusieji šias kamerines pandemines Kalėdas!
Jeigu vis dar turėtume litus, o ne eurus, tai sakyčiau, kad šitų dvigubų maironių (nors išties kunigą-poetą derėjo dėti ant deskaus, o bendro Lituanica namų ūkio vienalytę porelę ant dvidešimtinės, bet tai koks dabar skirtumas, kai tautinė valdžia žarsto sau mūsų vardu netautinius fantikus?) tie du po dvim metai jau pagaliau eina į galą, ir tuo pačiu tradiciškai čia jau metas suvesti balansą šios paskutinės metų savaitės paskutinįjį reguliarųjį publikavimo pirmadienį.
Bėda, kad kalendoriškai šie metai jau baigiasi, tačiau, deja, taip “ačiū“ Kinijos kompartijai ir Uhanio gurmanams, dar vis ne toks tas šiųmetis visas marazmas, kurį turėjome, ir kurį, bent jau pirmąjį ateinantį kitų metų ketvirtį, vis dar irgi turėsime tarsi košmarišką šių metų deja vu, nes ir būna tas deja vu, kai nenorima mokytis iš istorijos arba patirties, bet vis norima grįžti ir grįžti atgal į tą praeities menamo komforto iliuziją.
Kaip matau, visame šiame koronaviruso pandemijos atrakcione visi ieško arba laukia vakarykštės dienos – absoliučiai niekas negalvoja apie rytoj.
Mūsų dabartinis pandeminių operacijų feldmaršalas alko-psichiatras Hitleryga, tarkime, susigalvojo švaistyti testus numirėliams, suteikdamas šiems prioritetą prieš gyvuosius.
Vat, klausiu, kam to reikia? Statistiką pasibloginti, kad numirė kažkas ne šiaip nuo plaučių nepakankamumo, bet nuo plaučių nepakankamumo, turėdamas koronavirusą arba nuo koronaviruso sukelto plaučių nepakankamumo?
Ir ką? ©
Naujausi komentarai