Ko verkia prokurorės Nidos pušys?

Kai pamačiau virkaujant, kaip anksčiau mūsų nuskurėlių mentūra, dabar jau generalinę prokurorę Nidą Grunskienę, tai iškart prisiminiau 1946 metų Merle Travis dainą “16 tons“ (mano laisvas vertimas):

…Kasdien tik pasensti, ir į skolą – gilyn,
Šv. Petrai, dar manęs nesišauk, nes atvykt negaliu –
Mano siela užstatyta kontorai.

Nes – o kaip kitaip (ten pat):

VilNews (3): padangos, savivalda ir gerovė nuo valdžios

“Metas keisti ratus!“ – primena račių reklama, ir aš, prisikrovęs į kabrioletą kur tik betilpo įgrūsti komplektą prie šio pirkinio rugpjūtį dovanai gautų žieminių padangų, nuvažiuoju perauti savo auto avalynę (ar padangynę, jei tiksliau).

Pakalbame su meistru, kuris, paaiškėja, esąs baikeris (Kawasaki Vulcano, jei ką), ir pas kurį vos pats nepalieku ant klientų odinės sofutės prie televizoriaus savo baikeriškos striukės, kurią vasarop pirkau važinėtis būsimu motociklu, tačiau vietoje to rugpjūtį įsigijau kabrioletą, o tai, sutariame abu, yra saugesnė transporto priemonė šiame žioplų arba išprotėjusių vairuotojų pasaulyje, kurie jaučia pareigą tave nustumti nuo kelio, nes tu gi jiems ir taip vietą užimi. Aš gi į pakabos visiškai nenumatytą, net per dvi viena kitą sekusias tech.apžiūras kone vienos savaitės eigoje, remontą sukišau savo planuotą “motociklą“, tai belieka padūsauti ir atsisveikinti iki pavasario, kada vėl permontuosim ratus iš žieminių į vasarinius.

Terlingoji dalis, arba Apie naftą

Publikuota gyvžurnalyje 2009-06-10 kaip dalis didesnio teksto

* * *

– Jūs apie ką kalbate, merginos?
– Ai, mes apie savo bobiškus reikalus – apie benziną.

Manau, kad metas Vyriausybei pamąstyti apie akcizų kurui pakėlimą greitu laiku.